Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

administracinio teisės pažeidimo nutarimą priėmusios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovei R. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. A11-5655/14(1.1.56-SM3), kuriuo J. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 80 Lt bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. Č. 2014 m. kovo 28 d. surašė J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-12236/14 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, t. y., kad 2014 m. kovo 6 d., 12.50 val., Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje, būdamas transporto priemonės „Chevrolet Lacetti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę, taip pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1 punktą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė R. D. 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu pripažino J. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje, bei jam už administracinių teisės pažeidimų protokole Nr. A10-12236/14 nurodytą pažeidimą paskyrė 80 Lt dydžio baudą.

Kortelės/ženklai, patvirtinantys, kaip tai reikalauja Kelių eismo taisykles, jog „automobilį vairuoja neįgalus“ buvo (ir yra) tiek ant priekinės, tiek ir ant galinės automobilio dalies. Automobilis priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Tai kontroliuojantis asmuo matė, kuris stovintį automobilį fotografavo ir privalėjo pateikti fotonuotraukas.

Toliau skunde detaliai dėsto minėto tarybos sprendimo 14 punkto ir 15 punkto su atitinkamais papunkčiais (15.1, 15.2, 15.3, 15.4, 15.5, 15.6) nuostatose numatytas sąlygas, kurioms esant atleidžiama nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Be to, pažymi, kad Vyriausvbės nutarimu taip pat yra numatytos lengvatos/sąlygos Neįgaliesiems sustoti/parkuoti vairuojamas transporto priemones. Šios Neįgaliesiems suteiktos lengvatos yra nurodytos Vyriausybės patvirtintuose Kelių eismo taisyklėse (XXXIII skyriuje). Nurodo ir tai, kad KET 4 priede (Transporto priemonių skiriamieji ir informaciniai ženklai transporto priemonėse), nustatyta, kad transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis” turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis” su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji” simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 100 mm, apvado plotis - 10 mm. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis” turintys asmenys turi turėti tai patvirtinantį dokumentą.

Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, mano, kad savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 ir Vyriausybės patvirtinų KET reikalavimų, nepažeidė, nes, kaip Neįgalus/invalidas, turėjo ir turi teisę naudotis Įstatymų suteiktomis lengvatomis, todėl toks nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Taip pat pažymi, kad pareigūnas, abejodamas jo pateikto invalidumo pažymėjimo autentiškumu, galėjo tai patikrinti padaręs atitinkamą užklausą į sveikatos piežiūros įstaigą (gydytojų komisiją, SODRA) iš kur būtų gavęs atsakymą, nuo kurių metų yra Neįgalus/invalidas. Aplinkybę, kad jis yra neįgalus, Pareigūnas pripažino (nutarime ji nurodyta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. I-II grupių invalidas, asmuo sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 10 punktas).

Atkreipia dėmesį, kad 2011-07-13 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, 17.1 punktas, reglamentuoja, kad automobilio valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto sumokėti vietinę rinkliavą į bilietų automatą arba išsiųsti trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.

Pažymi, kad 2011-07-13 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 15 punkte (su atitinkamais papunkčiais) aiškiai nustatyti subjektai, kuriems netaikoma vietinė rinkliava, t. y. automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, valdytojams vairuotojams. Šiuo atveju nėra duomenų, kad J. S. būtų išduota Neįgalių asmenų automobilio statymo kortelė, jo pateikti tiek Pensijos gavėjo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, nesuteikia jam teisės statyti automobilį mokamose automobilių stovėjimo vietose nemokamai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi visas bylos aplinkybes, mano, kad J. S. pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Institucijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teismo posėdyje apklausiamas administracinės atsakomybėn patrauktas J. S. nurodė, jog 2014-03-06 važiavo į Vilniaus apygardos teismą, mašiną pastatė Pamėnkalnio gatvėje. Matė, kad moteris planšetiniu kompiuteriu fotografavo, bet nespėjo prie jos prieiti. Už automobilio stovėjimą nemokėjo, kadangi jis, kaip neįgalusis, yra atleidžiamas nuo tokios pareigos. Ši neįgaliųjų teisė yra išskirtinė, ji numatyta Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Pabrėžė, kad jo automobilis „Chevrolet Lacetti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tinkamai paženklintas, t. y. skiriamasis ženklas „Neįgalusis“ buvo tiek ant priekinės, tiek galinės automobilio dalies. Jis yra neįgalus, jam nustatytas 65 proc. darbingumo netekimas. Niekas nenurodė, kad jis privalo turėti kažkokią papildomą kortelę. Tokios kortelės reikalavimas yra perteklinis, prieštarauja Vyriausybės nutarimui, kuris turi viršenybės galią. Analogiški atvejai buvo ir praėjusiais metais, tačiau, jam pateikus invalidumo dokumentus, administracinio teisės pažeidimo bylos buvo nutrauktos. Kituose miestuose taip pat niekas nėra reikalavęs automobilį paženklinti neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele (b. l. 45-46).

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, atstovė R. D. teigė neginčijanti aplinkybės, kad J. S. automobilio „Chevrolet Lacetti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis ir galinis stiklas buvo paženklinti ženklu „Neįgalusis“. Esmė ta, kad pastatęs transporto priemonę mokamoje vietoje, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. nesumokėjo vietinės rinkliavos, tuo pažeisdamas Vilniaus miesto tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1 punktą. Iš protokole esančių nuotraukų matyti, kad automobilis buvo pastatytas mokamoje stovėjimo vietoje, tai rodo ir pastatyti kelio ženklai. Automobilis nebuvo paženklintas neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, kas pažeidžia minėtų taisyklių 15.3 punktą, pagal kurį nuo vietinės rinkliavos atleidžiami būtent tie automobilių vairuotojai, kurių transporto priemonės pažymėtos nurodyta kortele. Šiuo atveju, kaip matyti, tokios kortelės nebuvo, dėl ko J. S. pagrįstai pripažintas kaltu, o, įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam buvo paskirta minimali 80 Lt bauda (b. l. 45-46).

Administracinė atsakomybėn patraukto asmens J. S. skundas atmetamas.

Pagal ATPK 284 straispnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje J. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, padarymą. ATPK 124⁵ straipsnyje numatyta, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas ? užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų.

Vilniaus miesto savivaldybės 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 15 punkte yra nustatyti subjektai, kuriems vietinė rinkliava yra netaikoma, ir 15.3. punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą yra netaikoma automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, valdytojams (vairuotojams).

Iš byloje esančios darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. yra nustatytas 35 % darbingumas (b. l. 9). Iš byloje surinktų duomenų, taip pat paties J. S. paaiškinimų matyti, kad automobilį Chevrolet Lacetti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 6 d., 12 val. 50 min., Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje, buvo pastatęs mokamoje stovėjimo vietoje, automobiliui nesant pažymėtam neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, kuri atleidžia automobilio valdytoją nuo vietinės rinkliavos. Ta aplinkybė, kad J. S. automobilis buvo pažymėtas neįgalaus asmens ženklu, nešalina atsakomybės pagal ATPK 124⁵ straipsnį, kadangi Kelių eismo taisyklių 4 priedo 10 punkte nustatytas skiriamasis ženklas „Neįgalusis“ nėra tapatus neįgalių asmenų automobilių statymo kortelei, kurios išdavimo tvarka yra nustatyta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 ,,Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 135-5917; 2011, Nr. 38-1850). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 28 d. „Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių išdavimo aprašymo“ Nr. I-545 matyti, kad teisę į kortelę turi šie asmenys:

darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 30 procentų ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;

pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;

darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas nuo 0 iki 25 procentų darbingumo lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių, ar pensijos amžiaus sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių;

asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis;

pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;

darbingo amžiaus ar pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatyti specialieji poreikiai (specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis) ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta anksčiau, J. S. yra nustatytas 35 % darbingumo lygis, kas, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo, leidžia teigti J. S. neturint teisės į minėtos kortelės išdavimą. Taigi dėl esminės aplinkybės – privalomo automobilio paženklinimo neįgaliųjų asmenų automobilio statymo kortele – darytinos dvi išvados: J. S. automobilio Chevrolet Lacetti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėta kortele paženklinęs nebuvo, be to, iš bylos duomenų matyti, kad jis apskritai neturi teisės į tokią kortelę.

Taigi teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad J. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 124⁵ straipsnį kaip vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas, dėl ko nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-5655/14(1.1.56-SM3). Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi tie J. S. teiginiai, kuriais jis tvirtina nieko nežinojęs apie pareigą turėti nurodytą kortelę ar tai, kad ankstesniais atvejais analogiškos administracinių teisės pažeidimų bylos buvo nutrauktos nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 283 straipsniu, 284 straipsniu,

nutaria:

J. S. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. nutarimo, kuriuo jam už administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 80 litų bauda, panaikinimo, netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.