Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5244-1027/2022 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui V. P. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė B. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. priėmė palikimą po A. P. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti, taip pat prašoma pripažinti negaliojančiais ¼ dalyje 2013 m. sausio 28 d. V. P. palikimo, atsiradusio po (duomenys neskelbtini) A. P. mirties, priėmimą ir 2015 m. gegužės 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1806 ir pripažinti, kad S. V. paveldi ¼ dalį, o V. P. ¾ dalis palikimo, atsiradusio po (duomenys neskelbtini) A. P. mirties, priteisti iš atsakovo V. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte”, tačiau ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad faktinė atsakovo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Rusija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovei nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtinto nuorašo įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti ieškinio ir jo priedų vertimą, patvirtintą įstatymų nustatyta tvarka, iš lietuvių į rusų kalbą.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, procesiniai dokumentai atsakovui į jo faktinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Rusija, siųstini pagal 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos Konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – Konvencija). Konvencija galioja Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos atžvilgiu ir joje yra numatytas tiesioginis Lietuvos Respublikos teismų bendradarbiavimas (susižinojimas), t. y. ne per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Rusijos Federacija, ratifikuodama Konvenciją, yra nurodžiusi, kad visi prie teisinės pagalbos pagal Konvenciją prašymo pridedami suinteresuotam asmeniui įteiktini dokumentai turi būti surašyti arba išversti į rusų kalbą (https://www.hcch.net/en/states/authorities/details3?aid=699, Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovė nėra pateikusi ieškinio ir jo priedų patvirtinto vertimo iš lietuvių kalbos į rusų kalbą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

5.1. Apeliantės teigimu, Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra pasirašiusios Sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kuri Lietuvai įsigaliojo 1995 m. sausio 21 d. Pirmosios instancijos teismas nesprendė 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos Konvencijos ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pasirašytos dvišalės Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose santykio. 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje 20 straipsnio 1 dalies b) punkte aiškiai įtvirtinta, jog ši konvencija neužkerta kelio dviem ar daugiau susitariančiųjų valstybių sudaryti susitarimą ir nesilaikyti kalbos reikalavimų pagal 5 straipsnio trečiąją dalį ir 7 straipsnį, o 20 straipsnio 1 dalies c) punkte įtvirtinta, jog ši konvencija neužkerta kelio dviem ar daugiau susitariančiųjų valstybių sudaryti susitarimą ir nesilaikyti 5 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatų.

5.2. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pasirašytos Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui tuo atveju, jei jis sutinka juos priimti. Taigi, dvišalėje sutartyje nėra imperatyvo siunčiamus dokumentus išversti į rusų kalbą.

5.3. Be to, teigia, jog akivaizdu, kad atsakovo vardas ir pavardė yra lietuviški, jam kaip Lietuvos Respublikos piliečiui yra suteiktas asmens kodas (ieškinyje nurodytas), byloje pateiktas 2013 m. sausio 28 d. Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės išduotas liudijimas lietuvių kalba V. P. ir byloje pateikta paveldėjimo byla liudija aplinkybę, kad palikimo priėmimo metu atsakovas mokėjo gimtąją lietuvių kalbą. Juo labiau kad byloje pateikti didelės apimties dokumentai (6 lapų ieškinys ir virš 30 lapų priedų). Jų vertimas pareikalaus didelių finansinių išlaidų iš apeliantės/ieškovės S. V., kuri yra senatvės pensininkė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti ieškinio ir jo priedų vertimą į rusų kalbą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas.

8. CPK 111 straipsnyje reglamentuota dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma, turinys ir pateikimo tvarka. Visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui, kuris teismo buvo priimtas, tačiau atsakovui Lietuvoje deklaruotu adresu procesiniai dokumentai neįteikti. Ieškovei ieškinyje nurodžius, kad atsakovas faktiškai gyvena Rusijos Federacijoje, teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti – pateikti teismui ieškinio bei jo priedų vertinimus į rusų kalbą, kadangi procesiniai dokumentai, pasak teismo, privalo būti siunčiami pagal 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos Konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

10. Visų pirma, nepaisant to, kad tiek Lietuvos Respublika, tie Rusijos Federacija yra Konvenciją pasirašiusios šalys, Konvencijos 20 straipsnis numato, kad ši Konvencija neužkerta kelio dviem ar daugiau susitariančiųjų valstybių sudaryti susitarimą ir nesilaikyti Konvencijos 5 straipsnio dėl kalbos reikalavimų įteikiant dokumentus.

11. Šiuo konkrečiu atveju, kaip teisingai nurodė ir apeliantė, teismo procesinių dokumentų siuntimą į Rusijos Federaciją reglamentuoja dvišalė Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis), kuri yra galiojanti ir vykdytina. Jos 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, įteikia dokumentus pagal jos valstybėje galiojančias taisykles, jeigu įteikiamieji dokumentai surašyti jos kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas. Tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui tuo atveju, jei jis sutinka juos priimti (Dvišalės sutarties 9 straipsnio 2 dalis). Taigi, ši Dvišalės sutarties nuostata tik suteikia galimybę gavėjui nepriimti jam siunčiamų procesinių dokumentų, tačiau neformuluoja įpareigojimo siųsti gavėjui išskirtinai rusų kalba parengtus ar išverstus procesinius dokumentus.

12. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad atsakovas yra Lietuvos Respublikos pilietis (duomenų apie pilietybės netekimą gyventojų registre nėra), gyvenamąją vietą deklaravęs Lietuvoje, anksčiau Lietuvoje susitvarkęs paveldėjimo dokumentus pas notarą, ir nors faktiškai šiuo metu atsakovas gyvena Rusijos Federacijoje, labiau tikėtina, kad lietuvių kalba jam yra aiškiai suprantama. Dėl šios priežasties procesinių dokumentų vertimas į rusų kalbą šioje byloje negali būti laikomas privalomu, t. y. negali būti eliminuojama galimybė inicijuoti ieškinio ir jo priedų, surašytų lietuvių kalba, įteikimą kitai šaliai. Visgi, paaiškėjus, kad tokios galimybės nėra, t. y. atsakovui atsisakius priimti lietuvių kalba parengtus dokumentus, teismas galėtų įpareigoti ieškovę pateikti skundžiamoje nutartyje nurodytų procesinių dokumentų vertimą į rusų, ar, galbūt, kitą atsakovui suprantamą kalbą.

13. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu dar neturėjo pagrindo spręsti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu paaiškėjo, kad ieškovės ieškinys yra su trūkumais ir reikalauti ieškinio bei jo priedų vertimų į rusų kalbą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikinama (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti.