Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), asmuo be pilietybės, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai gabeno žmones per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent:

jis, už iš anksto pažadėtą atlygį ir veikdamas kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis, 2012 m. spalio 25 d., apie 7.40 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., Kaponiškių kaimo apylinkėse, tarp VSŽ Nr. 1147 ir 1146, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai atgabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius – H. T. K., N. A. B. L., N. V. D. bei N. V. T..

Šiais savo veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu S. A. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir parodė, kad dėl sunkios materialinės padėties sutiko su pažįstamo asmens vardu Stas pasiūlymu nelegaliai pervesti per valstybės sieną asmenis, norinčius atvykti į Europos Sąjungą ir čia žadančius prašyti pabėgėlių politinio prieglobsčio. Iš anksto Stas pinigų jam nedavė, bet kaip atlygį žadėjo 2500 eurų. Stas jam paaiškino, ką jis turės daryti, t.y. kad reikės nuvažiuoti į netoli Maskvos esančią šašlykinę, kuri randasi tarp Sofrino ir Naginsko miestelių, ten susitiks žmogų, iš kurio paims pabėgėlius ir juos turės nugabenti į Lietuvą. Jis iš pažįstamo asmens Estijoje pasiskolino automobilį, juo nuvyko į Staso nurodytą vietą. 2012 m. spalio 23 d. susitiko šašlykinėje su jo laukusiu vyriškiu, sužinojo, kad reikės pergabenti keturis žmones, jam davė lietuvišką telefono numerį, kuriuo turėjo paskambinti Lietuvoje bei trijų skaitmenų kodą, kurį reikės pasakyti telefonu atsiliepusiam asmeniui, kai pereis valstybės sieną, tada susitars kur susitikti, perduos pabėgėlius ir gaus pinigus. Po to tas vyriškis iš savo automobilio įsodino į jo automobilį keturis azijietiškos išvaizdos asmenis, su kuriais jis nuvažiavo į Baltarusiją, o po to nuvyko į Vilnių. Likus maždaug 10 kilometrų iki Kotlovkos pasienio posto įvažiavo į miško keliuką, ten paliko automobilį ir su pabėgėliais mišku ėjo pėsčiomis. Pabėgėliai rusų kalbos nemokėjo, su jais jis bendravo gestais. Mišku ėjo keletą valandų, vienas iš pabėgėlių susižeidė koją, teko jį nešti. Beeidami matė spygliuotą tvorą, po to pastebėjo tvoroje tarpą, per kurį buvo galima laisvai pereiti. Beeidami pasiklydo, buvo labai pavargę, vėl išėjo į miško keliuką, kur ir sutiko pasienietį su šunimi. Juos sulaikė ir nuvežė į pasienio būstinę.

Kaltinamasis S. A. teigė, kad nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nurodė, kad turi du mažamečius vaikus, jų motina išvykusi gyventi ir dirbti į Vokietiją, vaikus prižiūri seneliai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti bylos įrodymai – liudytojo parodymai, rašytiniai duomenys.

Liudytojas O. B. parodė, kad 2012 m. spalio 25 d., 7.40 val., vykdydamas sargybą „Mobilus patrulis“, patruliuojant prie valstybės sienos, Kaponiškių kaimo prieigose, Vilniaus rajone, tarp VSŽ Nr. 1147 ir 1146, aptiko ant kontrolinės pėdsakų juostos užšluotus kelių asmenų pėdsakus. Apie aptikus pėdsakus nedelsiant informavo užkardos budėtoją. Panaudodamas tarnybinį šunį, miške aptiko pėdsakus, vedančius į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Sekant pėdsakais, apie 600 metrų nuo valstybės sienos, miške pastebėjo penkis asmenis, kurie tolo nuo jo. Priartėjęs prie asmenų pastebėjo, kad tai gali būti valstybės sienos pažeidėjai ir liepė visiems gultis ant žemės. Sulaikęs asmenis pastebėjo, kad keturi iš jų turi azijietiškų bruožų, o penktas nebuvo azijietis ir mokėjo rusiškai. Vienas iš azijietiškų bruožų turėjęs asmuo turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o kiti trys neturėjo. Rusiškai kalbantis vyras pateikė Estijos pasą. Apie visų asmenų sulaikymą pranešė užkardos budėtojui.

2012-10-31 daiktų (dokumentų) apžiūros metu apžiūrėtas Estijos Respublikos svetimšalio pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Estijos Respublikos svetimšalio piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini)išduotas S. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Paso blankas standartinis, paso viršeliai pakietinti. Spaudų, žyminčių Lietuvos Respublikos sienos kirtimą, nėra. (t. 1 b.l. 36-37)

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Lietuvos Respublikos valstybės sienos juostos atkarpa, kuri pažymėta valstybės sieną žyminčiais ženklais Nr. 1146-1147. Apžiūrimoje vietovėje valstybių siena eina Lietuvos Respublikoje mišku, Baltarusijos Respublikoje taip pat mišku. Valstybės sienos pažeidimo vieta yra iki artimiausio Kaponiškių kaimo, Lavoriškių sen., Vilniaus raj., nutolusi apie 1,5 km. Valstybės sienos pažeidimo vieta yra tarp Lietuvos Respublikos VSŽ Nr. 1146 ir 1147. Šioje vietovėje yra apsauginė tvora, kuri eina tarp kontrolinės pėdsakų juostos ir patrulio tako. Apžiūros metu ant kontrolinės pėdsakų juostos smėlio matosi žmogaus (žmonių) paliktas pėdsakų takelis, kuris mechaniniu būdu sunaikintas (užšluotas). Kontrolinės pėdsakų juostos smėlis, kur yra šlavimo pėdsakas, yra birus, nesulipęs kaip kitose kontrolinės pėdsakų juostos vietose. Asmens (asmenų), kirtusių valstybės sieną, skaičius ir ėjimo krypties negalima nustatyti, kadangi pėdsakai sunaikinti. (t. 1 b.l. 8-14)

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad keturiems Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiams buvo pareikšti įtarimai pagal BK 291 str. 1 d. Apklausti jie parodė, kad mikroautobusu iš Rusijos jie buvo vežami dvi dienas, tikėjosi, jog bus įdarbinti. Po to maždaug dvi dienas juos vedė per mišką, kol buvo sulaikyti pareigūnų. (b.l. 17-32)

Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl keturių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių nusikalstamų veikų, numatytų BK 291 str. 1 d., išskirtas į atskirą tyrimą (b.l. 2-3).

Asmenys, prisistatę Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiais, patalpinti į Užsieniečių registracijos centrą (b.l. 33).

Teismas, BPK 20 str. nustatyta tvarka įvertinęs aukščiau išdėstytus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad S. A. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 292 str. 2 d., jo kaltė padarius nusikaltimą yra įrodyta, t.y. jis dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai gabeno žmones per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Skiriant S. A. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje. S. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. A. įvykdė sunkų nusikaltimą, tačiau jis teisiamas pirmą kartą, išlaiko du mažamečius vaikus, prisipažino ir gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl išvardintų aplinkybių tikslinga kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu artimą sankcijos minimaliai ribai.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

pripažinti S. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 292 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti S. A. sulaikymo ir suėmimo terminą nuo 2012-10-25 iki 2013-01-24.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.