Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant pareiškėjui J. A., jo atstovei advokatei Jolantai Danišauskienei, suinteresuotam asmeniui L. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, (suinteresuotieji asmenys- L. A., suinteresuotos institucijos -VĮ “Turto bankas”ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra, tačiau jai priklauso 1/2 dalis santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto ir jos sutuoktinio S. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

Po V. A. mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas - J. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti: mirus motinai jis iš karto pasiėmė jai priklausiusį turtą – 1/2 dalį gyvenamojo namo, kuriame įsikūrė su savo šeima, 1/2 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurį nuolat dirbo, šienavo ir tvarkė, o vėliau (po metų) atidavė kartu su tėvo dalimi panaudos teise naudotis ūkininkui V. B.. Be to, jis mokėjo mokesčius už palikėjos name, sunaudotą elektros energiją ir prižiūrėjo visą mamos paliktą namų ūkį - šėrė tėvų įgytus šunį, arklį bei juos prižiūrėjo. Vėliau arklį pardavė ir už gautus pinigus pastatė motinai paminklą. Pareiškėjo tėvas - S. A. į sutuoktinės palikimą nepretendavo ir sutiko, kad pareiškėjas jį pasiimtų sau, nes norėjo, kad visas turtas liktų sūnui J. A. dėl ko ir surašė testamentą pareiškėjui palikdamas savo turto dalį.

Liudytojas V. B. parodė, kad iš kaimyno J. A. jau daug metų (apie 8 –etą) panaudos teise naudojasi apie 3 ha žemės ūkio paskirties sklypu, tad iš to supranta, jog būtent pareiškėjas yra to sklypo/ų savininkas. Kitų asmenų, kurie šiais sklypais naudotųsi kaip savininkai, jis nežino.

Pareiškėjo J. A. atstovė advokatė Jolanta Danišauskienė teismo posėdyje palaikė pareiškėjo reikalavimą kaip teisėtą ir pagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams - įpėdiniams. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymu nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5 straipsnio 2 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo, suinteresuotų asmenų ir liudytojo paaiškinimais bei byloje esančių dokumentų tikrumu, jog J. A. po savo motinos V. A. mirties -(duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą: 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su prie jo esančiais ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 0.3000 ha kitos paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 2.6900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę –kad S. A., esančiam santuokoje su V. A., nuosavybės teise priklausė aukščiau paminėtas nekilnojamasis turtas, patvirtina ir išrašai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bei santuokos liudijimas (b.l. 9-14,53). Pareiškėjo pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad V. A. mirė (duomenys neskelbtini), o iš pateikto į bylą 2019-02-14 liudijimo, patvirtinto Švenčionių rajono savivaldybės 3-ioj notaro biuro, notarinio registro Nr. 709, matyti, kad paveldėjimo byla po V. A., mirusios (duomenys neskelbtini), nebuvo užvesta (b.l.5, 8). Iš S. A. 2000-08-09 testamento matyti, kad S. A. savo turtą po mirties palieka lygiomis dalimis savo sūnui J. A. ir sutuoktinei V. A. (b.l.16,55). Iš 2019-02-14 Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarės Ingos Navickienės patvirtinto liudijimo matyti, kad po pareiškėjo tėvo S. A. mirties jo palikimą priėmė sūnus J. A. (b.l.7). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad 1) priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; 2) tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; 3) įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 251/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir pan.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K 8/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-649/2004). Iš į bylą pateikto J. A. sąskaitos SEB banke išrašo matyti, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius už elektros energiją bei kitus komunalinius mokesčius, o iš Pabradės seniūnijos pažymų matyti, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą deklaravo (kurioje nuolat ir gyveno nuo 1990 metų ), adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.18-32).

Iš viso to konstatuotina, kad 2010 m. lapkričio 12 d. mirus pareiškėjo motinai V. A., niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau J. A. kaip gyveno tame name (tėvų namuose) taip ir liko toliau gyventi, paliktą nekilnojamąjį turtą tvarkė ir juo rūpinosi, t.y. tokiu būdu priėmė savo motinos palikimą faktiniu turto valdymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 444 str.2d.8p., 445 str.,448 str. teismas

nusprendė:

J. A. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo motinos V. A. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą faktiniu turto valdymu priėmė sūnus – pareiškėjas J. A..

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.