Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-10-26 · Civilinė byla Nr. 2A-21-71/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-26
Bylos Nr.
2A-21-71/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
V. R.
Advokatai
Valdas Falkauskas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasPranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-21-71/2009

Teisėja A. Jurgelienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.18

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Rasos Bartašienės,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieškovei R. R.,ieškovės atstovui advokatui Valdui Falkauskui,atsakovui V. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui V. R., išvadą teikianti institucija – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. R. ieškiniu kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. R. nepilnametės dukters R. R. išlaikymui po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. birželio 1 d. iki jos pilnametystės, pakeičiant 2005 m. gegužės 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Ieškinyje nurodoma, kad 2000 m. gegužės 9 d. gimė bylos šalių dukra R. R.. Joniškio rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. sprendimu atsakovas buvo pripažintas dukros R. R. tėvu ir iš jo buvo priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį nuo 2001 m. rugsėjo 24 d. iki R. pilnametystės ir nustatyta dukters gyvenamoji vieta su ieškove. Nuo to laiko, kai R. buvo priteistas išlaikymas, ji paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, todėl jos poreikiai padidėjo. Be įprastinių vaiko poreikių tenkinimo, ieškovė patiria nemažai išlaidų dukters papildomam ugdymui, laisvalaikio organizavimui ir gydymui. Be to, nuolat kyla mokesčiai už suteiktas komunalines paslaugas, maisto, kuro kainos, todėl dukros išlaikymui reikalinga pinigų suma padidėjo. Vaiko išlaikymui reikalinga 1000 Lt suma. Ieškovė yra bedarbė, susirasti darbą Joniškyje yra sunku. Ieškovės pajamos yra nepakankamos išlaikyti dukterį, o atsakovas turi galimybių teikti išlaikymą po 500 Lt per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo V. R. išlaikymą nepilnametei dukrai R. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 500 litų, nuo 2008 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, pakeičiant 2005 m. gegužės 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-58-481/2005 priteistą išlaikymą; nustatė ieškovei R. R. uzufrukto teisę tvarkyti vaiko išlaikymo lėšas.

Teismas nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymas nėra aiškiai per didelis vaiko poreikių tenkinimui. Kiekvienam augančiam vaikui, ypatingai mokykliniame amžiuje, reikia pagerinto maisto, mokymosi priemonių, jam būtina dažniau keisti rūbus bei avalynę. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, pateiktus prekių pirkimo ir kitus mokėjimo kvitus, nustatė, kad ieškovė vaiko poreikių tenkinimui 2008 m. vidutiniškai išleidžia apie 1000 litų kas mėnesį, ir padarė išvadą, kad pusę šios išlaikymo sumos turėtų mokėti atsakovas. Teismas atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus byloje, bei į tas aplinkybes, kad atsakovas nevykdė savo pareigos ir nemokėjo jokio išlaikymo R. R. pagal 2005 m. gegužės 24 d. teismo sprendimą, ir pagal antstolio pateiktus duomenis yra susidaręs net 10500 litų išlaikymo įsiskolinimas, kad atsakovas, žinodamas apie bylos iškėlimą teisme, nepateikė byloje jokių oficialių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, vengė ieškovei ir teismui nurodyti savo buvimo vietą, darbovietę užsienyje. Teismo nuomone, iš atsakovo priteistas 125 litų vaikui išlaikymas gali būti padidintas iki 500 litų periodinių išmokų kas mėnesį, ir tuo iš esmės nebūtų pažeisti atsakovo, gyvenančio ir dirbančio užsienyje, turtiniai interesai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Atsakovas su šeima gyvena Airijoje, nuomojamame name. Žmona nedirba, šeimoje auga dar du vaikai, kurie lanko mokyklą. Atsakovo pajamos vidutiniškai sudaro 173,36 svaro per savaitę, tai sudaro 745,45 Lt., todėl šiuo metu atsakovas neturi galimybių teikti didesnį išlaikymą, nei buvo priteistas, nes jis nesugeba mokėti net minimalaus išlaikymo.

Nei ieškinyje, nei teismo sprendime nebuvo nustatyta, kad iš esmės pasikeitė arba bent kiek pasikeitė šalių turtinė padėtis, vadinasi LR CK 201 str. 1 d. šiuo atveju nebuvo taikyta. Teismo sprendime be pagrindo minimas LR CK 3.201 str., nes jis nebuvo taikytas ir negalėjo būti taikytas, nesant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų išlaikymo dydžiui pakeisti. Šiame straipsnyje nustatytas išlaikymo padidinimo sąlygų sąrašas yra išsamus ir orientuotas ne į įprastinius vaiko buitinius poreikius jam augant, bet į neįprastas, išskirtines, netikėtai atsiradusias sąlygas, susiklosčiusias aplinkybes.

