- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- N-575-2358-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 2 d. nutarimu A. R. už tai, kad jis 2008 m. birželio 22 d. Neringoje esančioje kavinėje leido dirbti barmenėms L. P. ir E. K. bei vadybininkui S. J. nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir tuo įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, skyrė 9000 litų baudą.
Šalies argumentai
Pažeidėjas A. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir sumažinti jam paskirtos baudos dydį, pakeičiant ją į minimalią 3000 litų baudą. Apeliantas teigia, kad jis tik iš dalies pažeidė ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kadangi su darbuotojais buvo sulygta dėl būtinųjų darbo sąlygų ir tik pareigūnų patikrinimo metu jiems nebuvo pateiktos rašytinės sutartys. Be to, apelianto manymu, teismas neteisingai nustatė baudos dydį skirdamas ją už kiekvieną asmenį atskirai ir baudas sudėdamas. Apeliantas mano, kad buvo nustatytas vienas administracinės teisės pažeidimas, kurio metu jis nepateikė pareigūnams trijų rašytinių darbo sutarčių, todėl bauda turėjo būti taikoma tik už vieną administracinį teisės pažeidimą. Apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, visiškai pripažįsta savo kaltę, savo veiksmais padėjo atskleisti faktines aplinkybes, studijuoja dvejose aukštosiose mokyklose, moka už mokslą ir neturi pakankamai pajamų, anksčiau neturėjo nuobaudų už panašaus ar tokio paties pobūdžio pažeidimus. Mano, kad vadovaujantis ATPK 30 straipsniu ir 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tai turėtų būti laikoma švelninančiomis aplinkybėmis.
Atsiliepdama į A. R. skundą, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo skundo netenkinti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą. Institucija mano, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir taikė pagrįstą administracinę nuobaudą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. liepos 14 d. pasitarime patvirtintose „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijoje“ aiškiai sako, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, kol nėra su juo pasirašyta darbo sutartis, jam nėra įteiktas antras sutarties egzempliorius ir nėra išduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 str. (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Byloje įrodyta, kad A. R. leido dirbti 3 darbuotojams nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir tuo įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.
Teismas pažymi, kad – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami pirmiau minėti nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.
Teismas nenustatė, kad A. R. butų buvus paskirta aiškiai pernelyg griežta nuobauda. Jis padarė vieną sunkiausių administracinių teisės pažeidimų, bet teismas skyrė jam švelniausią nuobaudą, kurią dar labiau švelninti nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 p. punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.