- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-24
- Bylos Nr.
- 1Sk-369
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- Ž. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo Ž. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo Ž. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus rajono apylinkės teismas nagrinėjo Alytaus pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo Ž. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi teikimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis tik formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo, o taikant lygtinį paleidimą, būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai.
Nuteistasis Ž. S. nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-09-12 nutartimi ir prašo teismo nutartį panaikinti, patenkinti Alytaus pataisos namų administracijos teikimą. Teigia, kad teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė tik į psichologinę išvadą, kuri negali būti teisinga, nes parengta trumpai bendravus su nuteistuoju. Pataisos namuose jis dirbo, todėl nesimokė.
Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. S. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms: 1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį – 2/3 dalį paskirtos bausmės. Pataisos įstaigos charakterizuojamas nėra gerai. Joje teigiama, kad nuteistasis emociškai labilus, dažnai neturi savo nuomonės, gali pasiduoti kitų nuteistųjų neigiamai įtakai, valios savybės išugdytos silpnai, neįvertina savo galimybių, jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydovo, tačiau dėl daromų drausmės pažeidimų buvo atsisakyta nuteistojo paslaugų. Nuteistasis nesimoko, nesistengia įsigyti specialybių, nors pataisos namuose yra tokia galimybė, paskirtos bausmės atlikimo metu elgėsi nepatenkinamai. Pažymėtina, kad pataisos įstaigos charakteristika, psichologo išvada yra rengiama pagal nuteistojo stebėjimą visos bausmės atlikimo metu, o ne trumpo pokalbio, kaip nuteistasis skunde nurodo, pagrindu. Medžiagoje duomenys apie nuteistąjį pateikti ne tik psichologinės tarnybos specialistės išvadoje, bet ir kituose dokumentuose bei pataisos namų administracijos pateiktoje charakteristikoje, kuri nėra itin teigiama. Iš medžiagos matyti, kad nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis pažeidė 3(tris) kartus, baustas, nuobaudos galioja. Nuteistasis buvo skatintas vos vieną kartą. Bausmę atlieka už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimo (plėšimo ir vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką) padarymą, ankščiau teistas septynis kartus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuomet, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimą, padarytus vidaus tvarkos pažeidimus, skirtas nuobaudas, kurios yra galiojančios. Taip pat, įvertino tai, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą, ankščiau teistas septynis kartus. Įvertinama ta aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu nuteistajam dėl daromų drausmės pažeidimų buvo net panaikintos suteiktos specialios teisės. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą ir į ją teismas atsižvelgė.
Be to, sprendžiant ar asmenį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, būtina įvertinti atliktos bei neatliktos bausmės dydį. Ž. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlikęs daugiau nei 2/3 bausmės, tačiau likusi neatlikta bausmės dalis-daugiau nei pusė metų. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, kolegija sprendžia, kad nuteistojo pasiryžimas tinkamai integruotis į socialinę visuomenę ir laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų šiuo metu nepersveria aukščiau išvardintų neigiamų aplinkybių ir šiuo metu neduoda pagrindo spręsti, kad Ž. S. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principas. Juo labiau, kad pati pataisos namų administracija tiek charakteristikoje, tiek ir teisme nagrinėjant teikimą, išreiškė poziciją, jog nuteistasis negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157 str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai.
Kolegija neranda įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, nes ji teisėta ir pagrįsta. Nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.
nutaria:
Nuteistojo Ž. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.