- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-08
- Bylos Nr.
- 1S-25-498/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- V. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas V. J. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, punktus, 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. liepos 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 7 d. Neatlikta bausmės dalis – 4 metai 8 mėnesiai 5 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m lapkričio 2 d., dieną).Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. J. skundą dėl 2017 m. lapkričio 6 d. Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog V. J. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo metu paleistas lygtinai V. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis V. J. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį pripažinti neteisinga ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, be to išlieka nuteistojo kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, skundo autorius laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, skunde teigiama, kad tokie motyvai formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikaltimo pobūdis ir sunkumas gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Skunde nurodoma, kad apeliantas atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnyje, nes vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Asmeniui, nuteistam už labai sunkaus nusikalimo padarymą, sprendžiant lygtinio apleidimo klausimą, nusikaltimo sunkumas negali būti reikšmingas, nes jis buvo įvertintas skiriant bausmę nuosprendžiu. Skundo autorius pripažįsta, kad dėl jo bei jo bendrininko veiksmų kilusių buitinio konflikto metu buvo sužalotas žmogus, dėl ko jis mirė, ir dėl to apeliantas nuoširdžiai gailisi. Pažymima ir tai, kad skundo autorius pirma kartą teistas, galiojančių nuobaudų neturi, yra 20 kartų skatintas už pavyzdingą elgesį, jau daugiau nei 3 metus yra laikomas lengvosios grupės sąlygomis. Jam nėra priteistas civilinis ieškinys. Atvežtas į pataisos namus apeliantas pasiprašė, kad būtų nukreiptas į socialinio ugdymo centrą „ SUC“, nes žinojo, kad ten nėra laikomasi nuteistųjų kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų. Šiame būryje bausme atlieka tik nuteistieji norintys taisytis, koreguoti savo elgesį bei tobulėti. Socialinio ugdymo centre apeliantas vedė anglų kalbos, intelektualaus mastymo būrelius, organizavo įvairius sporto bei kultūrinius turnyrus. Administracija pastebėjusi jo sugebėjimus, pakvietė prisidėti prie (duomenys neskelbtini) organizuojamų renginių. Dalyvaudamas įvairiuose turnyruose skundo autorius laimėjo virš 100 diplomų už prizines vietas. Atlikdamas bausmę jis dirbo Valstybės įmonėje staklininku, lankė „(duomenys neskelbtini)“, įsigijo staliaus ir kompiuterio operatoriaus specialybes, savarankiškai išmoko kelias užsienio kalbas. Taip pat apeliantas praėjo reabilitacinę programą „Socialines reabilitacijos centre“ (t. y. įkalintų asmenų, kurie turėjo priklausomybę nuo žalingų įpročių). Už pavyzdingą elgesį bausmės atlikimo metu įstaigos administracijos teikimu apeliantas buvo perkeltas į atvirąją koloniją. Skundo autoriui yra suteikta teisė savaitgaliais išvykti į namus. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal OASYS metodika skundo autoriaus balai – 13 balų, tai reiškia kad pakartotinio nusikaltimo rizika – žema. Jis turiu aukštąjį išsilavinimą, teisės specialybę. Laisvėje turėjo savo individualią įmonę, oficiali darbinė patirtis – 15 metų. Anot apelianto, po jo lygtinio paleidimo jis butų įdarbintas į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, yra pateikta pažymą, kad ši įmone priimtu jį į darbą. Skundo autoriaus manymu, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, kurios kartu su jau paminėtomis, leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu, todėl bausmės tikslai bus sėkmingai užtikrinti taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Akcentuojama, kad taikant asmeniui lygtinį paleidimą, asmuo neatleidžiamas nuo bausmės, o kinta jos atlikimo sąlygos, jam skiriami įpareigojimai ir suvaržymai, kurių nesilaikymas gali nulemti lygtinio paleidimo panaikinimą. Intensyvios priežiūros taikymas nuteistajam reiškia nepertraukiamą jo stebėjimą, maksimalią elgesio kontrolę visuomenėje.Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 13 balų. Taigi, V. J. formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, jog nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesyje viso bausmės atlikimo metu tam tikri teigiami pokyčiai yra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirbo, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, skatintas 20 kartų, nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Pažymėtina, kad šios aplinkybės, rodančios teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, bausmės atlikimo metu buvo įvertintos, nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2017 m. spalio 2 d. jis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Tačiau paminėtos aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, kad jo mąstymo, požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus, pokyčiai yra pakankami pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Taigi, įvertintina ir tai, kad V. J. nusikalstama veika susijusi su negrįžtamų pasekmių (žmogaus mirtis) sukėlimu, padaryto apsvaigus nuo alkoholio bendrininkų grupėje, tačiau nuteistojo mąstymas ir elgesys, susijęs su savo veiksmų vertinimu, kelia abejonių pakankama jo korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. J. kaltės nepripažino, teigė, jog jo smūgis nebuvo mirtinas. Taip pat ši išvada patvirtina, kad nors nuteistasis sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvodavo visų savo veiksmų. Ir nors socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad V. J. supranta alkoholio poveikio elgesiui galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams, tačiau pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad V. J., atlikdamas bausmę vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus, dėl ko jam 2012 m. lapkričio 2 d. buvo paskirta nuobauda. Be to, nors, kaip anksčiau minėta, nuteistasis atlikdamas bausmę buvo paskatintas 20 kartų, tačiau jo elgesys pataisos įstaigoje, be minėto alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo, buvo pažymėtas dar 2 pažeidimais dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo, ir 2 kartus jam skirtos drausminės nuobaudos. Nors šiuo metu V. J. paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau šis abejingumas taisyklėms rodo ne išimtinai teigiamą V. J. elgesį pataisos įstaigoje atlikinėjant bausmę. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, abejotina, kad V. J. ir laisvėje laikysis probuojamojo pareigų, sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, užsiimti prasminga veikla ir ateityje daugiau nenusikalsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyta, kad vienas iš probacijos vykdymo principų yra probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra (4 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam nebūtų proporcingas visuomenės saugumo interesui.Taigi darytina išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals, o pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo bus išlaikyta. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo V. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.