- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- BUAB „BVSI“
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BVSI“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-470-390/2009 pagal ieškovo BUAB „BVSI“ ieškinį atsakovui V. V. dėl nuostolių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutavusi UAB „BVSI“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kurį patikslinęs (b. l. 2-5, 46-48), prašė priteisti iš atsakovo V. V. 91 105 Lt nuostolių ir teismo išlaidas. Nurodė, kad patikrinus UAB „BVSI“ sandorius, nustatyta, kad 2004 m. birželio - 2007 m. spalio mėnesiais UAB „BVSI“, atstovaujama tuo metu direktoriumi dirbusio V. V. , sumokėjo S. P. , D. R. ir J. G. 91 105 litus už automobilių Peugeot Partner, DODGE GR. CARAVAN ir Peugeot J5 remontą. UAB „BVSI“ direktorius V. V. , mokėdamas bendrovės lėšas, neįvertino tos aplinkybės, kad automobilių remonto kaštai tapo daug didesni už jų įsigijimo ir analogiškų automobilių rinkos kainą, lėšos buvo naudojamos asmeninei naudai gauti, UAB „BVSI“ mokėjimai atlikti paslaugų tiekėjams pateikus tik verslo liudijimo kopijas ir prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitus, nebuvo įforminti automobilių defektiniai aktai, numatomų atlikti darbų sąmatos, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai, todėl neaišku, kokie gedimai buvo remontuojami, todėl direktoriaus veiksmai prieštarauja juridinio asmens tikslams, protingumo ir sąžiningumo principams, jis elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str.).
Be to, nurodė, kad V. V. nesivadovavo LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (1999-12-02 Nr. VIII-1463) 3 straipsnio 1 punkte nurodytu mokėjimų eiliškumu ir nesumokėjo darbo užmokesčio, VSD ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų į biudžetą. Pinigai, kuriuos direktorius mokėjo už automobilių remontą, buvo bendrovės turtas, todėl direktorius, juos mokėdamas, pažeidė imperatyvias įstatymo normas ir dėl to ieškovas prarado galimybę iš dalies atsiskaityti su kreditoriais įstatymuose nustatyta tvarka, todėl buvo padaryta žala ieškovui ir jo kreditoriams.
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b. l. 67-70) prašė ieškovo BUAB „BVSI“ ieškinį atmesti. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės, prieštarauja vieni kitiems ir yra nepagrįsti faktiniais duomenimis. Nurodė, kad atlikus tyrimą baudžiamojoje byloje nustatyta ir 2008-09-03 nutarime konstatuota, kad atsakovas, UAB „BVSI“ direktorius V. V. , veikė bendrovės ir jos akcininkų naudai, nepažeidė savo veiksmais UAB „BVSI“ kreditorių teisių, laikėsi įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovavosi bendrovės įstatais (b. l. 71-73).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu atmetė ieškinį (b. l. 130-133). Teismas nurodė, jog byloje neįrodyta, kad automobilių remonto darbų kaštai viršijo būtinas išlaidas, jog atsakovo automobilių remonto kaštai buvo didesni už jų įsigijimo ir analogiškų automobilių rinkos kainą. Anot teismo, atsakovas byloje esančiais leistinais rašytiniais įrodymais įrodė atliktų darbų būtinumą ir piniginių lėšų išmokėjimą. Be to, Kauno miesto apylinkės prokuroro 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-01-223-07 konstatuota, kad UAB „BVSI“ buhalterinė apskaita nuo 2005-01-01 iki 2007-11-20 buvo tvarkoma vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais: UAB „BVSI“ tikrinamuoju laikotarpiu gautos pajamos ir patirtos išlaidos apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, gautos pajamos ir patirtos išlaidos pateisintos juridinę galią turinčiais dokumentais. Šios išvados padarytos remiantis 2008 m. kovo 15 d. specialisto išvada Nr. 5-2/40 „Dėl UAB „BVSI“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ (b. l. 94-111). Apygardos teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas juridinio asmens vadovu, neatliko veiksmų, prieštaraujančių įmonės tikslams, ir bendrovei žalos nepadarė (CK 2.87 str. 7 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „BVSI“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo V. V. 91 105 Lt žalos, padarytos UAB „BVSI“, atlyginimą (b. l. 134-136). Savo skundą apeliantas motyvuoja šiais argumentais:
Nepagrįsta teismo išvada, jog neįrodyti neteisėti bendrovės direktoriaus V. V. veiksmai, žalos padarymo faktas, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai (kelionės lapai, išlaidų kvitai, FNTT specialisto išvada), įrodo, kad bendrovės direktorius 2007 metais bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje, jos veikloje nenaudojamoms transporto priemonėms remontuoti išleido nepagrįstai dideles pinigų sumas, pažeisdamas LR Laikinojo mokėjimo tvarkos įstatymo nuostatas. Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja juridinio asmens tikslams, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 6.246 str. 1 d., LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d.).Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad automobilių remonto kaštai buvo didesni už jų įsigijimo ir analogiškų automobilių rinkos kainą. Šių automobilių įsigijimo kaina ir jų rinkos kaina nebuvo ginčo objektas tarp šalių, todėl nereikia įrodinėti to, kas abiem šalims yra žinoma.Nepagrįstas teismo teiginys, jog atsakovas byloje esančiais rašytiniais įrodymais įrodė atliktų darbų būtinumą. Ieškovo teismui pateikti mokėjimo kvitai įrodo tik pinigų išmokėjimo faktą, o ne atliktų darbų būtinybę. FNTT 2008-03-15 specialisto išvadoje taip pat nėra teiginio, kad automobilių remontas buvo būtinas, o tik nurodoma, kad gautos pajamos ir patirtos išlaidos yra apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. V. prašo jį atmesti (b. l. 139-141), motyvuodamas šiais argumentais:
Apeliantas nepateikia įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog atsakovas, būdamas UAB „BVSI“ direktoriumi, esant sunkiai įmonės finansiniai būklei, nepagrįstai dideles pinigų sumas leido automobilių remontui bei šias lėšas pasisavino. Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje specialisto išvadoje Nr. 5-2/40 nurodoma, kad UAB "BVSI" buhalterinė apskaita tvarkoma vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais. UAB "BVSI" veiklos laikotarpiu gautos pajamos ir patirtos išlaidos apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje ir pateisintos juridinę galią turinčiais dokumentais.Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 20-1-01223-07 konstatuojama, kad bendrovės apskaitoje atvaizduotos ūkinės-finansinės operacijos yra realiai įvykusios. Atlikus tyrimą baudžiamojoje byloje nustatyta ir 2008-09-03 nutarime konstatuota, kad atsakovas veikė bendrovės ir jos akcininkų naudai, nepažeidė savo veiksmais UAB „BVSI“ kreditorių teisių, laikėsi įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovavosi bendrovės įstatais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Be to, teismas privalo nustatyti išsamias bylos aplinkybes, tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus, tinkamai išaiškinti bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises bei pareigas, tarp jų numatytas CPK 42, 51 straipsniuose, ir jas užtikrinti (CPK 14 str., 158-159 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Be to, pagal CPK 265, 270 straipsnių nuostatas, teismas turi priimti sprendimą dėl visų reikalavimų, kuriuos pareiškė šalys, motyvuojamojoje sprendimo dalyje pateikdamas teisinį bei faktinį sprendimo išvadų pagrindimą.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai viena iš nagrinėjamo ginčo šalių yra bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė, viešasis interesas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių interesai, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–30/2006). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamą ieškinį yra pareiškusi bankrutavusi įmonė, privalėjo būti aktyvus ir imtis visų reikiamų priemonių, kad patikrintų, ar atsakovo veiksmais nebuvo pažeisti ieškovo ir jo kreditorių interesai, t. y. viešasis interesas.
Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė paminėtas civilinio proceso taisykles, nesiėmė priemonių užtikrinti viešojo intereso apsaugą.
Iš ieškinio ir jo „patikslinimo“ (b. l. 2-5, 46-48) matyti, kad ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, jog atsakovas, už įmonės automobilių remontą sumokėdamas sumas, viršijančias automobilių savikainą, piktnaudžiavo teise, veikė prieš įmonės tikslus, pažeidė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.137 str., 6.245 – 6.249 str., 6.263 str., 6.264 str., 6.281 str., LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovas šių savo teiginių jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, pats nesiėmė priemonių, kad būtų surinkti visi įrodymai, patvirtinantys arba paneigiantys ieškovo teiginius ir reikalavimus (CPK 185 str.), todėl liko neatskleista esmė bylos, kuri galėjo būti neteisingai išspręsta (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Apygardos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsakovas byloje esančiais leistinais rašytiniais įrodymais įrodė atliktų darbų būtinumą ir piniginių lėšų išmokėjimą, net nenurodęs konkrečių įrodymų. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas teismui pateikė tik 2008-09-03 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašą, kuris, teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina pirmiau minėtų teismo išvadų. Minėtame nutarime bei ieškovo pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 5-2/40, atliktoje ikiteisminio tyrimo metu, konstatuota, jog UAB „BVSI“ buhalterinė apskaita nuo 2005-01-01 iki 2007-11-20 buvo tvarkoma vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais, gautos pajamos ir patirtos išlaidos apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje ir pateisintos juridinę galią turinčiais dokumentais (b. l. 71-73, 94-111). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši išvada patvirtina tik faktą, jog įmonės visos pajamos ir išlaidos buvo tinkamai atvaizduotos buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, tačiau minėti duomenys neįrodo atliktų darbų būtinumo, jų kainos pagrįstumo ir atsakovo veiksmų, sumokant ieškinyje nurodytas pinigų sumas, teisėtumo. Teismas net nepasiūlė ieškovui pateikti duomenis apie automobilių įsigijimo kainą (pateikti duomenys tik apie automobilio „Peugeot partner“ savikainą; b. l. 79), automobilio „Peugeot J5“ savininką (ieškinyje nurodoma, kad šis automobilis nuosavybės teise priklauso atsakovui), šio automobilio panaudos sutartį, nebuvo apklausti asmenys, pagal verslo liudijimus remontavę ieškinyje minimus automobilius. Be to, nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, ieškovas pateikė automobilių „Peugeot Partner“ ir „Dodge Grand Caravan“ kėbulų techninės apžiūros aktą Nr. 09-06-17/1, kuriame nurodyta, jog nenustatyta požymių, kad minėti automobiliai būtų „pilnai“ perdažyti eksploatavimo metu, o galėjo būti atliktas tik atskirų kėbulo dalių remontas ir dažymas. Beje, Lietuvos apeliaciniame teisme gautais duomenimis, Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo panaikinta 2008 m. rugsėjo 3 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-01223/2007 dalis, kuria nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 208 bei BK 209 straipsniuose (b. l. 143-149). Šioje teismo nutartyje konstatuota, kad baudžiamosios bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo atlikimo metu nebuvo nustatinėjama, tiriama bei vertinama tai, ar įtariamasis (atsakovas nagrinėjamoje byloje) padarė veikas, numatytas BK 208 (skolininko nesąžiningumas) ir BK 209 (nusikalstamas bankrotas) straipsniuose, todėl ši baudžiamosios bylos dalis buvo perduota ikiteisminiam tyrimui atlikti (b. l. 146, 149).
Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apygardos teismas netyrė ir skundžiamame teismo sprendime nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su atsakovo veiksmais, kuriais jis, ieškovo teigimu, neteisėtai mokėjo dideles pinigų sumas už automobilių remontą, žinodamas, kad įmonė yra nemoki ir turi kitų įsipareigojimų kreditoriams, taip pažeisdamas tuo metu galiojusio 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą mokėjimų eilės tvarką. Beje, iš ieškovo teismui pateiktos Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutarties iškelti UAB „BVSI“ bankroto bylą nuorašo matyti, kad ieškovu UAB „BVSI“ bankroto byloje buvo jos tuometis direktorius bei akcininkas V. V. , kuris ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog jau nuo 2005 metų įmonė dirbo nuostolingai, ieškinio pateikimo dieną įmonė nevykdė ūkinės – komercinės veiklos, negalėjo atsiskaityti su kreditoriais (b. l. 23). Tačiau apygardos teismas neįvertino šių duomenų, neišreikalavo ieškovo bankroto bylos, netyrė ir neįvertino duomenų apie tai, kada įmonė tapo nemoki, kam ir kiek ji buvo skolinga tuo metu, kai buvo mokamos ieškinyje nurodytos sumos už automobilių remontą, netyrė, ar atsakovo veiksmai, išmokant minėtas pinigų sumas, neprisidėjo prie įmonės nemokumo ir bankroto.
Kita vertus, nors civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 str.), kuris, be kita ko, reiškia šalių laisvę pasirinkti kam ir kokiu pagrindu reikšti savo reikalavimus bei tai, jog teismas nė vienai iš šalių negali nurodyti, kokių priemonių ji turi imtis, kad būtų apginti jos interesai (CPK 12 str., 17 str.), tačiau, kaip minėta, šioje byloje turi būti ginamas viešasis interesas, todėl teismas turėjo būti aktyvus, kad būtų tinkamai užtikrinti ieškovo (bankrutavusios įmonės) ir jo kreditorių interesai. Iš ieškinio ir jo „patikslinimo“ matyti, kad ieškovas savo reikalavimus reiškė atsakovui, kaip įmonės administracijos vadovui, nurodęs jo nesąžiningumą, tačiau pagal bylos duomenis V. V. buvo ne tik BUAB „BVSI“ direktorius, bet ir akcininkas (b. l. 38-40), t. y. juridinio asmens dalyvis, kurio atsakomybė už juridinio asmens prievoles taip pat atsiranda dėl nesąžiningų veiksmų. Teismas, užtikrindamas viešąjį interesą, turėjo pasiūlyti ieškovui papildyti ieškinio pagrindus, tačiau to nepadarė (CPK 141 str.).
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, neužtikrino byloje viešojo intereso apsaugos, neatskleidė šios bylos esmės, o apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šių proceso teisės pažeidimų. Dėl nurodyto, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, bylą perduodant nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, iš naujo nagrinėjant bylą, reikalinga pašalinti aukščiau paminėtus pažeidimus bei trūkumus, visapusiškai ir išsamiai ištirti bei teisingai nustatyti bylos faktines aplinkybes, nes tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. Jeigu, teismo nuomone, ieškinio reikalavimai ar jo pagrindai nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluoti, tai, turint omeny viešo intereso gynimą, teismas turi pareigą tinkamai išaiškinti ieškovui (jo bankroto administratoriui) jo teises bei pareigas, susijusias su tinkamu bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių atstovavimu, tinkamai suformuluoto ieškinio pareiškimu atsakovui bei imtis kitų įstatyme numatytų procesinių veiksmų, susijusių su bylos aplinkybių ištyrimu ir įrodymų išreikalavimu, tarp jų apklausti liudytojais asmenis, kurie, bylos duomenimis, gali žinoti apie automobilių remonto aplinkybes, betarpiškai ištirti kitus reikšmingus įrodymus, tarp jų ir esančius ieškovo bankroto byloje bei baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas V. V. įtariamas BK 208 ir BK 209 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymu, bei įvertinti šiuos įrodymus pagal CPK taisykles.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.