- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- e2YT-2101-272/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00169-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Irena Stefanovič, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – A. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. G. pareiškimu (patikslintu) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. E. G.ė, mirusi (duomenys neskelbtini), po savo vyro V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė ir valdė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos motina A. E. G. ir tėvas V. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu A. E. G. ir V. G. susilaukė dviejų dukrų: D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos tėvas V. G. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. E. G. mirė (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad tėvams esant santuokoje pareiškėjos motina A. E. G. 1996-11-18 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P79/96-0875 įsigijo 0,1795 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1235 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,2002 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Visų trijų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis pasirašė pareiškėjos motina A. E. G., ir VĮ Nekilnojamojo turto registre visi trys žemės sklypai buvo užregistruoti tik A. E. G. vardu, todėl tiek pareiškėja, tiek jos motina A. E. G. manė, kad minimi žemės sklypai priklauso vienai A. E. G.. Todėl mirus V. G. į notaro biurą dėl palikėjo palikimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjos motina po vyro (pareiškėjos tėvo) mirties minėtą palikimą faktiškai priėmė ir pradėjo jį valdyti ji toliau naudojosi ne tik jai priklausančiomis minėtų žemės sklypų dalimis, bet naudojo ir valdė visą minėtą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos motina minėtus žemės sklypus valdė ir prižiūrėjo, samdydama kaimo žmones, kad būtų pjaunama žolė, ar sklypuose ganomi galvijai. Po pareiškėjos motinos mirties 2020-02-19 pareiškėjsais 2021-01-22 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ir tuomet pareiškėjai tapo aišku, kad jos motina A. E. G. laiku ir tinkamai nesutvarkė palikimo po savo vyro V. G. mirties. Pareiškėja pažymėjo, kad į notarą dėl paveldėjimo kreipėsi tik viena dukra, t. y. pareiškėja D. G.. Pareiškėjos sesuo A. V., pareiškėjos žiniomis, neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, todėl manytina, kad ji neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo patenkinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo patenkinimui, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Vadovaujantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais šioje byloje pareikštus reikalavimus teismas vadovaujasi 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso normomis.
Pagal iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.).
Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame (nuo 2001-07-01) CK. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arbai kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus: sutuoktuvių liudijimo kopiją, iš kurios matyti, kad A. E. I. (po santuokos sudarymo – G.) ir V. G. (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje; gimimo liudijimų kopijas, iš kurių matyti, kad pareiškėjos D. G. ir A. G. (santuokinė pavardė V.) tėvai – V. G. ir A. E. Gasparavičienė; mirties pažymėjimo Nr. 2476 kopiją, kuri patvirtina, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini); Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2020-09-07 pažymą apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2881, iš kurios matyti, kad A. E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, buvęs sutuoktinis V. G., gimė . (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2005-06-01; vaikai – D. G., gimė (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimė (duomenys neskelbtini); Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, iš kurių matyti, kad 0,1795 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1235 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,2002 ha žemės sklypas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), A. E. G. nuosavybės teise priklausė pagal 1996-11-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P79/96-0875; 1996-11-18 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P79/96-0875, iš kurios matyti, kad A. E. G. įsigijo minėtus žemės sklypus; Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. S. 2021-01-22 liudijimą, notarinio registro Nr. 541, kuris patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) A. E. G. mirties palikimą priėmė D. G., - daro išvadą, kad pareiškėjos D. G. motina A. E. G., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo vyro V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą įstatymo nustatytu terminu priėmė, pradėjo juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. pradėjo palikimą faktiškai valdyti, todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali gauti (CPK 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Teismas nepasisako dėl priimto palikimo sąrašo, kadangi neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (iki 2001-07-01 galiojusio CK 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1k-2, byloje susidariusios 1,75 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) motina A. E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo vyro V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.