Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. T. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalies, kuria iš dalies pakeistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 18 d. nuosprendis sumažinant iš nuteistojo V. Š. priteistą nukentėjusiajam V. A. T. neturtinę žalą iki 300 Lt. Dėl apygardos teismo nuosprendžio dalies, kuria panaikintas nuteistajam V. Š. nustatytas įpareigojimas būti namuose nuo 9 val. vakaro iki 7 val. ryto, kasacinis skundas nepaduotas.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 18 d. nuosprendžiu V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 9 val. vakaro iki 7 val. ryto, atsiprašyti nukentėjusiojo ir iki 2005 m. gruodžio 1 d. atlyginti jam nusikaltimu padarytą 203,42 Lt dydžio turtinę žalą. Šiuo nuosprendžiu iš V. Š. buvo priteista nukentėjusiajam V. A. T. 3000 Lt už jam padarytą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 22 d., apie 9.30 val., nuosavo namo, (duomenys neskelbtini), kieme konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš V. A. T. jį tyčia sužalojo, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl priteistinos neturtinės žalos

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nukentėjusysis V. A. T. pareiškė civilinį ieškinį prašydamas, be kita ko, priteisti iš jį sužalojusio V. Š. 5000 Lt už padarytą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir atsižvelgęs į tyčiniu nusikaltimu nukentėjusiajam padarytų sužalojimų padarinius, tai pat į V. Š. turtinę padėtį ir į tai, kad V. Š. yra senatvės pensininkas, nukentėjusiajam V. A. T. priteisė iš V. Š. 3000 Lt už neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 300 Lt nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios žalos dydį, neatsižvelgė į V. Š. senyvą amžių, nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y., kad konfliktas tarp V. Š. ir V. A. T. įvyko pastarajam atėjus į V. Š. nuosavo namo kiemą, ir netinkamai įvertino V. Š. turtinę padėtį. Kolegija laiko, kad šios apeliacinės instancijos teismo išvados nėra pagrįstos.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą CK 6.250 nuostatų nepažeidė ir nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į V. Š. senyvą amžių, nusikalstamos veikos aplinkybes, yra nepagrįsti. Apylinkės teismas nuosprendyje nusikalstamos veikos aplinkybes vertino, be to, atsižvelgė į tai, kad V. Š. yra senatvės pensininkas. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino V. Š. turtinę padėtį, išdėstė tas pačias aplinkybes, kurias įvertino apylinkės teismas, tačiau kodėl minėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, buvo įvertintos netinkamai, apeliacinės instancijos teismo sprendime nėra nurodyta.

Teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl iš V. Š. priteistinos neturtinės žalos dydžio nepagrįstos išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ar padarytos pažeidžiant įstatymą, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas šių apylinkės teismo išvadų nepaneigė. Todėl kasatoriaus prašymas palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam iš V. Š. priteistą neturtinės žalos dydį – 3000 Lt – yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam V. A. T. priteista iš nuteistojo V. Š. neturtinė žala sumažinta iki 300 Lt, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš V. Š. priteistą neturtinės žalos dydį – 3000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.