Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-701-579-2014

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00991-2012-1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistiesiems M. R. ir N. K., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. M., gynėjams advokatams Sonatai Žukauskienei, A. G. Šalavkai, Ingai Blaževičienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo M. R. ir nukentėjusiosios Z. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo

M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus arba dirbti ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

N. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-10-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 23 MGL (2990 Lt) dydžio bauda.

A. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, perduodant jį J. K. atsakomybei pagal laidavimą vienerių metų terminui su užstatu ir baudžiamoji byla A. M. nutraukta.

Nukentėjusiosios Z. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R., N. K. nuteisti, A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už tai, kad jie, būdami neblaivūs ir veikdami kartu, 2012-11-10, nuo 2 val. iki 6 val., nakties metu, būdami Z. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais nakties metu garsiu šūkavimu, bei per daugiabučio namo penkto aukšto atidarytą buto langą išmesdami Z. G. priklausančius daiktus: M. R. – stalo žaidimus „Warcroft“ ir „Monopoly“, M. R. ir N. K. – ne mažiau kaip 13 vnt. įvairių knygų, nenustatytą kiekį įvairių kompaktinių diskų su filmais, kompiuteriniais žaidimais, muzika, nenustatytą kiekį nenustatytų įvairių suvenyrų (statulėlių, pakabukų, apyrankių, muzikinių instrumentų), N. K. – rašomojo stalo kėdę, A. M. – skystųjų kristalų televizorių „LG“, 2 vnt. kompiuterių sisteminius blokus, kurių pavadinimai nežinomi, bei vandališkais veiksmais tame pačiame bute M. R. supjaustė bokso kriaušę, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai Z. G. nenustatyto dydžio turtinę žalą, tokiais įžūliais ir vandališkais veiksmais sutrikdė kitų daugiabučio namo gyventojų ramybę ir poilsį nakties metu, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.

Šiuo atveju teismui BPK 252 straipsnio 1 dalies pagrindu palikus nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nenagrinėtą, dabar ji dėl nusikaltimo padarytos žalos, kuri nebuvo atlyginta baudžiamojo proceso metu, atlyginimo turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau pašalinus iš kaltinimo didžiąją dalį daiktų, kuriuos nuteistieji sugadino ir išmetė, reiškia ir tai, kad reikšdama civilinį ieškinį civiline tvarka dėl patirtos žalos ji negalės jo reikšti pilna apimtimi, tai yra dėl visų faktiškai nusikaltimo metu išmestų ir sugadintų daiktų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis M. R. ir jo gynėjas palaikė nuteistojo paduotą apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą – atmesti, nuteistasis N. K., nuo bausmės atleistas A. M. ir jų gynėjos prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestinas, o nukentėjusiosios Z. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, prašant BK 93 straipsnio pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės arba pakeisti bausmės rūšį ir jam skirti baudą. Nukentėjusiosios Z. G. apeliaciniame skunde prašoma pripažinti aplinkybę, kad kaltininkai išmetė ir sugadino jai priklausančius skundžiamame nuosprendyje iš kaltinimo pašalintus daiktus.

Dėl nuteistajam M. R. skirtos bausmės

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas atskirai nemotyvavo savo sprendimo M. R. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą skirti būtent laisvės apribojimo bausmę, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šią bausmės rūšį teismas nuteistajam parinko tinkamai. Apylinkės teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė teisingą bausmę.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įvertino aplinkybę, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, taip pat atsižvelgė į tai, kad jis baustas administracine tvarka, po nusikalstamos veikos padarymo mokymosi įstaigos nebuvo teigiamai charakterizuojamas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nustatė, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Skundo argumentai, kad teismas, skirdamas bausmę, turėjo pripažinti M. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis atlygino nukentėjusiai patirtą žalą, nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis Z. G. sumokėjo 500 Lt už sugadintus daiktus (t. 3, b. l. 67), tai yra iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tokių duomenų neturėjo – rašytinius įrodymus apie 500 Lt sumokėjimą M. R. pateikė tik su apeliaciniu skundu. Apeliantui pateikus įrodymus, kad dalį padarytos žalos M. R. atlygino, šią aplinkybę, kaip lengvinančią apelianto atsakomybę, pripažįsta apeliacinės instancijos teismas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaip nepagrįstas atmetamas nuteistojo M. R. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnyje numatytu pagrindu.

Nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos numatyti BK 93 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors šiuo atveju M. R. atitinka visas būtinąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, taip pat jis nukentėjusiosios atsiprašė ir iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, be to, pripažįsta savo kaltę ir gailisi, tačiau pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sąlygos, būtinos BK 93 straipsnio nuostatų taikymui, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Šiuo atveju kolegija sprendžia, kad padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir aplinkybės (veika padaryta bendrininkaujant, nuteistojo vaidmuo buvo pagrindinis), nesuteikia pagrindo manyti, kad M. R. nubaudimas ir siekimas teigiamų jo elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Byloje liudytojų parodymais ir kitų pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visetu patikimai nustatyta, kad įvykio naktį nuteistasis M. R. buvo agresyviai nusiteikęs, konfliktavo su vakarėlio šeimininke ir kitais ten buvusiais asmenimis, B. G. netgi prašė nuteistąjį palikti jos namus, tačiau jis niekur neišėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir daiktus pro langą pradėjo mėtyti būtent M. R. ir jo tyčiniai veiksmai lėmė tolesnę įvykių eigą ir kitų bendrininkų veiksmus. Nors nuteistasis skunde teigia, kad nuo aptariamos nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo jis nenusižengė ir nenusikalto, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, praėjus tik vienam mėnesiui po šio nusikaltimo padarymo jis buvo nubaustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą (viešoje vietoje būdamas neblaivus vartojo necenzūrinius žodžius, kibo prie praeivių) (t. 1, b. l. 80). Dėl išdėstytų aplinkybių aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nuteistajam skirtina baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė ir teisingai netaikė BK 93 straipsnio nuostatų.

Be to, M. R. paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra viena švelniausių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių rūšių, jos dydis yra žymiai mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, todėl išdėstytų aplinkybių kontekste jos vertinti kaip aiškiai per griežtos, nėra pagrindo. Apygardos teismas pažymi, kad teismas baudžiamąją atsakomybę individualizuoja ir bausmę skiria kiekvienam asmeniui atskirai. Todėl apelianto argumentai, kad kitam nuteistajam N. K. buvo paskirta bauda, o A. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesudaro pagrindo ir apeliantui skirti baudą ar taikyti jam BK 93 straipsnio nuostatas. M. R. paskirta laisvės apribojimo bausmė atitinka bausmės paskirtį, neprieštarauja teisingumo principui ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios Z. G. apeliacinio skundo

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, sprendžia, kad teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, tačiau dėl dalies iš M. R., N. K. ir A. M. pareikšto kaltinimo pašalintų aplinkybių padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kas sudaro pagrindą nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą nuosprendį pakeisti, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Kaip matyti iš skundo turinio, nukentėjusioji nesutinka, kad teismas iš kaltinimo pašalino dalį iš nukentėjusios buto išmestų daiktų, tai yra: dėžutę-seifą, 2 vnt. švarkų, 3 vnt. marškinių, 4 vnt. stalo žaidimų „Warcroft“, 2 vnt. „Monopoly“, 1 vnt. stalo žaidimą kortelėmis, 1 vnt. vyriškų „Lacoste“ batų, porcelianinį servizą 12–ai asmenų, 3 vnt. kvepalų, 6 vnt. veido priežiūros priemonių, teleskopinę meškerę, „Dormeo“ pagalvę, 2 vnt. medinius rankų darbo suvenyrus – automobilio ir motociklo modelius, 10 vnt. suvenyrinių peilių kolekciją, 200 vnt. monetų kolekciją iš įvairių pasaulio šalių, 7-8 vnt. II pasaulinio karo didvyrio medalius, 1 vnt. dantų apsaugą kikboksui, 1 vnt. porą „kudo“ pirštinių, 2 vnt. riešų apsaugų. Nukentėjusioji taip pat nesutinka, jog iš kaltinimo buvo pašalintos aplinkybės, jog tie patys asmenys, būdami tame pačiame bute, sugadino įvairius daiktus: supjaustė tapetus, padarydami sienoje keletą skylių, nuplėšė nuo tvirtinimo lango roletą, subadė ir sugadino palangę ir rašomojo stalo paviršių, nulaužė kasečių dėklą, taip apgadindami muzikinį centrą „Tochiba“.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nurodytas aplinkybes pašalino, konstatavęs, kad patys kaltinamieji neigė minėtus daiktus išmetę ir sugadinę, o byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jų kaltę atlikus šiuos veiksmus. Tačiau aukštesnysis teismas su tokia išvada sutinka tik iš dalies. Kadangi nukentėjusioji į bylą neteikė jokių objektyvių įrodymų dėl per langus išmestų daiktų kiekio, vertės, padarytų apgadinimų pobūdžio ir masto, teismas jos parodymais dėl išmestų ir sugadintų daiktų vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (apžiūros protokolų duomenys, liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga). Vertinant, kokie daiktai buvo išmesti, atkreiptinas dėmesys, kad ir nuteistųjų bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs, parodymai keitėsi jų pačių atsakomybę lengvinančia linkme.

