- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- 2YT-636-329/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04345-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kreditorius
- D. I.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis A. A., išieškotojas D. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) d. antstolio patvarkymą ir (duomenys neskelbtini) d. nurodymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais tenkintas D. I. skundas dėl skolos išieškojimo pratęsimo ir priverstinai nuo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų nurašytos 912,62 Eur piniginės lėšos. Panaikinus nurodytus antstolio dokumentus, prašo grąžinti nuo jo atsiskaitomųjų sąskaitų priverstinai nurašytą 912,62 Eur skolos dalį.
Pareiškėja nurodo, kad 912,62 Eur pinigų suma nuo jos atsiskaitomųjų banko sąskaitų nurašyta nepagrįstai, kadangi ji, pervesdama skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos (toliau – (duomenys neskelbtini)) teisės aktais, atskaitė mokesčius ir atitinkamai sumokėjo likusią skolos dalį, tai yra vietoj priteistos 2083,36 Eur skolos, atskaičius mokesčius, sumokėjo 1171,05 Eur skolą ir 300,31 Eur vykdymo išlaidas.
Antstolis A. A., išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, (duomenys neskelbtini) d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, jog nėra pagrindo panaikinti patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir nurodymą dėl priverstinio lėšų nurašymo. Antstolio teigimu, jis turėjo pareigą išieškoti visą vykdymo dokumente nurodytą sumą ir ją išmokėti išieškotojui. Tuo pagrindu, antstolis, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) teismo vykdomuoju raštu, kuris išduotas 2019 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) sprendimo pagrindu, pradėjo išieškojimą dėl 2083,36 Eur skolos. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) d. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 1533,69 Eur sumą, nuo priteistos 2083,36 Eur skolos sumos atskaitydama atitinkamus su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus. Anstolio manymu, pareiškėja, atskaitydama mokesčius, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, o ne (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėja, būdama darbdave, išieškotojui D. I. visą darbo santykių laikotarpį socialinio draudimo įmokas apskaičiuodavo bei sumokėdavo Lietuvos Respublikoje ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Be to, išieškotojui, darbo sutarties pagrindu būnant darbuotoju, pagal Lietuvos teisės aktus buvo išmokėta ligos pašalpa už pirmas dvi laikino nedarbingumo dienas, taip pat ligos ir nedarbo draudimo išmokos. Antstolio manymu, pareiškėjos pozicija, jog išieškotojas buvo deklaruotas mokesčių mokėtoju (duomenys neskelbtini), dėl ko atitinkamų mokesčių skaičiavimas atliktas pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus, yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais, kadangi joks dokumentas iš (duomenys neskelbtini) kompetetingos institucijos dėl numatytu laikotarpiu galimai taikytų (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo teisės aktų, iki šiol nėra pateiktas. Antstolis laikosi pozicijos, jog vydymo procese jo valia priimti vykdomieji dokumentai tiek dėl skolos išieškojimo, teik dėl priverstinio skolos nurašymo, atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus bei kasacinio teismo praktiką, todėl juos panaikinti ir galiausiai grąžinti pareiškėjai priverstinai nurašytą skolos dalį, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Išieškotojas D. I. pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Išieškotojo teigimu, pareiškėjos skunde išdėstyta informacija apie (duomenys neskelbtini) sumokėtus mokesčius neatitinka tikrovės bei yra klaidinanti, be to, byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių tinkamai apskaičiuotus ir laiku sumokėtus mokesčius už darbuotoją. Išieškotojas prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmetamas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek skolininkė ir išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2083,36 Eur išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojui D. I.. Vykdomajame dokumente nurodyta, jog išieškomos skolos dydis apskaičiuotas neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu skolininkė (duomenys neskelbtini) d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervesdama 1171,05 Eur skolą ir 362,64 Eur vykdymo išlaidas, papildomai pateikė tai pagrindžiančius bruto/neto pajamų apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyti iš išieškomos sumos atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Skolininkė, apskaičiuodama mokesčius ir juos atskaitydama nuo išieškomos skolos sumos, vadovavosi (duomenys neskelbtini) teisės aktais, motyvuodama tuo, jog skolininkės įmonėje dirbęs asmuo D. I. yra deklaruotas mokesčių mokėtoju (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu antstolis (duomenys neskelbtini)d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išieškotojui D. I. buvo išmokėta 1171,05 Eur pinigų suma.
Išieškotojas, nesutikdamas su išieškomos skolos dalimi, prašė pratęsti skolos išieškojimą iki bus išieškota visa (duomenys neskelbtini) d. vykdomajame rašte nurodyta 2083,36 Eur suma. Išieškotoja laikosi pozicijos, jog išieškoma turi būti visa vykdomajame dokumente nurodyta pinigų suma. Išieškotoja mano, jog pareiškėja nepagrįstai mokesčius atskaitė pagal (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvos teisės aktus ir atkreipia dėmesį į tai, jog išieškotojui Lietuvoje buvo išmokėta ligos pašalpa ir nedarbo draudimo išmoka, be to, pareiškėja už savo darbuotoją sumokėjo privalomojo sveikatos draudimo mokestį.
Antstolis, būdamas tapačios nuomonės kaip išieškotojas, įvertinęs, jog pareiškėja darbo santykiuose būdama darbdave mokesčius už darbuotojus moka pagal Lietuvos teisės aktus, kas reiškia, jog atskaityti mokesčių pagal (duomenys neskelbtini) teisę nėra pagrindo, patvarkė skolos išieškojimo pratęsimą dalyje dėl 912,31 Eur ir 2019 m. lapkričio 25 d. nurodė priverstinai nurašyti 912,62 Eur sumą, esančią pareiškėjos atsiskaitomosiose sąskaitose.
Pareiškėjos manymu, antstolis, patvarkymu įvykdęs priverstinį piniginių lėšų nurašymą ir neatsižvelgdamas į pateiktus atskaitytų mokesčių pagal (duomenys neskelbtini) teisę dokumentus, nepagrįstai nurodė vykdyti priverstinį skolos išieškojimą, tokiu būdu netinkamai vykdė jam įstatymo numatytas funkcijas, dėl ko antstolio veiksmai turėtų būti laikomi nepagrįstais, jo priimtas patvarkymas ir nurodymas naikintini, o 912,62 Eur pinigų suma grąžintina atgal pareiškėjai.
Sprendimų vykdymo instrukcijos Nr. 1R-352, 2005 m. spalio 27 d. patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), 21 punktas numato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų), tačiau tuo atveju, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Tokiu atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui, kartu pateikdamas skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nuo išieškomos skolos, antstolio teigimu, nepagrįstai atskaitė mokesčius, todėl antstolis patvarkymu išmokėjo likusią išieškomą skolos dalį išieškotojai. Tik tuomet, kai išieškotoja kreipėsi į antstolį dėl lėšų išieškojimo pratęsimo, antstolis įvertino, jog darbo santykiuose buvo taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai, todėl mokesčių atskaitymas pagal (duomenys neskelbtini) teisę nebuvo galimas. Teismų praktikoje numatyta, jog klausimas, ar darbdavio išmokėtos lėšos darbuotojui yra apskaičiuotos teisingai, turėtų būti išsprendžiamas vykdomojoje byloje, tuo tarpu, esant abejonėms dėl darbdavio pateiktų apskaičiavimų, antstolis turi patikrinti nurodytų mokesčių išskaičiavimų tikslumą. Sutinkamai su tuo, antstolis patikrino atskaitytų mokesčių apskaičiavimą ir įvertino jų pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl taikytinos teisės mokesčių atskaityme ir iš to sekančio priverstinio lėšų nurašymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja, reaguodama į jo atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą, antstoliui į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė dalį skolos, tai yra 1171,05 Eur. Pareiškėjos manymu, įvertinus tai, jog darbuotojas D. I. komandiruotės metu dirbo (duomenys neskelbtini), vadovaujantis (duomenys neskelbtini) teisės aktais, buvo pagrindas nuo išieškomos skolos atskaityti (duomenys neskelbtini) už darbuotoją sumokėtus mokesčius. Tuo tarpu išieškotojas D. I. bei antstolis laikosi pozicijos, jog pareiškėja turėjo vadovautis Lietuvos teisės aktais.
Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas klausimą dėl mokesčių atskaityme taikytinos teisės, nuodugniai išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vertino esminę reikšmę šioje byloje turinčius rodiklius, tokius kaip D. I. kaip darbuotojo ir rezidento statusą; dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį; komandiruotėje išbūtą terminą; mokesčių mokėjimui reikalingą identifikacinį numerį „TIN“; „A1“ pažymėjimo reikšmę; socialinio draudimo įmokas ir įvairias išmokas bei pareiškėjos kaip darbdavės pareigą tinkamai atskaityti mokesčius ir teisingai pateikti duomenis.
Dėl taikytinos teisės darbo santykiuose ir mokesčių atskaityme
Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 883/2004 „Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo“ (toliau – 2004 m. Reglamentas) 12 straipsnio 1 dalį, asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio, kuris paprastai ten verčiasi savo veikla, vardu, ir kurį darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti to darbdavio vardu, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta darbo trukmė neviršija dvidešimt keturių mėnesių, ir jis nesiunčiamas pakeisti kito asmens. Asmens, dirbančio pagal darbo sutartį kitoje valstybėje narėje, sąvoka apima asmenį, įdarbintą siekiant jį išsiųsti į kitą valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui prieš pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžią jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai, tuo tarpu žodžiai „kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ šioje vietoje suprantami kaip valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą, atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą (2004 m. Reglamento 14 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina ir tai, jog asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Laikantis 12–16 straipsnių nuostatų, vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai (2004 m. Reglamento 11 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 987/2009 „Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarkos” (toliau – 2009 m. Reglamentas) 6 straipsnį, jei dviejų arba daugiau valstybių narių įstaigos ar valdžios institucijos nesutaria dėl to, kurie teisės aktai taikomi, atitinkamam asmeniui laikinai taikomi vienos iš tų valstybių narių teisės aktai. Be viso to, numatyta, jog taikant pagrindinio reglamento 6 straipsnį, kompetentinga įstaiga kreipiasi į valstybių narių, kurių teisės aktai buvo taikomi atitinkamam asmeniui, įstaigas, kad nustatytų visus pagal jų teisės aktus įgytus laikotarpius (2009 m. Reglamento 12 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja, nuo išieškomos skolos atskaitydama mokesčius pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus, tvirtino, jog buvo pagrindas darbuotojui D. I., dirbančiam ir deklaruotam mokesčių mokėtoju (duomenys neskelbtini), taikyti būtent šios valstybės teisės aktus. Tuo pagrindu Lietuvos kompetentinga institucija (Valstybės socialinio draudimo fondo valdyba) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu pateikti informaciją apie D. I. taikytą teisę laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., tačiau atsakymas nebuvo gautas. Tokiu atveju teismas, spręsdamas teisės taikymo ir su tuo susijusio mokesčių atskaitymo klausimą, išskirtinai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus.
Dėl rezidento statuso, komandiruotės termino ir dvigubo apmokestinimo išvengimo
Išieškotojas nurodo, jog (duomenys neskelbtini) d. tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, kurios tikslas – taikyti apmokestinimą tam pačiam asmeniui tuo pačiu pagrindu tik vienoje valstybėje. Iš bylos duomenų matyti, jog išieškotojas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos, patvirtinančios tai, jog jis yra Lietuvos rezidentas, išdavimo. Teismas atkreipia dėmesį, jog ši pažyma glaudžiai susijusi su siekiu išvengti dvigubo apmokestinimo, kas reiškia, jog išdavus Lietuvos rezidento pažymą, taikomi Lietuvos teisės aktai, susiję su fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimu.
Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, jog išieškotojas kaip darbuotojas yra Lietuvos rezidentas ir turi apsaugą nuo dvigubo apmokestinimo, neturi įrodomosios reikšmės. Tokia pozicija, teismo vertinimu, yra kvestionuojama, kadangi pažyma išduota tinkamai ir yra galiojanti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pareiškėja, mokėdama už D. I. kaip darbuotoją mokesčius Lietuvoje, neturėjo teisės apskaityti mokesčių ir (duomenys neskelbtini).
Teismas atkreipia dėmesį ir į (duomenys neskelbtini) d. laikinosios darbo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir jos darbuotojo D. I., sąlygas. Šalys sutarė, jog darbuotojas pradeda dirbti nuo (duomenys neskelbtini) d. Sutartimi pareiškėja, būdama darbdave, įsipareigojo apskaičiuoti komandiruotės išlaidas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Taip pat pareiškėja, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) mokesčių įstatymu, įsipareigojo nuo uždirbto atlyginimo už darbuotoją sumokėti 14,5 procentų (duomenys neskelbtini) mokesčių už visą pradirbtą laikotarpį tuo atveju, jei asmuo išdirbs komandiruotėje daugiau nei 183 dienas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. I., komandiruotės metu būdamas (duomenys neskelbtini), joje išbuvo 107 dienas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis šalių sudaryta sutartimi, (duomenys neskelbtini) mokesčiai šiuo pagrindu negalėjo būti taikomi.
Dėl mokėjimo identifikacinio numerio „TIN“, „A1“ pažymėjimo, socialinio draudimo ir kitų išmokų
Pareiškėjos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomi (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo teisės aktai, kadangi (duomenys neskelbtini) d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta pareiškėjai išduoti A1 pažymėjimą dėl Lietuvos socialinio draudimo teisės aktų taikymo Europos sąjungos valstybėse, kas, pasak pareiškėjos, reiškia, jog nagrinėjamu atveju socialinio draudimo srityje nėra taikomi Lietuvos teisės aktai. Pažymėtina tai, jog A1 pažymėjimas – tai dokumentas, įrodantis, jog asmuo Lietuvos Respublikoje yra draustas socialiniu draudimu ir kitoje valstybėje, į kurią jis komandiruojamas, už jį nereikės mokėti šio draudimo įmokų, kas atitinka aukščiau minėtą dvigubo apmokestinimo išvengimą. Pareiškėja įsitikinusi, jog A1 pažymėjimo neišdavimas įrodo aplinkybę, jog išieškotojas D. I. Lietuvoje nebuvo draustas socialiniu draudimu, todėl visi mokesčiai apskaičiuojami ir mokami toje valstybėje ir pagal tos valstybės teisės aktus, į kurią komandiruojamas darbuotojas.
Tuo tarpu antstolio teigimu, vien ta aplinkybė, jog nėra išduotas A1 pažymėjimas, dar nereiškia, kad socialinio draudimo mokesčiai už D. I. turi būti mokami pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus, kadangi galutinį sprendimą šiuo klausimu priima Užsienio išmokų tarnyba po to, kai gauna informaciją iš atitinkamos valstybės (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)) kompetentingos institucijos. Tokia praktika taikoma, vadovaujantis 2009 m. Reglamento 20 straipsniu „Įstaigų tarpusavio bendradarbiavimas“, kuris iš esmės suponuoja pareigą valstybėms narėms bendradarbiausi renkant ir perduodant informaciją apie taikytiną teisę ir iš to kylančius kitus klausimus, o būtent: atitinkamos įstaigos perduoda valstybės narės, kurios teisės aktai yra taikytini asmeniui pagal pagrindinio reglamento II antraštinės dalies nuostatas, kompetentingai įstaigai informaciją, būtiną nustatant dieną, kurią pradedami taikyti tie teisės aktai, ir įmokas, kurias šis asmuo ir jo darbdavys (-iai) turi mokėti pagal tuos teisės aktus.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius (duomenys neskelbtini) d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingą įstaigą su prašymu pateikti informaciją apie tai, ar laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. darbuotojui D. I. buvo taikomi (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo teisės aktai, tačiau atsakymas iki šiol nėra gautas. Nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingą įstaigą, prašydamas patvirtinti arba patikslinti aplinkybę, jog pareiškėja deklaravo D. I. mokesčių mokėtoju (duomenys neskelbtini) minėtu laikotarpiu. Minėtu raštu pareiškėja buvo informuota, jog tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija pateiks informaciją, jog nurodytu metu darbuotojo D. I. socialiniam draudimui (duomenys neskelbtini) teisės aktai nebuvo taikomi, informacija būtų persiunčiama Užsienio išmokų tarnybai, siekiant užklausti dėl minėtu laikotarpiu darbuotojui taikytinos teisės. Pareiškėjo teigimu, tokio kreipimosi užtenka, jog būtų galima teigti, kad klausimas dėl mokesčių deklaravimo yra išspręstas.
Pareiškėjos teigimu, byloje pateikta mokesčių deklaracija ir kiti mokesčių mokėjimą patvirtinantys dokumentai patvirtina, jog D. I. kaip mokesčių mokėtojas buvo deklaruotas (duomenys neskelbtini). Teismas, vertindamas pareiškėjo poziciją, jog mokesčiai už D. I. kaip darbuotoją buvo mokami (duomenys neskelbtini), atkreipia dėmesį į Lietuvoje atliktus mokestinius mokėjimus. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) d. VSDFV rašto, pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui (duomenys neskelbtini) d. sumokėjo 216 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmoką už darbuotoją D. I.. Pareiškėjos manymu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštas patvirtina tai, jog buvo priimtas užsienio išmokų tarnybos sprendimas, kurio pagrindu minėtu laikotarpiu darbuotojui D. I. turėjo būti taikomi (duomenys neskelbtini) teisės aktai. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakymas iš kompetentingos (duomenys neskelbtini) institucijos nėra gautas, todėl tokie pareiškėjo argumentai yra nelogiški ir nesuprantami.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į (duomenys neskelbtini) d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojui D. I. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pagal Lietuvos teisės aktus išmokėjo ligos pašalpą, o už pirmas dvi nedarbingumo dienas, kaip to reikalauja įstatymai, išmokėjo ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti ir tai, jog darbuotojui D. I. buvo išmokėta ir nedarbo draudimo išmoka. Pareiškėja už darbuotoją D. I. (duomenys neskelbtini)d. sumokėjo 216 Eur už privalomąjį sveikatos draudimą, kurio pagrindu buvo išduota Europos sveikatos draudimo kortelė. Pažymėtina, jog šios kortelės pagalba (duomenys neskelbtini) darbuotojo patirtos gydymo išlaidos apmokėtos Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšomis. Nors pareiškėja tikina, jog D. I. buvo deklaruotas mokesčių mokėtoju (duomenys neskelbtini) ir kad pareiškėja sumokėjo visus privalomuosius mokesčius D. I. atžvilgiu (duomenys neskelbtini), aplinkybę, jog pareiškėja mokesčius mokėjo Lietuvoje, įrodo duomenys apie Lietuvoje sumokėtą privalomąjį sveikatos draudimą.
Teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjos pateiktus duomenis iš internetinio tinklalapio, kuriuose neva pateiktas tinkamai atliktas mokesčių apmokėjimas. Nustatyta, jog gyventojų pajamų mokestį (duomenys neskelbtini) galima sumokėti tik turint suteiktą mokesčio mokėtojo identifikacinį numerį „TIN“. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog toks „TIN“ kodas nėra suteiktas, o, tiksliau, pateiktas tik paties pareiškėjo suteiktas identifikavimo numeris ((duomenys neskelbtini)), kuris teisinės reikšmės neturi ir pasekmių nesukelia. Iš pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, jog bandant sumokėti mokesčius neturint identifikacinio kodo „TIN“, rodo klaidos nustatymą, dėl kurios nebuvo galima sumokėti mokesčių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) sumokėtų mokesčių laikytini ne tik nepagrįstais, bet ir neatitinkančiais tikrovės. Taigi teismas nustatė, jog socialinio draudimo įmokos (duomenys neskelbtini) gali būti atliekamos tik turint socialinio draudimo numerį. Iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos matyti, jog pareiškėja antstoliui pateikė duomenis dėl neva (duomenys neskelbtini) atliktų mokesčių, kuriuose aiškiai nurodyta, jog pareiškėjos socialinio draudimo numeris nėra nurodytas. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog neturint identifikacinio numerio, leidžiančio atlikti mokėjimą, nėra galimybės sumokėti mokesčių, todėl laikytina, jog pareiškėja ne tik neatliko pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus mokesčių mokėjimo, bet ir pateikė antstoliui tikrovės neatitinkančius duomenis apie jų apmokėjimą.
