Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui A. D., pareiškėjo atstovui R. Žvirbliui, atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovui R. Jurgilaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas A. D. ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Byloje kilęs ginčas, ar Savivaldybės direktoriaus 2008-01-10 Įsakymas, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui A. D. vienkartinės išmokos būstui įsigyti arba įsikurti, yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad Ukmergės rajono valdybos 1996-12-11 sprendimu Nr. 353 „Dėl valstybės globos ir globėjos skyrimo“ (b.l.18) A. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir likusiam be tėvų globos, buvo skirta pilna valstybės globa ir jis buvo apgyvendintas Ukmergės vaikų globos namuose. 2000-06-12 A. D. tėvas S. D. Ukmergės vaikų globos namų direktoriui pateikė prašymą (b.l.15) leisti jo sūnui A. D. gyventi pas tėvą visą laiką, nurodydamas, jog normalias gyvenimo sąlygas jis garantuoja. Ukmergės rajono valdyba 200-06-21 sprendimu Nr. 100 (b.l.16) nusprendė Ukmergės rajono 1996-12-11 sprendimo Nr. 353 „Dėl valstybės globos ir globėjos skyrimo“ dalį, susijusią su pilnos valstybės globos skyrimu A. D., pripažinti netekusia galios. A. D. Ukmergės vaikų globos namuose gyveno nuo 1996-10-06 iki 2000-06-22 ir buvo pilnai valstybės išlaikomas. A. D. kreipėsi į Savivaldybę su prašymu skirti jam išmoką būstui įsigyti arba įsikurti. Savivaldybės direktorius, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008-01-10 išvada Nr. (16-1-11)-V5-48 (b.l.14), kurioje teigiama, jog A. D. negali būti pripažintas likęs be tėvų globos, 2008-01-10 priėmė Įsakymą neskirti A. D. vienkartinės išmokos būstui įsigyti arba įsikurti (b.l.13).

LR civilinio kodekso 3.238 str. 1 d. ir 3.239 str. 1 d. nustatyta, jog globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus, o rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Šio kodekso 3.241 str. 1 d. įtvirtinta, kad globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių ar apskričių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą. Nepilnamečių globos ir rūpybos institucijos yra valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bei kitos šioje knygoje numatytos institucijos (LR civilinio kodekso 3.241 str. 3 d.). LR civilinio kodekso 3.252 str. 1 d. išskiriamos vaiko globos (rūpybos) rūšys: laikinoji globa (rūpyba) ir nuolatinė (globa) rūpyba. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (LR civilinio kodekso 3.256 str.). Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas: sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas; grąžinamas tėvams; įvaikinamas; susituokia (LR civilinio kodekso 3.258 str.).

