- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- P-662-217-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. prašymą atnaujinti procesą A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3337/2009.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos vyriausioji specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. už tai, kad ji 2007 metų liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajone, savavališkai aptvėrė apie 60 m² namų valdos sklypo (žemės sklypo plotas 0,64 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio R. S.. Savo veiksmais A. K. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje.
II.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 18 d. nutarimu A. K. pripažinta kalta padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir jai paskirta 1500 litų bauda. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog A. K. savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neigia, nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausančio 0,50 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Šalčininkų r., ribos atitinka Poškonių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3194-85, suprojektuotas ribas. Teismo nuomone, A. K. padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: 2007 m. rugpjūčio 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, A. K. ir R. S. žemės sklypų išdėstymo schema, 2007 m. rugpjūčio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8. Skirdamas A. K. administracinę nuobaudą, teismas konstatavo, kad jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skyrė jai ATPK 45 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
III.
Apeliaciniu skundu A. K. prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra be motyvų. Taip pat apeliantės nuomone, jai nepagrįstai paskirta nuobauda, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo požymių (nenustatyta, kad užimtas sklypas priklausantis privačios nuosavybės teise, jis užimtas savavališkai, nenustatyta kaltė), taip pat apeliantės valdymu nebuvo apribotas žemės sklypo plotas, be to, nėra jokių įrodymų, kad būtent A. K. aptvėrė sklypą tvora – ji yra senyvo amžiaus, ligota, pati to negalėtų padaryti. Taip pat nėra įrodymų, kad A. K. būtų užsakiusi tvoros statymo darbus. Tai kad A. K. ir R. S. sklypai yra greta, dar nesudaro pagrindo teigti, jog tą padarė A. K.. Be to, protokole nurodyta netiksli administracinio teisės pažeidimo data ir laikas – 2007 m. liepos mėnuo. Apeliantė pažymi, kad teismo posėdyje nebuvo apklaustas A. K. sklypą matavęs matininkas F. S., kuris būtų nurodęs reikšmingas bylai aplinkybes, patvirtinančias savavališko sklypo užėmimo nebuvimą. A. K. pažymi, kad nei A. K., nei R. S. priklausantiems sklypams nėra atlikti galiojantys matavimai, kuriais remiantis būtų galima tiksliai nustatyti sklypo ribas. Iš bylos medžiagos net nėra aišku, ar asmenys, matavę sklypą ir nubraižę planą, kuriame pavaizduotos nesutampančios ribos, buvo kompetentingi nubraižyti tokį planą. Be to, į teismo posėdį nebuvo pakviestas ir A. K. sūnus J. K., dalyvavęs F. S. matuojant A. K. priklausantį žemės sklypą. Taip pat, apeliantės manymu, jai paskirta nuobauda yra neprotinga ir neproporcinga. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra lengvinančių aplinkybių, tačiau neįvertino fakto, kad A. K. nutarimo priėmimo metu buvo suėję 72 metai, kas laikoma lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji R. S. prašė apeliacinio skundo netenkinti, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime R. S. nurodė, kad aiškindama apie sklypo užėmimo savavališkumo nebuvimą, apeliantė siekia išvengti atsakomybės. Pasak nukentėjusiosios, pažeidėja pamiršta arba nutyli, kad tvoros perkėlimo darbai atlikti jos naudai ir su jos žinia. Užėmimo būdas administracinės atsakomybės taikymui neturi reikšmės. Be to, atsiliepime nurodoma, kad tvoros perkėlimas trunka pakankamai ilgą laiko tarpą ir reikalauja investicijų, todėl pažeidėja negalėjo nematyti, kad vykdomi tokie darbai. Įrodymų, kad pažeidėjos tuo metu nebuvo namuose, nėra. Taip pat nukentėjusiosios nuomone, pažeidėjos padarytas pažeidimas – tęstinis, todėl nėra svarbus jo padarymo data ir laikas. Be to, R. S. nurodė, kad pažeidėja negalėjo nesuprasti, jog jos užimama svetima žemė priklauso nukentėjusiajai ir kad priklausomybės klausimas gali būti ginčytinas. Be to, pažeidėja nei iki savavališko svetimo žemės sklypo dalies užėmimo, nei po jo, šios žemės priklausomybės neginčijo. Taip pat nukentėjusioji nesutinko su apeliacinio skundo argumentu dėl apribojimų naudotis sklypu nebuvimo, dėl žemės sklypų planus braižiusių specialistų kvalifikacijos. Nukentėjusiosios manymu, paskirta nuobauda yra pagrįsta, jos mažinti nėra pagrindo, kadangi pažeidėja nesigaili dėl padaryto pažeidimo, nepašalino jo padarinių iki šiol, vengė padėti išaiškinti kitus asmenis, padėjusius padaryti pažeidimą. Taip pat nukentėjusioji atkreipė dėmesį, kad dėl savavališko žemės sklypo dalies užėmimo, kuriame buvo vienintelis kelias į R. S. sodybą, nukentėjusioji negalėjo atvežti statybinių medžiagų ir buvo priversta atsisakyti sudarytos remonto darbų rangos sutarties bei sumokėti netesybas bei dėl to pablogėjo sodybos būklė. Be to, bylinėjimosi laikotarpiu išaugo statybos darbų ir medžiagų kainos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisės departamentas prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą. Atsiliepime paaiškina, kad kadastriniai matavimai nekeičia sklypo ribų, o tikslina žemės sklypo plotą. Taip pat nurodė kitus argumentus, kurie jau buvo aptarti pirmosios instancijos teismo nutarime.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarimą A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinio skundo nepatenkino.
Pabrėžė, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad A. K. neteisėtai užėmė jai nuosavybės teise nepriklausančią sklypo dalį. Žemės naudojimo patikrinimo akte (b. l. 3) nurodyta, jog patikrinus R. S. ir A. K. sklypų ribas ir plotus buvo nustatyta, jog kaimynė A. K. savavališkai užėmė (aptvėrė) apie 60 m² R. S. namų valdos žemės sklypo. A. K. aptvėrė 1,5 m pločio ir 40 m ilgio R. S. žemės sklypo. Patikrinimą atliko Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teisės skyriaus vyr. specialistė L. M., kuri apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-9655 buvo paskirta vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo išvažiuojamojo posėdžio metu matavimus atliko ir Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas V. G., kuriam tokia teisė suteikta 2007 m. vasario 1 d. įgaliojimu (b. l. 23). Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad nėra įrodymų, jog asmenys, atlikę matavimus, galėjo tą daryti.
Tiek byloje pateikta žemės sklypų išsidėstymo schema (b. l. 4), tiek išvažiuojamojo teismo posėdžio metu braižyta faktinių ribų ir kadastre esančių ribų schema (b. l. 29) patvirtina, kad A. K. užimtos teritorijos dalis priklauso kaimyniniam, t. y. R. S. priklausančiam sklypui. Pažymėjo, kad abiejų sklypų nuosavybės teisės dokumentuose (b. l. 7-9, 12-13) yra numatyti servitutai – teisė naudotis pėsčiųjų taku, būtent dėl naudojimosi kuriuo kilo ginčas tarp A. K. ir R. S.. Iš pateiktų nuotraukų (b. l. 32) akivaizdu, kad pastatyta tvora ne tik aptveria A. K. priklausančio žemės sklypo dalį, bet ir trukdo naudotis keliu. Šias aplinkybes patikrino pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu (b. l. 25), todėl netikėti faktų tikrumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad dalis R. S. priklausančio sklypo buvo užimta neteisėtai.
Atmestinas apeliantės teiginys, kad ji pati negalėtų fiziškai pastatyti tvoros, todėl ji negali būti traukiama atsakomybėn. Teisėjų kolegija pažymi, kad tvora gali būti pastatyta nebūtinai paties atsakomybėn traukiamo asmens – tai gali būti padaryta jo užsakymu, su jo žinia ir pan. Akivaizdu, kad be A. K. žinios tvoros aplink jos sklypą niekas negalėjo užtverti. Ji yra sklypo savininkė, todėl ji ir yra atsakinga už šį statinį. Be to, pasak nukentėjusiosios, raktai nuo vartų yra būtent pas A. K. (b. l. 34). Taip pat nelogiškas apeliacinio skundo teiginys, jog nors ir buvo aptverta tvora, nukentėjusiajai nebuvo apribota naudojimosi teisė jai priklausančiu sklypo plotu. Akivaizdu, kad pastačius tvorą, kitiems asmenims yra apribojama galimybė patekti į aptvertą teritoriją.