Dėl mokesčių atskaitymo ir darbdavio pareigos pateikti teisingą informaciją
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnį, socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Draudėjai, įgyvendindami jiems suteiktas teises ir pareigas, privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas aiškina, jog mokesčiai valstybei apskaičiuojami, išskaičiuojami ir sumokami juos išskaičiavus iš priteistų sumų, susijusių su darbo santykiais, šias sumas išmokančio subjekto. Tai suponuoja darbdavio pareigą veikti kaip mokesčius išskaičiuojančiam asmeniui viešosios teisės srityje. Kartu aiškinama, jog darbdaviui tenka pareiga būti sąžiningam tiek civiliniame procese, tiek vykdant mokestines prievoles (2010 m. birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010).
Sutinkamai su tuo, pareiškėja, būdama darbdave, nuo priteistos skolos atskaitydama mokesčius, juos turėjo pareigą atskaityti tiksliai ir teisingai. Be viso to, darbdavio pareiga pateikti teisingus duomenis numatyta ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, kurios numato, jog visi draudėjai privalo registruotis pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, taip pat privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Byloje nustatyta, jog pareiškėja, teikdama antstoliui bruto/neto pajamų apskaitos dokumentus, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi mokesčiai pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus (kaip teigia pareiškėja) net nebuvo atlikti. Įvertinus tai, teismas sprendžia, jog skolininko nesąžiningi veiksmai yra akivaizdūs.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėja, atskaitydama mokesčius, turėjo pareigą vadovautis Lietuvos teisės aktais, kadangi darbo santykių pradžia ir sutartis pasirašyta Lietuvoje, darbo santykių metu socialinio draudimo įmokos apskaičiuotos ir sumokėtos Lietuvoje ir pagal Lietuvos teisės aktus, o darbo santykių laikotarpiu darbuotojas D. I. buvo draustas socialiniu draudimu būtent Lietuvoje. Įvertinus tai, jog nėra gautas Užsienio išmokų tarnybos atsakymas, kas reiškia, jog pagrindinio įrodymo dėl taikytinos (duomenys neskelbtini) teisės byloje nėra, teismas, vadovaudamasis byloje surinkta rašytine medžiaga, sprendžia, jog pareiškėja neturėjo teisės savarankiškai pasirinkti taikytinos teisės mokesčių apskaičiavimo srityje, o atskaitydama mokesčius būtent pagal (duomenys neskelbtini) aktus pažeidė ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius teisės aktus. Dėl šių pareiškėjos veiksmų antstoliui pateikti klaidingi ir tikrovės neatitinkantys bruto/neto pajamų apskaičiavimai, neatitinkantys ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 punkte minėtiems skaičiavimams keliamų reikalavimų.
Vertinant pareiškėjos pateiktą skundą, atsižvelgtina ir į antstolio atliktus veiksmus vykdymo procese. Antstolis, turėdamas pareigą patikrinti pareiškėjos kaip skolininkės pateiktą informaciją dėl mokesčių išskaičiavimo tikslumo, priimdamas sprendimą dėl likusios skolos dalies išieškojimo pratęsimo, sutiko su tuo, jog skolininkės atskaityti mokesčiai nėra tikslūs ir teisingi, be to, pripažino aplinkybę, jog mokestinės prievolės turėjo būti vykdomas pagal Lietuvos teisės aktus.
Teismas sprendžia, jog antstolis, skolos išieškojimo ir mokesčių atskaityme vadovaudamasis Lietuvos teisės aktais ir nesutikdamas su skolininko atliktų mokesčių atskaitymų pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus, pagrįstai nesivadovavo skolininkės atliktų mokesčių atskaitymų ir skolos paskaičiavimus ir pritaikęs Lietuvos teisės aktus, pagrįstai iš skolininkės nutarė išieškoti visą skolą, o to neįvykdžius, skolą nurašyti priverstinai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei tai, jog byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, leidžiančių neginčijamai teigti, jog pareiškėja pagrįstai pritaikė (duomenys neskelbtini) teisę, ir tokių įrodymų, kurie nekeltų abejonių dėl skolininkės neva sumokėtų mokesčių (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, jog antstolio patvarkymas pratęsti skolos išieškojimą ir nurodymas priverstinai nurašyti likusią skolos dalį yra pagrįsti, priimti tinkamai, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkinti.
Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. A..
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.