- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-04
- Bylos Nr.
- 1A-24-382-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Zigmas Pocius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 str. 1 d. šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, uždraudžiant jai bendrauti su M. Č. ir įpareigojant ją būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto.
V. Č. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteista už tai, kad 2006-06-22, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, elgdamasi įžūliai, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties užgauliodama gatve ėjusią nepilnametę M. Č., sudavė jai vieną smūgį delnu į veido sritį ir vieną smūgį kumščiu į galvos sritį bei spyrė į kairįjį šoną, tuo padarydama nukentėjusiajai M. Č. kairio skruosto audinių patinimą, poodinę kraujosruvą kairiajame skruoste, audinių patinimą pakaušio dešinėje pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o nuo spyrio į kairįjį šoną nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ir tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo nuosprendį pakeisti, jos nusikalstamą veiką iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuojant į 140 str. 1 d. ir skiriant minimalią 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bendrauti su M. Č.. Netaikyti įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Nurodo, kad ji savo nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai nedemonstravo. Nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai padarė dėl asmeninių paskatų. Jos nusikalstamus veiksmus išprovokavo pati nukentėjusioji, nes mokykloje skleidė apie ją negeras kalbas, draugams ją apkalbėjo, todėl jos veiksmai kvalifikuotini ne pagal BK 284 str. 1 d., o pagal BK 140 str. 1 d.
Teismas, jos veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 284 str. 1 d., nurodė, kad įvykis įvyko viešoje vietoje – gatvėje, kur judėjimas būna gana intensyvus, o automobilyje kartu su ja buvo E. U., tačiau viskas įvyko apie 19 val. ir gatvėje tuo metu jokio intensyvaus judėjimo nebuvo, niekas iš pašalinių jos veiksmų nestebėjo ir aplinkinių rimtis nebuvo sutrikdyta, E. U. yra jos draugė. Ji žinojo apie jos konfliktą su M. Č., todėl į konfliktą nesivėlė ir dėl jos veiksmų jokios nepagarbos nepatyrė.
Teismas padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad ji su M. Č. buvai mažai pažįstama, kad jos nežinojo viena kitos nei vardo, nei pavardės. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis teismo posėdyje duotais nukentėjusiosios parodymais, tačiau nukentėjusiosios parodymai melagingi, nes nukentėjusiosios motina V. Č. 2006-06-23 pareiškime policijai nurodo jos pavardę, vardą ir gyvenamąją vietą. Tą pačią dieną M. Č. buvo apklausta tyrėjos ir nurodė jos vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą. Be to, M. Č. nurodė, kad A. P. jai priekaištavo dėl draugystės su buvusiu jos draugu, tačiau M. Č. atsisakė įvardyti tą vaikiną. Ji ir M. Č. yra vienos mokyklos moksleivės, anksčiau gyveno kaimynystėje vienoje gatvėje. Šios aplinkybės paneigia teismo padarytas išvadas, kad ji be jokios priežasties sudavė smūgius tik iš matymo pažįstamai nukentėjusiajai.
Teismas visiškai nepagrįstai atmetė liudytojo D. M. parodymus, nes jis buvo pakviestas į teismą jos prašymu. Ji turi teisę gintis, teikti įrodymus. Norėdama paneigti melagingus nukentėjusiosios parodymus, ji prašė D. M. liudyti teisme. Tai jis, prisiekęs teismui, padarė patvirtindamas, kad M. Č. ją apkalbėjo.
Nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino A. P. kalta dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Nors nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, jog ji nukentėjusiąją sužalojo dėl asmeninių paskatų, nes nukentėjusioji mokykloje apie ją skleidė negeras kalbas ir ją apkalbėjo, ši jos gynybinė versija visiškai paneigta teismo ištirtais ir nuosprendyje detaliai aptartais įrodymais. Iš nukentėjusiosios M. Č., nuteistosios A. P., liudytojos E. U. teisme duotų parodymų matyti, kad nuteistoji iš tiesų pirmą kartą išlipusi iš automobilio ir priėjusi prie nukentėjusiosios ėmė aiškintis dėl neva jos apkalbėjimo, tačiau iš tolesnių jos veiksmų (nuteistoji sėdo į automobilį ir nuvažiavo) darytina išvada, jog šis klausimas tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios buvo išsiaiškintas. Duodama parodymus apie antro su nuteistąja susidūrimo, kuris įvyko praėjus trumpam laiko tarpui po jų pirmo pokalbio, aplinkybes, nukentėjusioji nuosekliai ir išsamiai parodo, kad jai apsisukus ir beeinant namo, prie jos vėl privažiavo A. P. ir ėmė klausinėti, kodėl eina ne į tą pusę. Jai atsakius, kad eina namo, A. P. išlipo iš automobilio ir priėjusi prie jos pasakė, kad ji yra per daug ,,nagla“ bei sudavė delnu jai per veidą, o po jos klausimo ,,ką darai?“, A. P. kumščiu sudavė į galvą bei spyrė į kairįjį šoną, po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Šių veiksmų metu nuteistoji nukentėjusiajai nepriekaištavo dėl apkalbų. Liudytoja E. U. parodė, kad nuteistoji antrą kartą prie nukentėjusios nubėgo dėl to, jog jai nepatiko nukentėjusiosios tonas, kuriuo ji atsakė į nuteistosios klausimą, kodėl ji grįžta atgal. Taigi akivaizdu, jog nuteistoji sukėlė konfliktą, kuris peraugo į fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu naudojimą, ne dėl apkalbų, o dėl, jos manymu, netinkamo nukentėjusiosios bendravimo su ja tono. Apylinkės teismas tokius nuteistosios veiksmus pagrįstai pripažino įžūliais ir pažeidžiančiais viešąją tvarką, nes nuteistoji, norėdama parodyti savo išskirtinumą, visuotinai priimtų elgesio normų nepaisymą, be priežasties, demonstratyviai viešoje vietoje mušė nukentėjusiąją.