Apeliantės nuomone, jai turėjo būti skirta mažesnė nuobauda, kadangi ji yra pensininkė. Tačiau pažymėtina, kad skiriant nuobaudą, yra atsižvelgiama ne tik į atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, bet ir į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Dėl padaryto pažeidimo A. K. ne tik nesigaili, bet ir nepadėjo jo išaiškinti, be to, ilgą laiką nepašalina padaryto pažeidimo pasekmių (b. l. 3, kita pusė, taip pat nukentėjusiosios atsiliepimas į apeliacinį skundą). Todėl netgi pripažinus A. K. amžių lengvinančia aplinkybe, teisėjų kolegijos nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik nemažinant paskirtos baudos.
V.
Pareiškėja A. K. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.
Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartimi, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarimą, nepagrįstai vadovavosi pateiktais akivaizdžiai klaidingais įrodymais, dėl kurių yra padarytas esminis materialinių teisės normų pažeidimas, turintis esminės įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
Pažymi, jog teismas klaidingai nustatė, kad ji savavališkai užėmė R. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. Priimdamas nutartį teismas vadovavosi byloje pateikta žemės sklypų išdėstymo schema, tiek išvažiuojamojo teismo posėdžio metu braižyta faktinių ribų ir kadastre esančių ribų schema, tačiau A. K. nuomone, šie dokumentai yra nepakankami, kad nustatyti savavališko žemės sklypo užėmimo faktą. Teigia, kad šiuo metu Šalčininkų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2–982–181/2008 pagal R. S. ieškinį A. K. dėl savavališkai užimtos žemės sklypo dalies ir kelio atlaisvinimo, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis dėl tariamo pažeidimo yra išankstinė ir neteisėta. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo duomenimis minėtų kaimyninių žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal preliminarius matavimus, todėl sklypų ribos nėra tikslios ir jais vadovautis sprendžiant A. K. atsakomybės klausimą nebuvo galima. Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su servitutu bei privažiavimu prie namų, todėl klaidingai motyvavo, jog abiejų žemės sklypų nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose yra numatyti servitutai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Pareiškėja A. K. su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi 2009 m. kovo 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą, priėmė 2009 m. sausio 16 d., taigi, terminas dėl proceso atnaujinimo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo praleistas.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą administracinėje byloje, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
A. K. nurodo, kad procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kadangi buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, t. y. priimant nutartį vadovautasi akivaizdžiai klaidingais įrodymais. Iš prašymo atnaujinti procesą matyti, jog pareiškėja šį prašymą grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos apeliaciniame skunde ir dėl jų atitinkamai pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartyje, t. y. prašyme atnaujinti procesą pateikiama tik išsamesnė faktinių aplinkybių analizė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartyje pateiktu įrodymu vertinimu, t. y. atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. ginčija ne konkrečios įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartyje pateiktą įrodymų vertinimą. Teigia, kad teismas netinkamai (klaidingai) įvertino aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalyje. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, įrodymų vertinimas yra subjektyvus procesas, pagrįstas vidiniu teismo įsitikinimu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujintas tik dėl esminio materialinės, o ne procesinės teisės normų pažeidimo. Atsakovas nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, jog šioje administracinėje byloje teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, padarė esminį tokių normų pažeidimą, todėl konstatuotina, kad A. K. nepagrindė proceso atnaujinimo šioje administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių ar kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nepateikia jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
Prašyme atnaujinti procesą A. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, liudytoju nebuvo apklaustas J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Šalčininkai. Nustatyta, kad pareiškėja 2007-08-24 Šalčininkų rajono apylinkės teismui buvo pateikusi rašytinį prašymą apklausti liudytojais J. K. ir M. K. (b. l. 16). Tačiau 2007-08-30 ir 2007-10-09 vykusių teismo posėdžių metu A. K. tokio prašymo nebereiškė. Be to, šis bylos aspektas (dėl sūnaus J. K. apklausos) buvo nurodytas ir apeliaciniame skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3337/2009 pareiškėjos A. K. nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl procesą atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3337/2009 pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.