Apžiūros protokole užfiksuota ir iš įvykio vietos 2012-11-10 apžiūros fotonuotraukų (kompaktinis diskas Nr. 1) matyti išmestas juodos spalvos vyriškas švarkas ir kiti įvairūs drabužiai (nedetalizuoti) (t. 1, b. l. 5-11). Liudytoja B. G. patvirtino, kad kaltinime nurodytu metu buvo išmesti jos brolio rūbai – matė dvejus marškinius, vieni buvo balti, kiti – rožiniai, buvo dar tamsiai žalias švarkas, gal dar juodas švarkas (t. 1, b. l. 61-62, t. 3, b. l. 158-159). Liudytojas H. G. nurodė, kad grįžęs namo, be kitų daiktų iš savo kambario pasigedo dviejų švarkų, juodos ir pilkos spalvos, švarkai nebuvo rasti (t. 1, b. l. 63-64). Policijos pareigūnas V. D., apklaustas liudytoju, patvirtino, kad drabužių tikrai buvo išmesta, buvo vyriškas švarkas arba visas kostiumas (t. 1, b. l. 66-67, t. 2, b. l. 165-166). Nukentėjusiosios kaimynė liudytoja N. G., padėjusi surinkti išmestus daiktus, patvirtino, kad tarp išmestų daiktų buvo drabužių (t. 3, b. l. 174-175). Įvertinęs išdėstytus įrodymus, teismas sprendžia, kad dveji vyriški švarkai ir dveji vyriški marškiniai iš kaltinimo pašalinti nepagrįstai.

Iš daiktų (paimtų įvykio vietos 2012-11-10 apžiūros metu) 2013-01-14 apžiūros protokolo duomenų matyti, kad įvykio vietoje buvo rasta išmesta dėžutė–seifas, dėžutė atrakinta ir deformuota (t. 1, b. l. 24-34). Liudytojas H. G., apklausiamas teisme, patvirtino, kad grįžęs namo rado sulūžusią dėžutę su pinigais (t. 3, b. l. 16-18). Esant šiems duomenims, konstatuoti, kad dėžutė–seifas nebuvo išmesta, nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, dėžutė–seifas iš pažiūros atrodo kaip nuotraukų albumas (t. 1, b. l. 27). Nuteistieji M. R. ir N. K. pripažino, kad išmetė per langą nenustatytą kiekį knygų, todėl tarp jų galėjo būti ir ši dėžutė–seifas.

