Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu A. G. už padarytus pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, buvo paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė A. G. prašymą sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimu skirtą vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atkreipia dėmesį, kad ji atlygino nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, sumokėjo paskirtąją nuobaudą, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo ir yra įsitikinusi, jog administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, užtikrinti, kad jis laikysis įstatymų bei bendro gyvenimo taisyklių, bei atgrasyti nuo naujų teisės pažeidimų darymo, šiuo metu jau yra visiškai pasiekti. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į visas šios bylos faktines aplinkybes bei ypatingą jos situaciją dėl neįgalaus šeimos nario, buvo pagrindas jos prašymą tenkinti ir sutrumpinti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 329 str. nustato, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas remdamasis byloje esančia pažyma, t. y. Administracinių teisės pažeidimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 82–84), atkreipė dėmesį į tai, jog nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – realus vykdymas prasidėjo 2015 m. rugpjūčio 31 d., todėl A. G. į teismą dėl termino sutrumpinimo kreipėsi praėjus keturiems mėnesiams nuo šios nuobaudos vykdymo pradžios, t. y. daug anksčiau nei suėjus pusei termino. Pareiškėja su teismo nutartyje išdėstytais argumentais nesutinka ir teigia, kad jos realus nuobaudos vykdymas prasidėjo 2015 m. birželio 4 d. priėmus nutarimą, nes po šio nutarimo priėmimo jai išduoto laikino vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog tokie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad ATPK 330 str. 1 d. imperatyviai numato, jog transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivių įgulos nariai, skydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių at psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Vadinasi, visi kiti specialiąją teisę praranda įsiteisėjus nutarimui. Šiuo atveju 2015 m. birželio 4 d. nutarimas buvo apskųstas ir įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, todėl nuobaudos vykdymo terminas skaičiuojamas nuo šios dienos. Pastebėtina, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui pareiškėja gali pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Pareiškėja nurodo, kad ji atlygino nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, sumokėjo paskirtąją nuobaudą, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo ir yra įsitikinusi, jog administracinės nuobaudos tikslai pasiekti, todėl yra pagrindas jos prašymą tenkinti ir sutrumpinti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – terminą. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos tik formaliai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ str. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 2015 m. birželio 4 d. nutarimą atsižvelgė į tai, kad pažeidėja nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nuobaudą sušvelninti. Apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartyje pagrįstai nurodė, jog nėra jokio pagrindo dar labiau sutrumpinti šį terminą, nes teismas priimdamas nutarimą taikė ATPK 30¹ str. ir tik vieneriems metams atėmė teisę vairuoti transporto priemones, kai ATPK 130 str. 1 d. numatyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. taikymas imperatyviai neužkerta galimybės, vadovaujantis ATPK 329 str., asmeniui trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. nei savo prašyme dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nei skunde dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties nenurodė jokių papildomų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarime ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, pasisakant dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo, neįvertintų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išskirtinėmis ir leistų pažeidėjai taikyti ATPK 329 str. nuostatas. Pareiškėja teigia, kad apylinkės teismas savo nutartyje nemini ir neanalizuoja prašyme nurodytų aplinkybių, kad teisė vairuoti jai būtina ne tik dėl darbo, o svarbiausia priežastis yra būtinumas slaugyti ir vežioti neįgalų šeimos narį. Tačiau pažymėtina, kad šias aplinkybes A. G. buvo nurodžiusi atsiliepime į Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo ir rėmėsi šiomis aplinkybėmis teigdama, kad apelianto prašymas pakeisti nuobaudą į tris kartus didesnę neatitinka jokių teisingumo, protingumo ir kitų principų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad A. G., nesilaikydama visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p.,

nutaria:

A. G. skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.