Atsiliepimas

Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog duomenų apie atsakovo pajamas neturi, nustatė, kad Lietuvoje jis jokių pajamų negauna, tačiau išlaikymas dukrai buvo padidintas. Manytina, kad teismas, nekreipdamas dėmesio į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jų netirdamas ir nesiaiškindamas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir principus.

Išlaikymas iš atsakovo jau yra priteistas, todėl teismas neturėjo teisės išlaikymą priteisti dar kartą. Teismas padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą: esant galiojančiam teismo sprendimui priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai, priteisė iš atsakovo išlaikymą dar kartą. Nors teismo sprendime nurodoma, kad taip pakeičiamas 2005-05-24 teismo sprendimu priteistas išlaikymas, manytina, tai nekeičia pažeidimo esmės, nes išlaikymas galėjo būti padidintas, sumažintas, kitaip pakeistas, bet ne priteistas dar kartą. Įstatymas nenumato, kad gali būti skubiai vykdomi teismo sprendimai dėl išlaikymo padidinimo. Skubiai vykdomi tik sprendimai dėl išlaikymo priteisimo, o toks sprendimas jau buvo priimtas 2005 m., yra galiojantis ir nepanaikintas, todėl negalėjo būti priimtas dar kartą.

Ieškovė tvirtina gyvenanti iš pašalpų, esanti socialiai remtina, tačiau manytina, kad taip nėra, nes ji neturėjo teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą byloje, taip sutaupant bylinėjimosi išlaidų sumą ir skiriant ją vaiko išlaikymui. Ieškovė yra darbinga, neturi ypatingų sveikatos sutrikimų, todėl jos nedarbas nėra pateisinamas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė, R. R., prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas atsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes, o svarbiausia – į vaiko poreikius. Teismas pagrįstai konstatavo, kad anksčiau priteistas išlaikymo dydis neatitiko vaiko interesų, kad jo poreikiai iš esmės pakito per tą laikotarpį, kai pirmą kartą buvo priteistas išlaikymas. Atsakovas nekonkretizavo procesinės normos pažeidimo, kuris būtų turėjęs įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl yra pagrindas manyti, kad CPK 329 str. pagrindai nėra nurodyti. Apeliaciniame skunde ne tiek analizuojamos teisės normų taikymo ir aiškinimo problemos, kiek stengiamasi pateikti išvedžiojimus apie tai, kad atsakovas negali išlaikyti vaiko. Atsakovas privalėjo pateikti teismui duomenis apie visas savo, nors ir atsitiktines, pajamas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad tarp tėvo V. R. ir dukters R. R. ryšiai yra nutrūkę, tėvas dukra visiškai nesirūpina, nebendrauja, nepadeda išlaikyti, nevykdo savo kaip tėvo konstitucinės pareigos. Be to, atsakovas V. R. nepateikė jokių duomenų (materialinės padėties sunkumo), kurie galėtų paneigti byloje surinktus duomenis ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. sprendimu iš atsakovo V. R. buvo priteistas išlaikymas dukrai R. R. periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį nuo 2001 m. rugsėjo 24 d. iki dukters pilnametystės (b. l. 5). Individualizuojant nepilnamečio vaiko poreikius reikia įvertinti tai, jog 2005 m. gegužės 24 d. priėmus teismo sprendimą, R. R. buvo tik 5 metų amžiaus, o Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjant bylą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo ir 2008 m. rugsėjo 8 d. priėmus teismo sprendimą, jai jau buvo 8 metai. Neabejotina, kad vaikui augant, didėja ir jo išlaikymui reikalingos išlaidos. Be to, R. R. jau lanko mokyklą, ir tai laikytina reikšminga aplinkybe, kadangi tai susiję su papildomomis išlaidomis, būtinomis vaiko mokymuisi, ugdymui. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Vaiko teisių apsaugos konvencija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, LR CK 3.155 str., 3.165 str. reglamentuoja, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai ne tik maistui, būstui, sveikatai, bet ir mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad 2005 m. gegužės 24 d. teismo sprendimu priteistas 125 Lt kas mėnesį dydžio išlaikymas šiuo metu yra visiškai neatitinkantis nepilnametės dukters poreikių ir įstatyme įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CPK 3 str. 1 d., LR CK 1.5 str. 4 d.).

Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teisme, atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas bei turtinę padėtį nepateikė. Taip pat atsakovas nepateikė duomenų ir apeliacinio bylos nagrinėjimo metu, nors minėtus duomenis atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui (b. l. 112, 113). Atsakovo pateikti dokumentai (b. l. 77-92, 120-128) neleidžia teismui įvertinti atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų ir turimų išlaidų dydžius (LR CPK 114 str. 1 d.). Pažymėtina, jog esant ginčui dėl tėvų turtinės padėties, pareiga teikti įrodymus tenka kiekvienai šaliai (LR CPK 178 str.). Pripažintina, kad atsakovas iš esmės nepagrindė ir neįrodė pareikštų atsikirtimų, kad negali teikti didesnio išlaikymo nepilnametei dukrai. Be to, nustatant priteistino materialinio išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ne tik į atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas ir turimą turtą, bet ir į atsakovo objektyvias galimybes dirbti bei gauti didesnes už šiuo metu gaunamas pajamas. Įvertinant bylos medžiagą, darytina išvada, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas, kad galėtų teikti išlaikymą dukrai : atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų apie sumažėjusį darbingumą ar negalėjimą dirbti tam tikro pobūdžio darbų.

Kita vertus, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, laikytina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog dukters R. R. išlaikymui per mėnesį yra būtina 1000 Lt suma, nėra tinkamai pagrįstos. Išlaidų dydis nurodytas abstrakčiai, išlaidos nėra detalizuotos, nepateiktas išsamus faktinių vieno mėnesio išlaidų sąrašas. Neįrodžius gana didelės vieno mėnesio išlaidų sumos, šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma LR CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pripažintina, jog 800 litų yra pakankama nepilnametės R. R. vieno mėnesio išlaidų suma, todėl tokio dydžio išlaikymas laikytinas pagrįstu ir iš esmės atitinkančiu nepilnamečio vaiko poreikius.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog šalių turtinė padėtis iš esmės būtų skirtinga, todėl preziumuotina, kad kiekvienos šalies galimybės teikti išlaikymą nepilnametei dukrai yra vienodos. Šiuo atveju atsakovui tenka pareiga teikti dukrai 400 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pripažįstant, kad panašaus dydžio lėšas dukros išlaikymui skirs ir ieškovė. Tokio dydžio išlaikymas pripažintinas atitinkančiu įstatyme numatytą proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą bei užtikrinančiu būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant išlaikymo dydį nuo 500 Lt iki 400 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog byloje yra sprendžiamas ginčas ne dėl išlaikymo priteisimo, bet dėl jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, jog Joniškio rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydis pakeičiamas, vietoj 125 Lt nustatant 400 Lt dydžio išlaikymą.

Civilinio proceso teisės normos nenumato sprendimų, priimtų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, skubaus vykdymo (LR CPK 282 str. 2 d.). Be to, byloje nenustatyta ypatingų aplinkybių, kurioms esant, būtų tikslinga taikyti LR CPK 283 str. 1 d. 5 p. nuostatas, leidžiančias skubiai vykdyti sprendimą ar jo dalį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimas ar jo dalis nėra skubiai vykdytinas, todėl iš sprendimo rezoliucinės dalies pašalintinas priešpaskutinis sakinys, kuriuo nustatoma, jog sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai.

Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sumažinus išlaikymo dydį, patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 73 % (ieškiniu buvo prašoma padidinti išlaikymą 375 litais (500 – 125 = 375), apeliacinėje instancijoje nustačius 400 Lt dydžio išlaikymą, priteistas išlaikymas padidėjo 275 litais (400 – 125 = 275), todėl patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro: 275 / 375 = 0,73). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, pakeistinos pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo V. R. ieškovei R. R. priteistina 467,67 Lt bylinėjimosi išlaidų (640,64 x 0,73 = 467,67), iš atsakovo V. R. valstybei priteistina 99 Lt žyminio mokesčio bei 4,16 Lt pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog byloje yra pateiktas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriame numatyta, kad ieškovei R. R. suteikiama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Procesinių dokumentų įteikimo apeliacinio bylos nagrinėjimo metu išlaidos sudaro 23,11 Lt (b. l. 97). Iš atsakovo valstybei priteistina 16,87 Lt dydžio šių išlaidų dalis, kuri yra proporcinga atmestai apeliacinio skundo daliai (23,11 x 0,73 = 16,87).

Atsakovas už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 133,20 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 64). Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d. nuostata, atsakovui iš ieškovės priteistina 35,96 Lt žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą, proporcinga patenkintai apeliacinio skundo daliai (133,20 x 0,27 = 35,96).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio priteisimo pakeisti: sumažinti iš atsakovo V. R. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai R. R. (duomenys neskelbtini) nuo 500 Lt (penkių šimtų litų) iki 400 Lt (keturių šimtų litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. birželio 01 dienos iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. R. ieškovei R. R. 467,67 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. R. valstybei 99,00 Lt žyminio mokesčio bei 4,16 Lt pašto išlaidų.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. R. atsakovui V. R. 35,96 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo V. R. valstybei 23,11 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų dalį.

Kolegijos pirmininkė Regina Agota GutauskienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėRasa BartašienėTikra:Teisėja R.A.Gutauskienė