Skundžiamame nuosprendyje iš kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad buvo išmesta vyriškų batų pora „Lacoste“. Kad per langą buvo išmesti batai patvirtino liudytoja B. G. (t. 2, b. l. 158-159) ir kaimynė N. G. (t. 3, b. l. 174-175). Todėl minėta aplinkybė iš kaltinimo pašalinta nepagrįstai. Tas pats pasisakytina ir dėl kvepalų ir veido priežiūros priemonių pašalinimo iš kaltinimo. Nuteistasis N. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad prisimena, kaip kažkas iš buvusių vaikinų kvėpinosi kvepalais „Dolce Gabbana“ ir „The one“, tačiau pats jų nelietė ir per langą nemetė (t. 1, b. l. 141). Liudytojas H. G. nurodė, kad pasigedo lentynoje stovėjusių kvepalų, kremų, plaukų gelio (t. 1, b. l. 63-64). Policijos pareigūnas V. D. taip pat nurodė, kad įvykio vietoje matė higienos priemones (t. 1, b. l. 66-67). B. G. nurodė žinojusi, kad brolis turi kvepalus „Dolce Gabbana“ ir dar buvo kažkokie kvepalai, kurių pavadinimo neprisimena, jie kartu su veido priežiūros priemonėmis stovėjo brolio kambaryje (t. 2, b. l. 163). Teismas sprendžia, kad dviejų kvepalų buteliukų ir nenustatyto kieko, bet ne daugiau 6 vienetų, higienos priemonių išmetimas per langą šioje byloje nustatytas. Taip pat nesutiktina su teismo išvada, jog byloje nėra įrodyta, kad buvo išmesta suvenyrinių peilių kolekcija. Nors nuteistasis M. R. teigė, kad jokių suvenyrinių peilių nematė ir jų per langą nemetė, kad peiliai, kuriais subadė bokso kriaušę, buvo paimti iš virtuvės, tačiau jis pats pripažino, kad visi minėti peiliai buvo vienodi (t. 1, b. l. 121, 123), kas nebūdinga virtuviniams peiliams. Kad H. G. turėjo ir savo kambaryje ant lentynos laikė suvenyrinių peilių kolekciją ir kad po įvykio tos kolekcijos nebuvo, patvirtino liudytojas R. P. (t. 1, b. l. 65, t. 2, b. l. 173). Nors įvykio vietos apžiūros protokole tokie peiliai nėra užfiksuoti, tačiau liudytoja N. G. teisme nurodė, kad rinkdama lauke daiktus, matė į žolę susmigusius 2-3 suvenyrinius peiliukus (t. 2, b. l. 174-175). Liudytojas H. G. teisme nurodė, kad iš peilių kolekcijos likę tik 3 peiliai (t. 3, b. l. 16-18). Išdėstytos aplinkybės neleidžia teismui abejoti, kad suvenyrinių peilių kolekcija kaltinime nurodytu metu buvo išmesta per langą. H. G. savo kambaryje po įvykio taip pat pasigedo pagalvės, tuo tarpu nuteistasis M. R., apklausiamas teisme, pripažino, kad peiliais supjaustė ne tik bokso kriaušę, bet ir pagalvę, kurios viduje buvo pūkai (t. 2, b. l. 43). Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo taip pat pašalinta nepagrįstai. Byloje liudytojų H. G., R. P. ir B. G. parodymais nustatyta, kad kambaryje ant lentynos buvo du mediniai automobilio ir motociklo modeliai, kuriuos liudytoja po įvykio matė iškritusius ir sulūžusius ant žemės (t. 1, b. l. 63-64, t. 2, b. l. 158-159). Nuteistasis N. K. taip pat nurodė, kad ant lentynos matė padėtą automobilio modelį iš medžio (t. 1, b. l. 141). Iš karto po įvykio atliktos apžiūros metu kambaryje ant lentynos minėtų daiktų nematyti (kompaktinis diskas Nr. 1), o liudytojas R. P. teisme nurodė, kad H. G. kambarys, jam atvykus iš karto po įvykio, buvo visiškai tuščias, nieko nebuvo, kas anksčiau buvo sudėta ant lentynų (t. 2, b. l. 173). Liudytoja N. G. nurodė, kad tarp surinktų daiktų buvo mediniai automobilių modeliukai (t. 3, b. l. 174-175). Todėl teismas sprendžia, kad du mediniai suvenyrai – automobilio ir motociklo modeliai, iš kaltinimo pašalinti nepagrįstai. Liudytojų R. P., H. G., B. G. ir nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad H. G. savo kambaryje turėjo suvenyrinių monetų kolekciją. B. G. nurodė, kad matė ant žemės išbirusias monetas (t. 1, b. l. 61, 62), H. G. nurodė, kad medinė dėžutė su monetomis buvo taip pat išmesta per langą, jis dalį monetų susirinko, tačiau dabar iš buvusio kiekio turi tik maždaug vieną trečdalį (t. 3, b. l. 16-18). Atsižvelgęs į šiuos duomenis, taip pat įvertinęs tai, kad įvykio vietos (lauko) apžiūra buvo atlikta neišsamiai, nebuvo apžiūrėti ir aprašyti visi daiktai (tai patvirtino apklaustas policijos pareigūnas V. D.), buvo apžiūrėti tik didesni daiktai ir duženos, nuo kurių būtų galima paimti pėdsakus, fotonuotraukose monetų nematyti, todėl, nors teismas negali objektyviai nustatyti monetų kiekio ir įvertinti ar nukentėjusiosios nurodytas 200 vnt. monetų kiekis yra pagrįstas, tačiau sprendžia, kad vis dėlto, suvenyrinių monetų kolekcijos pašalinimas visa apimtimi iš kaltinimo yra nepagrįstas. Šiuo atveju nustatyta, kad per langą buvo išmesta suvenyrinių monetų kolekcija, kurioje buvo nenustatytas kiekis monetų. Atitinkamai iš atliktos įvykio vietos apžiūros rezultatų teismas neturi galimybės nustatyti ir kokia dalis porcelianinių indų iš pietų komplekto buvo sudaužyta. