Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-01-22 · Civilinė byla Nr. 2S-52-467/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-22
Bylos Nr.
2S-52-467/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Virginija Volskienė, Virginijus Kairevičius
Atsakovas
UAB „Ugnista“
Ieškovas
A. S.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-52/2008Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Virginija Volskienė , Virginijus Kairevičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ugnista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui UAB „Ugnista“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ugnista“ 85089,73 Lt (84000 Lt skolos ir 1089,73 Lt palūkanų) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Ugnista“ pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose (įskaitant, bet neapsiribojant AB SEB Vilniaus banko sąskaita Nr.LT847044060005569684), jeigu lėšų banko sąskaitoje neužtektų, taikyti atsakovo kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto ir/ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ir/ar apyvartoje esančių prekių, žaliavų, pusgaminių, pagamintos produkcijos areštą ieškinio sumai – 85089,73 Lt. Tokį prašymą ieškovas motyvavo tuo, kad reikalavimo suma yra didelė, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali perleisti jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas ir turtą tretiesiems asmenims, dėl ko neliktų sprendimo įvykdymui reikalingo atsakovo turto ir teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovui UAB „Ugnista“ priklausantį turtą 85090 Lt sumai. Teismas nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Ugnista“ prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo paremtas jokiais faktais, įrodančiais, jog atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus arba ketina daryti veiksmus, dėl kurių galėtų pasunkėti teismo sprendimo vykdymas. Be to ieškovas yra atsakovo administracijos narys – dirba komercijos direktoriumi, taip pat yra įsigijęs 30 procentų atsakovo akcijų, todėl jis turi galimybę kontroliuoti įmonės veiklą, žino jos ypatumus ir neturi būti suinteresuotas kenkti įmonės interesams. Atsakovas neneigia paskolos suteikimo fakto ir nevengia atsakomybės. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas apsunkins įmonės veiklą, kadangi įmonės lėšos yra investuotos į prekes, areštas trukdys atsiskaitymams su ieškovu bei įmonės darbuotojais (kartu ir su pačiu ieškovu) ir kitaip kenks atsakovo interesams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. S. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Atsakovas skolų yra negrąžinęs ilgiau kaip tris mėnesius, ieškovo pareikšto reikalavimo suma yra didelė – tai sudaro prielaidas manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Atsakovas nepateikė duomenų apie turimą turtą, į kurį galėtų būti ateityje nukreiptas išieškojimas. Ieškovo buvimas įmonės darbuotoju ir turėjimas 30 procentų akcijų dar nereiškia ir galimybės kontroliuoti įmonės veiklą. Atsakovas iki atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo teismui dienos nėra grąžinęs ieškovui skolos, nėra pasiūlęs ją grąžinti ar sudaryti taikos sutartį. Ieškovo žiniomis, ne visa reikalavimo suma yra užtikrinta, kadangi areštuota tik 28633,29 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Vadinasi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, yra pagrįsta tuo požiūriu, jog pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad prašoma išieškoti suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo A. S. reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo ieškinio suma yra 85089,73 Lt. Todėl teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę (CPK 144 str. 1 d.), kadangi byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo įrodymų apie atsakovo UAB „Ugnista“ finansinę padėtį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

Apeliantas teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkins atsakovo vykdomą veiklą, kadangi turto areštas trukdys atsiskaitymams su ieškovu bei įmonės darbuotojais (kartu ir ieškovu) bei kitaip kenks atsakovo interesams. Tačiau tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo interesus ir būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikėsi šalių teisėtų interesų pusiausvyros principų, kadangi, kaip jau minėta, skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę, apima ginčo objektą, todėl yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu.

Apeliantas šias aplinkybes (kad ieškinį užtikrinti buvo būtina) atskiruoju skundu ginčija, motyvuodamas iš esmės ir tuo, kad ieškovo reikalavimai nėra pagrįsti, nes jo suteikta paskola yra naudojama atsakovo įmonės veiklos vystymui, kame taip pat buvo suinteresuotas ieškovas, kuris yra atsakovo administracijos narys – komercijos direktorius, taip pat yra įsigijęs 30 procentų atsakovo akcijų, todėl turi galimybę kontroliuoti įmonės veiklą, žino jos ypatumus ir neturi būti suinteresuotas kenkti įmonės interesams. Tačiau apelianto nurodytos aplinkybės dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo ir atitinkamai jo pateikti argumentai šioms aplinkybėms pagrįsti nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, jie iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumu ir bus analizuojami, tiriami ir vertinami nagrinėjant civilinę bylą iš esmės (CPK 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas, nors atskirajame skunde ir neneigia paskolos suteikimo fakto bei tvirtina nevengiantis atsakomybės, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad būtų ėmęsis bent kokių realių (konkrečių) priemonių (veiksmų) ieškinyje nurodytos skolos ieškovui grąžinimui.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Virginija VolskienėVirginijus Kairevičius