Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Aliui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šios administracinės bylos dalykas yra Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. S12-3893-(27.5) „Dėl prašymo“, kuriuo atsisakyta pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą išbraukti iš Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas) sąrašo (b.l. 47).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjai N. P. nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Šis pastatas 2014 m. gruodžio 15 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V35-1020 buvo įtrauktas į Nekilnojamojo turto, kuris naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas) sąrašą (toliau – Sąrašas) (b. l. 80-83 ).

Nekilnojamojo turto, kuris yra neprižiūrimas (apleistas) sąrašo sudarymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Druskininkų savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T1-157 „Dėl nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas „Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, priklausomai nuo to, kokių teisinių pasekmių pareiškėja siekia, savo teisę į teisminę gynybą ji galėjo realizuoti dviem būdais: prašydama panaikinti konkretų administracinį aktą (jo dalį), t. y. 2014 m. gruodžio 15 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V35-1020 patvirtinto Sąrašo 16 punktą, arba prašydama išbraukti nekilnojamąjį turtą iš šio Sąrašo, pateikiant atitinkamus dokumentus, nurodytus Aprašo 10 punkte. Pareiškėja pasirinko savo teises ginti Aprašo 10 punkto nustatyta tvarka ir, gavusi atsakovo sprendimą, jį ginčija teismui. Teisėjų kolegija, apibrėždama bylos nagrinėjimo ribas, pažymi, jog ginčo atveju pačios pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas yra susijęs tik su atsakovo sprendimo, kuriuo atsisakyta jos valdomą administracinį pastatą išbraukti iš Sąrašo, ginčijimu. Pareiškėja nekvestionuoja ryšium su pastato įtraukimu į Sąrašą padidėjusių mokesčių tarifų, savo prievolės mokėti didesnius nekilnojamojo turto mokesčius, taip pat ji neginčija ir paminėto 2014 m. gruodžio 15 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. V35-1020, kuriuo jai priklausantis administracinis pastatas buvo įtrauktas į neprižiūrimo (apleisto) nekilnojamojo turto sąrašą, nors tokia teisė jai buvo aiškinta 2015 m. gruodžio 22 d. teismo posėdyje (b.l. 95). Taigi nagrinėjamu atveju administracinė byla nagrinėtina pareikštų reikalavimų ribose, neanalizuojant pastato įrašymo į Sąrašą teisėtumo klausimo, bet tiriant jo išbraukimo iš Sąrašo pagrįstumą bei vertinant šiuo aspektu šalių pateiktus argumentus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. kovo 12 d. Druskininkų savivaldybės administracija, dalyvaujant statinio naudotojui A. M. (pareiškėjos sūnui), atliko administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - 1900 m., esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą ir nustatę, kad pastatas apleistas – netvarkingi lietvamzdžiai, nuo fasado nusilupę dažai, dėl ardančių klimato poveikio prasidėjęs medinių konstrukcijų ardymo (puvimo) procesas, pareikalavo pastato techninę priežiūrą vykdyti vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.07:2004 Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas, atliekant pastato išorės remonto darbus iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (b.l. 48, 49). Beje, ginčo dėl patikrinimo akte aprašytos statinio būklės neatitikimo statiniui keliamų reikalavimų nėra.

Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 25 d. prašymu (Druskininkų savivaldybės administracijoje gautas 2015 m. rugpjūčio 27 d., reg. Nr. 13-3510(3.21)), vadovaujantis jau minėto Aprašo 10.1 punktu, nurodydama, jog jai priklausančio pastato atnaujinimo darbai objektyviai negalimi pradėti ne dėl jos kaltės – pastatas įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir nėra nustatytos (patikslintos) nekilnojamojo turto kultūros vertybės - kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijos direktorių, prašydama išbraukti jai priklausantį pastatą iš Sąrašo ir pridėdama du dokumentus: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio 2015 m. sausio 12 d. raštą ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. sausio 19 d. raštą, jos nuomone, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes (b.l. 46). Atsakovas skundžiamu sprendimu atsakė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai ir statinio būklė neatitinka Aprašo 10 punkto reikalavimų, todėl pagrindo išbraukti nekilnojamąjį turtą iš sąrašo, nėra. Šiame rašte atsakovas pabrėžė, kad pagal Aprašo 10.4 papunktį teisinis pagrindas išbraukti pastatą iš Sąrašo atsiras parengus pastato rekonstrukcijos projektą bei pradėjus vykdyti statybos remonto darbus ir pateikus tai įrodančius dokumentus (b.l. 47).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007). Iš to seka, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Akcentuotina, kad atsakovas ginčijamame rašte neanalizavo pareiškėjos pridėtų Kultūros paveldo departamento raštų turinio ir iš esmės nepasisakė, ar šie raštai ir pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės atitinka Aprašo 10.1 punkte nurodytą teisinį pagrindą, ginčijamame rašte tik formaliai nurodydama, jog nekilnojamojo turto būklė nuo statinio techninės priežiūros akto Nr. P1-31 surašymo dienos (2014 m. kovo 12 d.) nepakitusi. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas ginčijamu raštu pats pripažino pastato rekonstrukcijos projekto parengimo būtinybę, tačiau nenurodė, ar tokio projekto parengimas galimas Kultūros paveldo departamentui nenustačius administracinio pastato vertingųjų savybių, kas buvo nurodyta pareiškėjos pridėtuose trečiojo suinteresuoto asmens pasirašytuose dokumentuose.

Aprašo 10 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių nekilnojamasis turtas įrašytas į Sąrašą, gali pateikti dokumentus, įrodančius, kad esamą nekilnojamojo turto būklę, ar pastato naudojimą ne pagal paskirtį sąlygojo aplinkybės: 10.1. kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas disponuoti Sąraše nurodytu nekilnojamuoju turtu (išskyrus šio turto areštą, uždėtą savininkui dėl neteisėtos veiklos, ir šio turto įkeitimą/hipoteką) arba, kai turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (ar kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar sprendimo byloje, susijusioje su šiuo nekilnojamuoju turtu, įsiteisėjimo; 10.2 dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų nekilnojamasis turtas buvo suniokotas ir šis faktas konstatuotas kompetentingos institucijos išvadose, ir nuo įvykio praėjo mažiau nei šeši mėnesiai; 10.3. nekilnojamasis turtas buvo įsigytas ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki šio pastato įtraukimo į preliminarų Sąrašą dienos; 10.4 įrašyto į Sąrašą nekilnojamojo turto savininkas arba naudotojas atliko turto tvarkymo veiksmus, kurie iš esmės pagerino statinio būklę, ar pastatą naudoja pagal paskirtį ir tai užfiksuota atitinkamuose dokumentuose (projektavimo, darbų atlikimo sutartyse, registrų centro pažymoje ir kt.).

Pareiškėja įsitikinusi, kad ginčo atveju jai priklausančio administracinio pastato būklę ir jo išbraukimą iš Sąrašo sąlygoja vienas iš Aprašo 10 punkte numatytų teisinių pagrindų – Aprašo 10.1 punktas. Jos nuomone, kompetentinga institucija – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos dar 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. Į-139 jai priklausantį administracinį pastatą įrašė į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (registro kodas (duomenys neskelbtini)), o tai iš esmės suvaržo atlikti pastato projektavimo, renovavimo ir remonto darbus. Be to, pareiškėjos teigimu, tretysis suinteresuotas asmuo ilgą laiką nenustatė bei neaprašė administracinio pastato nekilnojamųjų kultūros vertybių, o tai atėmė jai galimybę, visų pirma, atlikti pastato tvarkymo projekto rengimo, o vėliau - atitinkamai ir pačius remonto darbus.

Nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Šio įstatymo 2 str. 14 d. nustatyta, kad kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Kolegijos vertinimu, pareiškėjai priklausančio administracinio pastato, kaip kultūros paveldo objekto, įrašymas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, t. y. nustatytas pastato, kaip kultūros vertybės, statusas, nors ir sukūrė pareiškėjai papildomas pareigas, tačiau neapribojo jos teisės disponuoti, valdyti ar naudotis turtu ir tuo pačiu nepaneigė jos pareigos nuosavybės teise priklausantį pastatą tinkamai prižiūrėti ir atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, susijusius su pastato tvarkybos darbais. Taigi Aprašo 10.1 punkto prasme pripažinti, kad tik kompetentingos institucijos – Kultūros paveldo departamento 2005 m. balandžio 18 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjai priklausantis pastatas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, buvo nustatytas apribojimas pareiškėjai disponuoti, valdyti ar naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu nėra pagrindo. Tačiau, kolegijos nuomone, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą apie tai, kad esamą nekilnojamojo turto (pareiškėjai priklausančio pastato) būklę ir jos atitinkamą elgesį, susijusį su negalėjimu vykdyti pastato tvarkybos darbų, įtakojo ir tiesiogiai sąlygojo objektyvios nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, susijusios su trečiojo suinteresuoto asmens – Kultūros paveldo departamento neatliktais veiksmais, suvaržant pareiškėjos teisę turtą valdyti – daryti jam fizinį ir ūkinį poveikį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 metų viduryje dėl pareiškėjai priklausančio pastato remonto ir renovavimo darbų, jo finansavimo, pastato valdytojos atstovas A. M. (pareiškėjos sūnus) žodžiu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kur jam buvo paaiškinta, jog tokių darbų atlikimui būtina nustatyti ir aprašyti išlikusias nekilnojamąsias kultūros vertybes. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu pripažino ir tretysis suinteresuotas asmuo, taip pat nurodydamas, kad pakartotinai pareiškėjas teritoriniame skyriuje lankėsi ir 2014 m. pabaigoje. Tai patvirtina ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio 2015 m. sausio 12 d. raštas Nr. LRA-4(1.32-A) „Dėl vertingųjų savybių nustatymo“, kuriuo atsižvelgiant į savininko pageidavimą remontuoti pastatą, buvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamento direktorę nustatyti pastato vertingąsias savybes ir (jeigu reikalinga) patikslinti teritorijos ribas (b. l. 101). Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja dar iki pastato įtraukimo į Sąrašą dienos ėmėsi aktyvių veiksmų, sprendžiant klausimus dėl pastato tvarkymo, remonto darbų. 2015 m. sausio 19 d. raštu Nr. (9.52)2-164 „Dėl apskaitos dokumentacijos pastatui ((duomenys neskelbtini)) parengimo“ Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktorė kreipėsi į Kultūros paveldo centrą įtraukti pastato (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto su priedais projekto parengimą į 2015 m. I pusmečio apskaitos dokumentacijos rengimo planus (b.l. 45). 2015 m. spalio 12 d. pareiškėja raštu pakartotinai kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinį padalinį, prašydama papildomai informuoti, kada bus atlikti pastato kultūros vertybių aprašymo darbai, be kurių ji negalinti pradėti pastato rekonstrukcijos arba kapitalinio remonto darbų projekto rengimo, vizualizacijos sudarymo projekto sutarties sudarymo su architektu dėl projektavimo darbų atlikimo (b. l. 53, 54 ). 2015 m. spalio 16 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus raštu Nr. (1.29.-A)2A-581 „Dėl vilos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaitos duomenų patikslinimo kultūros vertybių registre“ pareiškėja buvo informuota, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžiuose nutarta patikslinti vilos, esančios (duomenys neskelbtini), apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre, apibrėžti teritorijos ribas, nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį (b. l. 52). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja ėmėsi veiksmų pastato būklei pakeisti.

Pareiškėja, ginčydama atsakovo sprendimą, nurodo, jog pastato, kuris statytas 1900 metais, fasado atnaujinimas tik jį perdažant yra visiškai neekonomiškas, neracionalus, nelogiškas ir trumpalaikis, nes būtina keisti supuvusias ir sutrūnijusias fasadines lentas, vietomis prikalti naujas, pakeisti supuvusius rastus, kitas pastato sutrūnijusias dalis. Šiuos argumentus grindžia UAB „Dafasta“ 2014 m. gegužės 5 d. raštu - pasiūlymu (b.l. 92). Dėl nurodytų priežasčių teigia negalėjusi atlikti pastato išorės remonto darbų, kaip tai buvo nurodyta Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 12 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. P1-31, taip pat parengti jo remonto projektavimo darbų, nes kompetentingos institucijos - Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos sprendimu nebuvo nustatytos saugotinos pastato vertingosios savybės. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus – fotonuotraukas, šalių atstovų paaiškinimus, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad pastatui (duomenys neskelbtini) yra suteiktas valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusas, sutinka su šiais pareiškėjos atstovų argumentais ir sprendžia, jog pastato priežiūra, jo būklės pagerinimas yra susiję ne tik su pastato fasado dažymo darbais, bet ir su kitų esminių pastato išorės remonto darbų atlikimu. Šie darbai, be abejonės, darytų tiesioginį poveikį kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms, todėl jų nenustačius, iš esmės nebūtų galimi.

Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį (Įstatymo 3 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo atveju pareiškėjai priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės saugomas regioninio lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo 1271.00 kv. m. ploto, 1900 m. statybos pavienis objektas, kuris pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį yra architektūrinis (reikšmingais pripažinti architektūrinės kūrybos statiniai, jų dalys, priklausiniai ir tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos ir (ar) vietų kompleksai, ansambliai, vietos bei vietovės) ir turintis daug etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu vertingų bruožų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo pastato vertingosios savybės buvo nustatytos tik atlikus pastato duomenų patikslinimą - 2015 m. rugsėjo 14 d. (b.l. 56-62), t. y,. po ginčijamo akto, kuriuo nuspręsta neišbraukti pastato iš Sąrašo, priėmimo.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (ginčijamo teisės akto priėmimo metu galiojusi Įstatymo 2014-09-23 redakcija) 8 straipsnio 1 dalis numato, jog nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas ir registravimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti reikia atlikti istorinius ir fizinius tyrimus. Pabrėžtina, kad atsakovui tikslinant ginčo pastato duomenis ir nustatant jo vertingąsias savybes, buvo nurodyta prieš tvarkymo darbus atlikti istorinius - fizinius tyrimus. (b.l. 57). Vėliau, remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalį nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Pažymėtina, jog iš esmės tokį teisinį reguliavimą nustato ir Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 (2010 m. kovo 21 d. redakcija) 7 punktas, numatantis, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes, nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kad jos turi teisę nuspręsti, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms reikalinga teisinė apsauga (8.1 p.). Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės sąvokos. Kultūros paveldo statinys yra apibrėžiamas kaip vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai (2 str. 17 d.); Kultūros paveldo statinio remontas – statinio remontas, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, kai darbai nesusiję su statinio vertingųjų savybių keitimu (2 str. 16 p.); Priežiūra – valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje tvarkyba apibrėžta kaip nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas (2 str. 27 d.); Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą (2 str. 36 p.); Vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu (2 str.. 40 p.). Įstatymo 14 str. 3 d. 1 p. nustatyta valdytojo pareiga – išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę.

Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, statinio projektas rengiamas vadovaujantis inter alia Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo patvirtintas Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2.2 punktas taip pat įtvirtina, jog projektuojant tam tikros paskirties statinius, be šio Reglamento, taikomi papildomi reikalavimai, kuriuos, be kita ko, nustato: kultūros paveldo statiniui – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, jo pagrindu parengti paveldo tvarkybos reglamentai, taip pat šių statinių laikinieji apsaugos reglamentai.

Ginčo pastato teisinis statusas ir sisteminis paminėtų Įstatyme apibrėžtų nuostatų bei sąvokų aiškinimas, suponuoja išvadą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos teisės aktuose nustatyta tvarka nenustačius ginčo administracinio pastato, kaip kultūros paveldo objekto, vertingųjų savybių, tinkamas pastato valdytojo pareigos įgyvendinimas, vykdant statinio projekto rengimo darbus, statinio techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą (Statybos įstatymo 2 str. 74 p.), išsaugojant šį valstybės saugotiną nekilnojamąjį kultūros objektą ir jo vertingąsias savybes, nebuvo galimas. Kitaip tariant, pareiškėja negalėjo atlikti taip, kaip numato teisės aktai jai priklausančio administracinio pastato tvarkybos (tame tarp statinio rekonstrukcijos darbų), užtikrinant šio pastato kultūrinės vertės, visuomeninės reikšmės, architektūros elementų, autentiškumo, kuris apibrėžiamas kaip kultūros paveldo objekto išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą – formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką (Įstatymo 2 str. 7 p.), išsaugojimą. Nors tretysis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos rašytine forma nenustatė imperatyvaus sprendimo, draudžiančio pareiškėjai atlikti būtinuosius statinio remonto (renovacijos) veiksmus iki vertingųjų savybių aprašymo, tačiau ta aplinkybė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatytos šios pastato vertingosios savybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja ne dėl jos priklausančių priežasčių negalėjo tinkamai įgyvendinti statinio projekto rengimo taip pat ir remonto darbų ir tuo pačiu įstatymo leidėjo nustatytų esminių statiniui keliamų reikalavimų.