Nuteistoji apeliaciniame skunde teigdama, jog teismas padarė neteisingą išvadą, kad ji su nukentėjusiąja buvo pažįstamos tik iš matymo, prieštarauja savo pačios apylinkės teisme duotiems parodymams. Teisme ji parodė, kad nukentėjusiosios nepažinojo, ją buvo mačiusi tik mokykloje, apie jos gyvenimą nieko nežino, nukentėjusioji taip pat jos nepažįsta, nes jos nėra bendravusios. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios mama prieš pateikdama pareiškimą policijos komisariatui buvo atvykusi į nuteistosios gyvenamąją vietą sužinoti jos dukterį sumušusios merginos pavardę, be to, nuteistąją pažinojo ir nukentėjusiosios sesuo. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad ji nuteistąją pažinojo tik iš matymo, o jos tikrą vardą ir pavardę sužinojo tik po įvykio, ir šiuo klausimu daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas.
Nepagrįsti ir nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, jog ji nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai, nes įvykio metu gatvėje jokio intensyvaus judėjimo nebuvo, pašaliniai jos veiksmų nestebėjo, o automobilyje sėdėjusi draugė į konfliktą nesikišo. Viešoji vieta - tai vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms (gatvės, keliai, parkai, stadionai, įmonių ir įstaigų patalpos ir kt.), taip pat ir ta, kurioje paprastai žmonės nesilanko, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių susirinko keli ar daugiau žmonių (miškelyje, prie ežero ir pan.). Viešosios tvarkos pažeidimą sudarantys veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai), todėl ta aplinkybė, jog byloje nėra nustatyta asmenų, mačiusių įvykį, nėra svarbi, nes nuteistosios išpuolis prieš nukentėjusiąją įvyko viešoje vietoje, vienoje pagrindinių Tauragės miesto gatvių, netoli daugiabučio gyvenamojo namo, kur visuomet, net ir vėlesniu paros laiku nei 19 val., gali būti žmonių. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad smurtaudama tokioje vietoje, nuteistoji savo veiksmais šiurkščiai pažemino nukentėjusiąją ir pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Taip pat nepagrįsti nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojo D. M. parodymus. Apylinkės teismo išvada šiuo klausimu yra labai išsamiai ir argumentuotai išdėstyta skundžiamame nuosprendyje, detaliai aptariant ir tuos momentus, kurie ginčijami nuteistosios apeliaciniame skunde, kolegija su šiomis išvadomis sutinka ir jų papildomai nebeatkartoja. Kaip jau minėta, byloje patikimai nustatyta, jog ne apkalbos buvo smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo priežastis, todėl kolegija nemato reikalo šiuo klausimu pasisakyti išsamiau.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai išsiaiškino ir nustatė faktines įvykio aplinkybes, o vertindamas įrodymus, BPK 20 str. nuostatų nepažeidė. Išsamiai bei nešališkai ištyręs bylos aplinkybes, teismas teisingai kvalifikavo nuteistosios veiką kaip viešosios tvarkos pažeidimą ir baudžiamąjį įstatymą šiuo aspektu pritaikė tinkamai.
Paskirdamas nuteistajai už tyčinį smurtinį nusikaltimą vieną iš švelnesnių BK 284 str. 1 d. numatytų bausmių rūšių bei nustatydamas žymiai mažesnę už sankcijos vidurkį bausmės trukmę, paskirdamas tik po vieną pagal bylos aplinkybes nuteistajai poveikį galinčius daryti ir jos elgesio kontrolę užtikrinti draudimą bei įpareigojimą, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį ir pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nuteistoji A. P. nusikalto pirmą kartą, yra moksleivė, bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistosios padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Skirdamas A. P. bausmę, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę. Laikyti paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir švelninti ją nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistosios A. P. apeliacinį skundą atmesti.