Teismas daro išvadą, kad išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką bei finansavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau – Išmokų įstatymas). Šio įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtinta, jog globojamiems vaikams ir asmenims, kuriems nustatyta globa (rūpyba), skiriamos išmokos: globos (rūpybos) išmoka ir vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti. Išmokų įstatymo 2 str. 1 d. nurodyta, kad globojamas vaikas - vaikas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta vaiko laikinoji arba nuolatinė globa ar rūpyba. To paties įstatymo 9 str. 1 d. įtvirtinta, kad asmenims, kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, skiriama vienkartinė 50 MGL dydžio išmoka būstui įsigyti arba įsikurti. Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti neskiriama: jei asmuo yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje; jei vaiko laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos (Išmokų įstatymo 9 str. 2 d.). Šio įstatymo nustatytas išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Išmokų įstatymo 11 str.). Savivaldybės administracija per mėnesį nuo visų dokumentų gavimo dienos privalo priimti sprendimą dėl išmokos skyrimo ir apie tai raštu pranešti pareiškėjui. Tais atvejais, kai priimamas sprendimas neskirti išmokos, nurodomos neskyrimo priežastys (Išmokų įstatymo 12 str. 5 d.). Kreipiantis dėl išmokos, privaloma pateikti visus Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus išmokai skirti (Išmokų įstatymo 12 str. 4 d.). Šio įstatymo 18 str. įtvirtinta, jog savivaldybių administracijos turi teisę: apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ar kurie jas gauna, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios jų teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas; tikrinti šeimų gyvenimo sąlygas ir, surašius buities tyrimo aktą, priimti sprendimą laikyti šeimą socialinės rizikos šeima; neskirti išmokos arba nutraukti jos mokėjimą, jeigu išmokos gavėjas nevykdo šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytų pareigų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-28 nutarimu Nr. 801 patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 4 p. nustatyta, kad išmokas skiria ir moka savivaldybės administracija, vadovaudamasi Išmokų įstatymu ir Nuostatais. Nuostatų 10 p. ir 15 p. išvardintas sąrašas dokumentų, kuriuos būtina pateikti kreipiantis dėl vienkartinės išmokos būstui įsigyti ar įsikurti: prašymą skirti išmoką; asmens, turinčio teisę gauti išmoką, Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje jeigu tokį leidimą privalo turėti pagal galiojančius teisės aktus; dokumentus apie globos (rūpybos) nustatymą; dokumentus apie globos (rūpybos) nustatymą; teismo sprendimą dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu, jeigu vaikas emancipuotas; santuokos liudijimą, jeigu nepilnametis įregistravęs santuoką; pažymą iš savivaldybės, kurioje pareiškėjas gyveno sulaukęs pilnametystės, apie tai, kad jam nebuvo skirta vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti. Išmokos skiriamos savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu (Nuostatų 21 p.). Tais atvejais, kai priimamas sprendimas neskirti išmokos, būtina nurodyti atsisakymo skirti išmoką priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką (Nuostatų 23 p.).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui A. D. Ukmergės rajono valdybos 1996-12-11 sprendimu Nr. 353 „Dėl valstybės globos ir globėjos skyrimo“ buvo skirta pilna valstybės globa, t.y. A. D., kaip vaikui, kuris likęs be tėvų globos, buvo skirta nuolatinė valstybės globa ir jo teisių bei interesų atstovavimas ir gynimas pavestas Ukmergės vaikų globos namams. Ukmergės vaikų globos namuose A. D. gyveno nuo 1996-10-06 iki 2000-06-22. Vaiko A. D. nuolatinė valstybės globa baigėsi 2000-06-21, Ukmergės rajono valdybai priėmus sprendimą Nr. 100, kuriuo nuspręsta pripažinti netekusia galios Ukmergės rajono valdybos 1996-12-11 sprendimo Nr. 353 „Dėl valstybės globos ir globėjos skyrimo“ dalį, susijusią su pilnos valstybės globos skyrimu A. D.. Toks sprendimas buvo priimtas, 2000-06-12 Ukmergės vaikų globos namų direktoriui gavus A. D. tėvo S. D. prašymą leisti sūnui gyventi pas tėvą visą laiką. Iki pilnametystės iš tėvų šeimos A. D. nebuvo paimtas, jo tėvams nebuvo apribota tėvų valdžia, A. D. nebuvo grąžintas į vaikų globos namus, jam nebuvo skirta nuolatinė ar laikinoji globa (rūpyba).

Spręstinas klausimas, ar A. D., esant išdėstytoms aplinkybėms, turi teisę gauti Išmokų įstatyme nustatytą vienkartinę išmoką būstui įsigyti ar įsikurti.

Teismas daro išvadą, kad Išmokų įstatymo 9 str. 1 d. įtvirtintas baigtinis globos (rūpybos) pasibaigimo pagrindų, kuriems esant skiriama vienkartinė 50 MGL dydžio išmoka būstui įsigyti arba įsikurti, sąrašas: pilnametystė, emancipacija ir santuoka. Byloje nėra duomenų, kad A. D. nuolatinė valstybės globa baigėsi dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos. Teismui yra žinoma (ir pareiškėjas to neginčija), kad A. D. nuolatinė globa baigėsi dėl jo tėvo S. D. prašymo grąžinti sūnų gyventi su tėvu visam laikui, t.y. nuolatinė globa buvo nutraukta, grąžinus vaiką (A. D.) į jo šeimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Savivaldybė, vadovaudamasi galiojančių teisės aktų nuostatomis ir formaliai jas taikydama, priėmė Įsakymą neskirti A. D. vienkartinės išmokos būstui įsigyti ar įsikurti.