Kolegijos vertinimu, atsakovas – Druskininkų savivaldybės administracija ginčijamo sprendimo priėmimo momentu privalėjo įsitikinti ir nustatyti, ar pareiškėjai N. P. priklausančiam pastatui Kultūros paveldo departamentas yra patikslinęs apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre, t. y. nustatęs jo vertingąsias savybes, objektyviai įvertinti, ar šiai kompetentingai institucijai nenustačius pastato vertingųjų savybių, yra realiai galimi statinio rekonstrukcijos projekto parengimo ir statybos remonto darbai. Tačiau Druskininkų savivaldybės administracija ginčijamo sprendimo priėmimo metu šių aplinkybių visiškai netyrė ir nevertino, ginčijamame sprendime tik abstrakčiai konstatuodama, kad nekilnojamojo turto būklė neatitinka Aprašo 10 punkto reikalavimų ir nuo statinio techninės priežiūros akto surašymo dienos nėra pakitusi, taigi skundžiamą raštą priėmė nenustačius ir tinkamai neįvertinus visų teisinę reikšmę turinčių faktų.

Įvertinus bylos duomenis pripažintina, kad pareiškėja, kuriai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įrašytas į Sąrašą, įrodė, jog esamą nekilnojamojo turto būklę iš esmės sąlygojo viena iš Aprašo 10 punkte nurodytų aplinkybių – Aprašo 10.1 punkte nustatytas teisinis pagrindas. Pareiškėja dėl kompetentingos institucijos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos neatliktų veiksmų - ginčo pastato vertingųjų savybių nenustatymo, nors ir galėjo disponuoti turtu, bet negalėjo jo valdyti – įstatymų nustatyta tvarka daryti jam fizinio ir ūkinio poveikio, t. y. atlikti projektavimo, tvarkybos darbų. Nagrinėjamu aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nustačius pastato vertingąsias savybes, 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškėja su UAB „Start studio“ sudarė projektavimo rangos sutartį Nr. ART15-NP dėl ginčo administracinio pastato rekonstravimo projekto parengimo, numatė kalendorinį darbų ir apmokėjimo grafiką (b. l. 111-113).

Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių darytina išvada, jog atsakovas pareiškėjos prašyme nurodytu pagrindu nepagrįstai atsisakė išbraukti jos valdomą administracinį pastatą iš Sąrašo, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos keliamus reikalavimus ir panaikinti skundžiamą sprendimą, įpareigojant atsakovą išbraukti pastatą iš Sąrašo. Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą išbraukti jai nuosavybės teise priklausantį administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš Sąrašo nuo minėto administracinio pastato įrašymo dienos. Taip pat pareiškėja mano, kad pažeista pareiškėjos informavimo apie pastatų įtraukimo į Sąrašą procedūra Pabrėžtina, kad pareiškėja neginčijo atsakovo sprendimo, kuriuo pastatas įtrauktas į nurodytą Sąrašą, šis sprendimas galiojantis, todėl pareiškėjos argumentas dėl informavimo procedūros pažeidimo nagrinėjamam ginčui neturi įtakos, o jos keliamo reikalavimo dalis dėl pastato išbraukimo iš Sąrašo nuo minėto administracinio pastato įrašymo dienos nepagrįsta ir netenkintina.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2015 m. rugsėjo 22 d. Druskininkų savivaldybės administracijos sprendimą, įformintą raštu Nr. S12-3893-(27.5) „Dėl prašymo“.

Įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją išbraukti administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš Nekilnojamojo turto, kuris naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas) sąrašo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.