Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-360/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
1A-270-360/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26078-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Kristina Kakurinė, Savinijus Katauskas
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-360/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26078-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; (S) 1.1.9.2.; 2.4.6.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto D. S. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-10-07 nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, netaikant užstato, perduodant D. S. L. Z. atsakomybei, D. S. laiduotoja paskiriant L. Z.. Nustatytas 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, D. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metams, įskaitant tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo 2020-07-16. Be to, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, D. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1580 Eur sumą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas dėl to, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2020-05-23, apie 05.29 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus (nustatytas 2,00 promilių girtumas) ir vairuodamas jam priklausantį lengvąjį automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, vietovės reljefą, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu sužalota automobilio „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keleivė I. Š., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (...)), 14 p. (draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems (...)), 127 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, meteorologines sąlygas (…)) reikalavimus ir tai kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Šalies argumentai

2. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto D. S. gynėjas advokatas V. Janušauskas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir sutrumpinti D. S. specialiosios teisės atėmimo terminą iki 1 metų bei sumažinti D. S. valstybės nuosavybėn išieškotinos automobilio rinkos vertę iki 500 Eur.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei nemotyvavo sprendimo dėl 2 metų termino baudžiamojo poveikio priemonės būtinumo. Apeliantas mano, jog nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (pvz., minimalų), baudžiamojo poveikio priemonė būtų veiksminga ir proporcinga bei būtų pasiekti bausmės tikslai. Teismas nustatė, jog apeliantas anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, t. y. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, nusikalto pirmą kartą, jo veikos nesukėlė jokių sunkesnių pasekmių. Nėra psichiatrinio gydymo įskaitoje, taip pat neįtrauktas į priklausomybės ligų turinčių asmenų įskaitą. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į kaltininko asmenybę, kuri, kaip minėta, apibūdinama teigiamai, į nedalyvavimą eismo įvykiuose iki byloje nagrinėjamo atvejo. Dėl to, manytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti baudžiamojo poveikio priemonę dvejiems metams nėra pagrįstas nei D. S. padaryto pažeidimo šiurkštumu, nei jo asmenybės požymiais.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog D. S. nesutinka su nuosprendyje nurodyta automobilio rinkos verte – 1580 Eur, kurios teismas skundžiamo nuosprendžio dalyje nemotyvavo. Apeliantas automobilį „VW Golf”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įsigijo 2019-11-16 už 500 Eur vertę, kadangi automobilis buvo su trūkumais. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, jog turto arba verslo rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Siekiant nustatyti rinkos vertę, turėjo būti vertinamas automobilio stovis, komplektacija, pagaminimo metai, automobilio modelis ir kt. Šiuo atveju, konfiskuojamo automobilio rinkos vertė buvo nustatinėjama tik pagal automobilio modelį bei pagaminimo metus, nevertinant, jog automobilis buvo įgytas su trūkumais bei nevertinant visų būtinų vertinimui sąlygų – automobilio stovio, komplektacijos, automobilio ridos. Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, jog nustatyta automobilio „VW Golf”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra ne 1580 Eur, o 500 Eur, ką patvirtina transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis.

Atsiliepimas

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nesutinkama su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

5. Apeliaciniame skunde prašoma sutrumpinti D. S. nustatytą uždraudimo vairuoti transporto priemones 2 metams terminą iki minimalaus 1 metų termino, kadangi, kaip teigiama, neatsižvelgta į jo asmenybę, kuri apibūdinama teigiamai, į nedalyvavimą eismo įvykiuose iki byloje nagrinėjamo atvejo. Kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

6. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi D. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (šiuo atveju 2,00 promilės), be to, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

7. Uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleidžiamam D. S. nustatė 2 metų šios BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Kolegija nemano, jog šis baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per ilgas. Bylos duomenimis nustatyta, jog D. S. ne tik vairavo neblaivus, tačiau ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota keleivė, kuriai tik laimingo atsitiktinumo dėka padarytas nesunkus sveiktos sužalojimas, nenukentėjo kiti eismo dalyviai. Nors už panašaus pobūdžio teisės pažeidimus apeliantas praeityje nebaustas, tačiau baustas administracine tvarka ir, nepaisant to, jog baudos sumokėtos, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą. Jo padaryti nusikaltimai labai šiurkštūs ir pavojingi. Atsižvelgdamas į D. S. nustatytą neblaivumo laipsnį ir į jo paties paaiškinimus, kad dėl neblaivumo ne visas detales ir prisimena, apygardos teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių taip pat paties D. S., kartu važiavusios keleivės sveikatai ir gyvybei, o skaudžių pasekmių išvengta tiesiog dėl atsitiktinumo.

8. Taigi, kolegijos vertinimu, tiek paskiriant uždraudimą naudotis specialia teise, tiek ir nustatant jo terminą, kuris netgi nesiekia šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkio, pakankamai įvertintos baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios tiek padarytas veikas, tiek ir patį kaltininką.

9. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuosprendžiu nustatyta valstybės nuosavybėn išieškotina automobilio rinkos verte, prašoma ją sumažinti iki 500 Eur, kadangi už tokią sumą D. S. šį automobilį ir įsigijo 2019-11-16. Tačiau, nors su apeliaciniu skundu pateikta pirkimo – pardavimo sutartis, tai savaime nereiškia, jog šis dokumentas turi pranašumą prieš kitus bylos duomenis ir, jog pagal šioje sutartyje nurodytą sumą ir turi būti nustatoma automobilio rinkos vertė.

10. Teismas nustato turto vertę vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, be kita ko, vertindamas įrodymus atskirai ir jų visumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis). Daikto (automobilio) pirkimo–pardavimo kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tiek objektyvūs, sietini su perkamo–parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ar ryšiais su pardavėju ir pan. Todėl, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik pirkimo–pardavimo sutartyje (-yse) nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu ir neteisinga. Pirkimo–pardavimo sutartis (-ys), kurioje nurodyta automobilio įsigijimo kaina, yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir tik įvertinus jų visumą, nustatoma konfiskuotino turto rinkos vertė. Automobilio rinkos vertės nustatymui reikšmę turi ne tik automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta pardavimo kaina, bet ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, automobilio nusidėvėjimas, naudojimo laikas, eksploatavimo sąlygos, techninės apžiūros galiojimo laikas bei kitos aplinkybės.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis 2K-7-12-495/2020). Galima sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog siekiant nustatyti automobilio rinkos vertę, turėjo būti vertinami automobilio būklė, komplektacija, pagaminimo metai, automobilio modelis ir kt. Tačiau jokių nepriklausomų turto vertintojų dokumentų apie tikrąją turto vertę taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimą (pvz., sumažėjimo (dėl turto nusidėvėjimo ar pan.) ar padidėjimo (dėl turto būklės pagerinimo ar pan.)), apeliantas nepateikė, taip pat nepateikė ir kitokių dokumentų apie analogiškų automobilių rinkos vertę. Nors apelianto pridėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma, jog automobilis su defektais, tačiau tokia informacija deklaratyvi. Iš bylos duomenų matyti, jog D. S. automobilis buvo važiuojantis, turėjo galiojančią techninę apžiūrą, buvo draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybė draudimu. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos byloje nustatyta, jog automobilio „VW Golf“, pagaminto 2000 m., naudojančio kurą – dyzeliną, 1896 cm³ variklio darbinio tūrio, 85 kW variklio galios, vidutinė vertė 1580 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą ir nusprendė konfiskuoti iš D. S.. Ginčo dėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iki priimant sprendimą pirmosios instancijos teismui nekilo.

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš D. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, kadangi jis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. D. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta kriminalinė bausmė, jis neturi teistumo, neskirta jokių kitokių finansinio pobūdžio sankcijų.

13. Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas konfiskuotino automobilio vertės nustatymo būdas yra tinkamas ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl keisti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš D. S. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1580 Eur, nėra pagrindo. Skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto D. S. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysKristina KakurinėSavinijus Katauskas