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad ji irgi nežino, ar buvo visas komplektas išmestas per langą, ar tik jo dalis (t. 2, b. l. 49-51). B. G. teisme nurodė, kad matė per langą išmestas lėkštes iš mamos indų komplekto, ne visos lėkštės buvo išmestos, bet dauguma (t. 2, b. l. 63). Liudytojas H. G. nurodė, kad bute irgi matė sudaužytų lėkščių iš minėto komplekto (t. 3, b. l. 16-18). Duomenų, kad būtų išmesta dar kokie nors indai (ne tik lėkštės) iš indų komplekto, byloje nenustatyta, todėl teismas sprendžia, kad kaltinime turėtų būti nurodytas nenustatytas kiekis, tačiau ne daugiau nei 12 vienetų, porcelianinių lėkščių iš 12–os asmenų pietų indų komplekto. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas vienos dantų apsaugos kikboksui, vienos poros „kudo“ pirštinių, dviejų riešų apsaugų pašalinimas iš kaltinimo. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nuteistasis M. R. nurodė matęs juodos spalvos bokso pirštines be pirštų, jos buvo ant lovos ir jų niekas neišmetė (t. 1, b. l. 121, 123). Liudytojas H. G. pasigedo „kudo“ pirštinių ir dantų apsaugų, pirštines ir dantų apsaugas laikė ant dviračio kambaryje, prieš išvykdamas jas matė (t. 1, b. l. 63-64, t. 3, b. l. 16-18). Kaip matyti iš fotonuotraukų, darytų įvykio vietos apžiūros metu, ant treniruoklio–dviračio bokso pirštinių ir jokių kitų daiktų nematyti (kompaktinis diskas Nr. 1). Įvertinęs paminėtus duomenis, teismas sprendžia, kad 1 vnt. dantų apsaugos kikboksui, 1 pora „kudo“ pirštinių pašalinti nepagrįstai.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimo 4 vnt. stalo žaidimų „Warcroft“ ir 2 vnt. „Monopoly“ bei 1 vnt. stalo žaidimą kortelėmis. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, kaltinime yra nurodyta, kad M. R. išmetė per langą stalo žaidimus „Warcroft“ ir „Monopoly“. Pats M. R. pripažino, kad per langą išmetė žaidimą „Warcroft“ ir „Monopoly“, tačiau tik po vieną vienetą (t. 1, b. l. 121,123). Liudytojas H. G. nurodė, kad pasigedo ne 4 vienetų, o 3 vienetų stalo žaidimų „Monopoly“. Esant nustatytiems prieštaravimams tarp nukentėjusiosios ir liudytojo H. G. parodymų ir nesant byloje daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad galėjo būtų išmesta ir daugiau vienetų stalo žaidimų, teismas sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje šios aplinkybės nustatytos teisingai. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad buvo per langą išmesta ir sugadinta teleskopinė meškerė ir 7-8 vienetų Antrojo pasaulinio karo didvyrio medalių. Nors H. G. nurodė, kad grįžęs namo pasigedo teleskopinės meškerės, o vėliau ją surado sugadintą, tačiau šią aplinkybę nuteistieji ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo viso proceso metu nuosekliai neigė, nurodė, kad tokio daikto kambaryje nebuvo, meškerės, kuri yra pakankamai didelis daiktas, nematyti ir apžiūros metu užfiksuotose įvykio vietos fotonuotraukose. Tuo tarpu, kad buvo išmesti minėti medaliai, be nukentėjusiosios parodymų, byloje daugiau nepatvirtina jokie duomenys. Taigi šios aplinkybės iš kaltinimo pašalintos pagrįstai. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nenustatyta ir tai, kad kažkuris iš kaltininkų būtų sulaužęs muzikinio grotuvo kasečių dėklą. Nors 2013-06-04 atliktos apžiūros metu užfiksuotas muzikinio centro apgadinimas, tačiau apeliantas, taip pat N. K. ir A. M. nurodė, kad jie daiktus mėtė tik H. G. kambaryje, o vakarėlis vyko ir visi kiti asmenys buvo svetainėje, kur ir stovėjo muzikinis centras. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, kad minėti asmenys būtų laužę ar gadinę kokius nors daiktus svetainėje, todėl teigti, kad muzikinis centras buvo sulaužytas kaltinime nurodytų asmenų veiksmais, nėra pagrindo ir ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinta pagrįstai.

