Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23995-54/2010 pagal P. D. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno miesto apylinkės teisme 2010 m. lapkričio 2 d. gautas P. D. patikslintas ieškinys, kuriuo jis prašė panaikinti 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 19-2-2772 dalį, kurioje atsisakoma priimti nutarimą perduoti nepilnametį sūnų J. D. tėvo P. D. valdžion, mirus motinai D. D., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Neįvertinta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, atsisakymas priimti nutarimą perduoti nepilnametį sūnų J. D. tėvo P. D. valdžion, mirus motinai D. D., pažeidė P. D., kaip tėvo, teises auklėti savo vaiką, turint pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnio l dalis), gyventi kartu su nepilnamečiu sūnumi (CK 2.14 straipsnio 1 dalis), pažeidė P. D. nepilnamečio sūnaus teisę gyventi kartu su tėvu, mirus motinai (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). 2010 m. liepos 30 d. pareiškimu P. D. kreipėsi į Kauno m. savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrių (pareiškimas Kauno m. savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriuje gautas 2010 m. rugpjūčio 2 d., reg. Nr. 19-1-6621), prašydamas kontroliuoti saugų nepilnamečio sūnaus J. D. perdavimą tėvo P. D. valdžion iš nepilnamečio sūnaus pagrobėjų V., R. ir R. R. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius P. D. nepilnamečiui sūnui globos neskyrė, praleisdami trijų dienų laikotarpį, numatytą CK 3.250 straipsnio 2 dalyje. Mirus motinai, nepilnamečio sūnaus vienintelė teisėta gyvenamoji vieta yra tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio l dalis). Tėvai turi teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius vaikus iš kiekvieno asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą (CK 3.168 straipsnio 3 dalis). Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendime Nr. 19-2-2772 nenurodė ir neįrodė nei vieno tėvo P. D. valdžios apribojimo savarankiškų pagrindų, numatytų CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, todėl 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 19-2-2772 dalis, kurioje atsisakoma priimti nutarimą dėl nepilnamečio sūnaus J. D. perdavimo tėvui P. D., mirus motinai D. D., yra neteisėtas, nes prieštarauja CK nustatytoms normoms.

Nepagrįsta išvada, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus priimtas 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. 19-2-2772 yra ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentas, o informacinio pobūdžio atsakymas. Tai įrodo paties dokumento formuluotė – „Dėl sūnaus J. D. perdavimo tėvo valdžion...“. 2010 m. spalio 30 d. patikslinto ieškinio prieduose nuo 10 iki 23 punktuose pateikiamos Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentų šviesokopijos, kurių turinį apibendrinus, akivaizdu, kad po motinos D. D. mirties Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnai be P. D., kaip nepilnamečio sūnaus tėvo, žinios šališkai formino dokumentus, siekdami P. D. nepilnamečio sūnaus globą apgaulės būdu perduoti pagrobėjams seneliams R. Šie Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnų procesiniai veiksmai buvo atliekami iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr.19-2-2772 priėmimo, todėl pats Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus priimtas 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. 19-2-2772 buvo galutinė pareigūnų procesinių veiksmų išvada, o ne informacinio pobūdžio raštas. Kauno miesto apylinkės teisme civilinėse bylose Nr. 2-20564-375/2010 ir Nr. 2-22182-375/2010 šalys remiasi Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus priimtu 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 19-2-2772 kaip išvada ir įrodomąja medžiaga.

Prašo nutartį panaikinti ir perduoti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Civilinių bylų priskirtinumą teismams nustatanti CPK 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Pareiškime, kurio priėmimo klausimas peržiūrimas apeliacine tvarka, nurodoma, kad po nepilnamečio vaiko motinos mirties tarp jo senelių iš motinos pusės ir tėvo P. D. kilo bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamas civilinis ginčas dėl tėvo valdžios apribojimo ir globėjų skyrimo. Pareiškėjas mano, kad klausimą dėl vaiko perdavimo tėvui savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turėjo išspręsti administracine tvarka, tačiau ji atsisako tai padaryti. P. D. reikalavimo dalykas – Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos neveikimas, atsisakant priimti nutarimą dėl nepilnamečio vaiko perdavimo tėvui po motinos mirties, faktinis reikalavimo pagrindas - 2010 m. spalio 30 d. raštas nr. 19-2-2772, kuriuo, anot pareiškėjo, atsisakoma atlikti jo pageidaujamą veiksmą. Šį raštą pasirašė Kauno m. savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjo pavaduotoja.

Pagal LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo 58 straipsnį savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba yra viena iš vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrinančių institucijų ( 60 straipsnis). Šios vaiko teisių apsaugos institucijos uždavinius, funkcijas, teises, pareigas ir darbo organizavimą nustato LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu nr. 1983 ( 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimo nr. 1593 redakcija) patvirtintų bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių bendrieji nuostatai. Antrasis jų punktas apibrėžia, jog skyriaus paskirtis – pagal kompetenciją įgyvendinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams ir ginti juos teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodomas skyrius yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kurio veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir skyriaus struktūrą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius ( 3, 19 punktai). Skyriaus vedėjas, galintis turėti pavaduotojus, tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui ( 21, 22 punktai).

Viešojo administravimo sąvoką apibrėžiančio Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnis nustato, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas; viešojo administravimo subjektas – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Institucijos, kurios darbuotojų neveikimą skundžia pareiškėjas, veiklą reglamentuojantys nuostatai ir įstatymai leidžia spręsti, jog ši institucija yra LR Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas viešojo administravimo subjektas, be kitų teisių, savo funkcijų įgyvendinimui ir vykdymui turintis teisę priimti individualius administracinius aktus ( pvz., bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių bendrųjų nuostatų 8.3, 8.10 punktai ir kt.).

Iš pareiškimo turinio matyti, jog D. reikalavo, kad valstybės institucija priimtų jos veiklą reglamentuojančio akto nustatytos formos dokumentą – sprendimą, kuriame būtų imperatyviai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia dėl vaiko perdavimo. Tokio sprendimo nepriėmus, institucijos darbuotojų neveikimą apskundė teismui. Taigi, šis ginčas nėra kilęs iš privačių teisinių santykių. Pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje sprendžia administracinis teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs CPK 22 straipsnio nuostatas, pareiškimo priėmimo klausimą neteisingai sprendė ieškinio trūkumų šalinimo būdu ( CPK 338 str., 329 straipsnio 1 d.).

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacine tvarka peržiūrima nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Pareiškimą atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsisakyti priimti P. D. ieškinį pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimo dalies panaikinimo.