Sistemiškai vertindamas aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog formaliai vertinant situaciją, nėra pagrindo pilnai tenkinti pareiškėjo A. D. skundą, t.y. nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Įsakymą ir įpareigoti Savivaldybę skirti A. D. vienkartinę išmoką būstui įsigyti ar įsikurti. Tačiau teismas daro išvadą, kad Savivaldybės Įsakymas buvo priimtas, pažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatas, t.y. pažeidžiant LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d., Išmokų įstatymo 12 str. 5 d. ir Nuostatų 23 p.

LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; Išmokų įstatymo 12 str. 5 d. tvirtinama, jog tais atvejais, kai priimamas sprendimas neskirti išmokos, nurodomos neskyrimo priežastys; Nuostatų 23 p. nurodyta, kad tais atvejais, kai priimamas sprendimas neskirti išmokos, būtina nurodyti atsisakymo skirti išmoką priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis ir įvertinęs Savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą Įsakymą neskirti A. D. vienkartinės išmokos būstui įsigyti ar įsikurti, daro išvadą, jog Įsakyme nėra aiškiai ir konkrečiai nurodytos išmokos neskyrimo priežastys, nėra išaiškinta Įsakymo apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Savivaldybės Įsakymas yra nepagrįstas, todėl naikintinas bei grąžintinas Savivaldybei spręsti iš naujo klausimą dėl vienkartinės išmokos būstui įsigyti arba įsikurti skyrimo A. D..

Teismas daro išvadą, kad Savivaldybei, iš naujo nagrinėjant A. D. prašymą bei priimant sprendimą dėl vienkartinės išmokos būstui įsigyti ar įsikurti skyrimo (neskyrimo) pareiškėjui A. D., tikslinga vadovautis ne tik formaliomis teisės aktų nuostatomis, bet ir objektyviu aplinkybių ir situacijos vertinimu, būtų tikslinga vadovautis Išmokų įstatymo 18 str. įtvirtinta teise apklausti A. D., dar kartą išsamiai patikrinti jo pateiktus ir kitus turimus dokumentus, realiai įvertinti faktines aplinkybes, tinkamai nustatant, ar A. D. panaikinus valstybės globą bei atidavus jį tėvų priežiūrai, A. D. tėvai realiai ir tinkamai juo rūpinosi, kur po paėmimo iš vaikų globos namų A. D. gyveno, kas padėjo A. D. išlaikyti ir ar tai vertintina kaip globa.

Teismas daro išvadą, jog viešojo administravimo subjektas (tame tarpe ir Savivaldybė), priimdamas sprendimus ar kitus administracinius aktus, privalo vadovautis ne tik galiojančių teisės aktų imperatyviomis teisės normomis, bet ir bendraisiais teisės principais: teisingumu, protingumu ir sąžiningumu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Savivaldybė, priimdama ginčo sprendimą dėl vienkartinės išmokos būstui įsigyti ar įsikurti skyrimo pareiškėjui A. D., pasielgė formaliai, tinkamai bei visapusiškai neįvertino ginčo aplinkybių, todėl A. D. skundas atsakovui Savivaldybei dėl Įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus yra tenkintinas iš dalies, minėtą Įsakymą panaikinant bei grąžinant Savivaldybei spręsti iš naujo A. D. prašymą dėl vienkartinės išmokos būstui įsigyti arba įsikurti skyrimo A. D., tinkamai įvertinant ginčo aplinkybes bei priimant objektyvų bei pagrįstą įsakymą ginčo klausimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-10 įsakymą Nr. 13-31 „Dėl vienkartinės išmokos būstui įsigyti arba įsikurti skyrimo“.

Grąžinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijai spręsti iš naujo A. D. prašymą dėl vienkartinės išmokos būstui įsigyti arba įsikurti skyrimo A. D..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.