Tačiau visi kiti iš kaltinimo pašalinti minėtų asmenų veiksmai, kuriais buvo sugadinti įvairūs daiktai, priešingai nei nurodo apylinkės teismas, byloje yra nustatyti. 2013-06-04 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, fotonuotraukomis yra nustatytos skylės sienose, supjaustyti tapetai, nuplėštas nuo tvirtinimo lango roletas, subadyta ir sugadinta palangė ir rašomojo stalo paviršius (t. 3, b. l. 36-49). Liudytojas H. G. teisme nurodė, kad peiliu buvo subadyta ne tik bokso kriaušė, bet ir palangė, roletas nuo lango nuplėštas, kambario tapetai buvo supjaustyti (t. 3, b. l. 16-18), aplinkybę dėl supjaustytos sienos patvirtino ir liudytoja B. G. (t. 2, b. l. 163). Taigi visos šios aplinkybės iš kaltinimo pašalintos nepagrįstai.

Aukštesnysis teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylos duomenimis patvirtinta, jog M. R., N. K. ir A. M. nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu per daugiabučio namo penkto aukšto atidarytą buto langą išmetė dėžutę–seifą, dvejus vyriškus švarkus, dvejus vyriškus marškinius, vieną vyriškų batų porą, nenustatytą kiekį, bet ne daugiau nei 12 vienetų, lėkščių iš porcelianinio indų komplekto, dvejus kvepalus, nenustatytą kiekį, bet ne daugiau nei 6 vienetus, higienos priežiūros priemonių, vieną pagalvę, du medinius suvenyrus – automobilio ir motociklo modelius, 10 vienetų suvenyrinių peilių kolekciją, monetų kolekciją su nenustatytu kiekiu monetų iš įvairių pasaulio šalių, vieną dantų apsaugą kikboksui, vieną porą „kudo“ pirštinių, taip pat tame pačiame bute sugadino įvairius daiktus, padarydami sienoje keletą skylių, supjaustydami tapetus, nuplėšdami nuo tvirtinimo lango roletus bei subadydami palangę ir rašomojo stalo paviršių.

Konstatuotina, kad visos išdėstytos aplinkybės iš kaltinimo pašalintos nepagrįstai, teismo išvados dėl šių aplinkybių nustatymo neatitinka bylos aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis tuo pagrindu keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Tuo pačiu pažymėtina, jog atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys skundžiamu nuosprendžiu yra paliktas nenagrinėtas ir nukentėjusioji ketina dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreiptis civilinio proceso tvarka, teismas pripažindamas, kad dalis daiktų iš kaltinimo skundžiamame nuosprendyje buvo pašalinta nepagrįstai, dėl šių daiktų vertės ir individualių požymių (firmų pavadinimų ir kt.) nepasisako, nes klausimai dėl žalos dydžio nustatymo bus sprendžiami ginčo teisenos tvarka.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. M. ir M. R., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias atitinkamai sudaro advokato užmokestis – 100 Lt (28,96 Eur) ir 333 Lt 20 ct (96,50 Eur) (t. 3, b. l. 93, 95). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios Z. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. pakeisti, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo pašalintos nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos aplinkybės, nurodant, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo metu M. R., N. K. ir A. M. per daugiabučio namo penkto aukšto atidarytą buto langą išmetė dėžutę–seifą, dvejus vyriškus švarkus, dvejus vyriškus marškinius, vieną vyriškų batų porą, nenustatytą kiekį, bet ne daugiau nei 12 vienetų, lėkščių iš porcelianinio indų komplekto, dvejus kvepalus, nenustatytą kiekį, bet ne daugiau nei 6 vienetus, higienos priežiūros priemonių, vieną pagalvę, du medinius suvenyrus – automobilio ir motociklo modelius, 10 vienetų suvenyrinių peilių kolekciją, monetų kolekciją su nenustatytu kiekiu monetų iš įvairių pasaulio šalių, vieną dantų apsaugą kikboksui, vieną porą „kudo“ pirštinių, taip pat tame pačiame bute sugadino įvairius daiktus, padarydami sienoje keletą skylių, supjaustydami tapetus, nuplėšdami nuo tvirtinimo lango roletus bei subadydami palangę ir rašomojo stalo paviršių.

Pripažinti M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad jis atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.