Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-07 · Byla Nr. A2.6.-445-988/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
A2.6.-445-988/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18707-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
Ž. O.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-445-988/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18707-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. O., sekretoriaujant Aistei Bareikei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. O., 2015-10-27, apie 18.36 val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimus, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, vairuodama automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį, kliudė pakeliamą užtvarą ir jį apgadino. Savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus iš eismo įvykio pasišalino, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, šias bylas kartu nagrinėja tas pats teismas (teisėjas).

Apklausta teisme Ž. O. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nurodė, kad 2015-10-27, išvažiuojant iš aikštelės PC „Europa“ bilietą įdėjo į aparatą ir pradėjo važiuoti, pakėlimo užtvaras neatsidarė. Grįžo atgal, išlipo iš automobilio, bilietas nebuvo „paimtas“ aparato. Iš naujo įdėjo bilietą, pradėjo važiuoti, bet pakėlimo užtvaras neatsidarė. Pravažiavo pro nepakeltą užtvarą. Važiuojant automobilis lietė užtvarą, galėjo jį apgadinti. Supranta, kad sukėlė eismo įvykį ir negalėjo išvažiuoti iš įvykio vietos. Buvusioje situacijoje pasijuto blogai, pasigedo informacinio pranešimo, kur būtų galima kreiptis. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Be pažeidėjos prisipažinimo, jos kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Iš ROIK medžiagos Nr. 0115000612723 matyti, kad 2015-10-28, 11.48 val. buvo gautas pranešimas apie įvykį, kuomet 2015-10-27, apie 18.36 val., išvažinėjantis iš aikštelės automobilis VW Golf apgadino užtvarą (b. l. 7).

Eismo įvykio vietos schemoje matyti eismo įvykio vieta, adresas – Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje (b. l. 8).

Pagal AB „Hanner“ pateiktą informaciją, įmonei buvo padaryta 180 eurų žala (b. l. 12).

Specialistės A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą yra matoma, kad 2015-10-27, apie 18.35 val., prie pakeliamo užtvaro privažiuoja tamsios spalvos automobilis VW Golf, apie 18.36 val. moteris, vairavusi minėtą automobilį, nesulaukusi, kol pakeliamas užtvaras pakils, pradeda važiuoti į priekį ir jį kliudo (b. l. 13).

Vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kaip automobilis pravažiuoja pro nepakeltą užtvarą (b.l. 14).

Pagal KET 101 punkto reikalavimus, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, AB „Hanner“ pateiktos informacijos dėl padarytos žalos, taip pat pačios Ž. O. paaiškinimų matyti, kad ji pažeidė minėtą KET punktą, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė pakeliamą užtvarą ir jį apgadino. Savo veiksmais pažeidė KET 101 punkto reikalavimus.

Pagal KET 222 punkto reikalavimus, jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Ž. O. apie eismo įvykį policijai nepranešė nei iš karto po eismo įvykio, nei vėliau. Kliudžiusi užtvarą ji tiesiog išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 222 punkto reikalavimus.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad Ž. O. savo veiksmais, kuomet 2015-10-27, apie 18.36 val. Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, vairuodama automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį, kliudė pakeliamą užtvarą ir jį apgadino, pažeidė KET 101 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus iš eismo įvykio pasišalino, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Ž. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, pažymi, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013).

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad Ž. O. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos, ji nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jos padarytus KET pažeidimus, anksčiau už KET pažeidimus bausta, tačiau padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ji turi mažametį vaiką, nedirba.

Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl Ž. O. pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį skirtina nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę nei minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 127 str., 130 str., 224 str., 287 str., teismas,-

nutarė:

pripažinti Ž. O. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

pripažinti Ž. O. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 500 (penkių šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir Ž. O. skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 500 (penkių šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas (1001).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka