Panevėžio apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento atstovui Vidmantui Daunoravičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. S. ir M. B. skundus dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento (toliau – VKTI PRD) nutarimų skirti minėtiems asmenims baudas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–LR ATPK) 145 str. 4 d. numatytus pažeidimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VKTI PRD teisės skyriaus vyr. specialistas Vidmantas Daunoravičius administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2245742015-06-01 priėmė nutarimą, kuriuo V. S. pripažino kaltu, padarius LR ATPK 145 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir paskyrė vidutinio dydžio baudą - 578 Eur. Šiame nutarime konstatuota, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai 2015 m. kovo 26 d., 13 val. 30 min., kelio Nr. A17 4 km, Panevėžio aplinkkelyje, atliko UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės „VOLVO FH12", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „TRAILIS TRAILER", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria maršrutu Švenčionėlių r.-Radviliškis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. S. vykdė krovinio pervežimą, patikrinimą. Kontrolės metu transporto priemonės buvo pasvertos ir nustatyta, kad transporto priemonių junginio bendroji masė buvo 46,8 t ir 6,8 t viršijo maksimalią leidžiamą transporto priemonių junginio, susidedančio iš triašio automobilio, sukabinto su triaše priekaba, apkrovą, kurios maksimali 40 t leistina apkrova nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skyriaus 16.4 papunktyje. V. S., važiuodamas sunkiasvore transporto priemone, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 pavirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimai.

VKTI PRD teisės skyriaus vyr. specialistas Vidmantas Daunoravičius administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 224574-22015-06-01 priėmė nutarimą, kuriuo M. B. pripažino kaltu, padarius LR ATPK 145 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė didesnę nei vidutinio dydžio baudą–1000Eur. Šiame nutarime be aukščiau minėtų pažeidimo padarymo aplinkybių, nurodytų 2015 m. birželio 1 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 224574, papildomai konstatuota, kad M. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir atsakingu už įmonės krovinių vežimo veiklos organizavimą, tuo pačiu pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 9 punkto nuostatas, būdamas atsakingas už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, be to, pagal Lietuvos Respublikos transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus, privalėdamas tikrinti ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, organizuodamas krovinio vežimą, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad 2015 m. kovo 26 d., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone „VOLVO FH12", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „TRAILIS TRAILER'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria maršrutu Švenčionėlių r.- Radviliškis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. S. vykdė krovinio vežimą, vežant krovinį transporto priemonių junginio bendroji masė neviršytų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skirsnio 16.4 papunktyje nustatytos maksimalios leidžiamos apkrovos, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų, pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą.

Pareiškėjas V. S. teismo posėdyje palaikė savo skundą ir papildomai parodė, kad kai buvo vykdomas automobilio svėrimas, sėdėjo kabinoje. Nebuvo supažindintas kokiomis svarstyklėmis sveriamos transporto priemonės ir kokie padai naudojami. Kvitas su svėrimo rezultatais buvo atspausdintas po bendro pasvėrimo, jam sėdint mašinoje. Užsakovui pakrautą medieną vežė iš karto ir buvo pakeliui sustabdytas.

Pareiškėjas M. B. teismo posėdyje palaikė savo skundą ir papildomai parodė, kad nėra kitų priemonių apskaičiuoti vežamo krovinio svorį, remiamasi tik taisyklėmis.

VKTI PRD atstovas Vidmantas Daunoravičius teismo posėdyje parodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys yra pagrįstai. Iš bylos duomenų matyti, jog 2015-03-26 buvo pasvertas UAB (duomenys neskelbtini) krovininis automobilis ir nustatyta, kad transporto priemonės junginio bendroji masė 6,8 t viršija maksimalią leidžiamą 40 tonų apkrovą. Svoris nustatytas metrologiškai patikrintomis svarstyklėmis, turint galiojantį metrologinės patikros sertifikatą. Medienos pakrovimo darbai vyko Švenčionėlių miškų urėdijos zonoje, apskaičiuojant svorį, buvo naudojamasi apvaliosios medienos ir tūrio nustatymo taisyklėmis. Nėra tie svarūs apeliantų argumentai, kurie galėtų paneigti Valstybinės kelių transporto inspekcijos atliktus svėrimo rezultatus. Pakrovimo darbai atlikti kitu laiku, kitoje vietoje nei transporto priemonių svėrimas. Paneigti metrologiškai patikrintų svarstyklių duomenų nėra argumentų. Iš bylos medžiagos matyti, kad sveriant nebuvo pritaikyta paklaida, kuri taikoma 200 kg vienai ašiai, ašių yra šešios, realiai pritaikius paklaidą, maksimali masė buvo viršyta 5,6 t. Paklaidos nenurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo kvalifikacijai šiuo atveju įtakos neturėjo. Teigia, kad vyksta daug teisminių procesų, nes kyla prieštaravimai su apvaliosios medienos tūrio nustatymo taisyklėmis ir svarstyklių duomenimis. Iš praktikos pastebėjo, kad negalima idealiai vadovautis tomis apvaliosios medienos, nukirsto miško tūrio nustatymo taisyklėmis. Tenka su miškininkais kalbėti, kad krautų mažesnį medienos kiekį nei leistų apvaliosios medienos taisyklės. Kai kas savo praktika pasiekia, kad būtų neviršyti maksimalūs leidžiami dydžiai. Teikia teismui 2015-02-12 dienos Regionų departamentų priežiūros veiklos koordinavimo pasitarimo protokolo kopiją, kuriame buvo nutarta, kad jei sunkiasvorės ir didžiagabaritės transporto priemonės ar jų junginio bendroji masė viršijo 45 t, bet ne daugiau kaip 52 t, o ašies apkrova viršijo 2 t, bet ne daugiau kaip 6 t, iki 2015 m. gegužės 4 d. visais atvejais būtų sveriama antrą kartą, nepriklausomai nuo to, ar vairuotojas sutinka, ar prieštarauja svėrimo rezultatams. Jei svėrimo rezultatai skiriasi, vertinami vairuotojui palankesni svėrimo rezultatai. Taip pat pateikė 2015-03-26 dienos dviejų svėrimų kvitus, iš kurių matyti, kad pirmas svėrimas buvo atliekamas -14.03 val., antras svėrimas -14.11 val. Pirmo svėrimo metu buvo nustatytas svoris 47250 kg, persvėrus buvo nustatytas ir į protokolą įrašytas mažesnis svoris -46800 kg.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba Švenčionėlių valstybinėje įmonėje Švenčionėlių miškų urėdijos Modžiūnų girininkijos girininko pavaduotoju. V. S. vežė Švenčionėlių miškų urėdijai priklausančią medieną kaip vežėjas, jis urėdijos pavedimu buvo atleidėjas. Mediena buvo kraunama iš miško sandėlio, ten svarstyklių nėra. Į V. S. automobilį pakrovė 26 kietmetrius medienos, išrašė važtaraštį. 39,75 erdviniams metrams medienos. UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjo už 26 kietmetrius medienos. Už perkrovimą jau sumokėjo paskirtą 140 Eur baudą, nutarimo neskundė, kadangi bylinėjimasis gali daugiau kainuoti nei bauda. Neįsivaizduoja, kaip galėjo susidaryti 6,7 t viršsvoris. Pakraudami medieną, vadovaujasi medienos tūriais. Miškuose sukrauta mediena yra apmatuota iš anksto. Nukirtus medieną, matuoja medieną, užsakovams nuvežtos medienos kiekį įvertina nepriklausomi matuotojai. Urėdijų darbuotojai visą medieną matuoja, vadovaudamiesi 2002 metais aplinkos apsaugos ministro patvirtintomis taisyklėmis „Dėl apvaliosios medienos ir nukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo“. Urėdijoje dirba nuo 1992 metų. Jo praktikoje tai pirmas toks atvejis. Šiuo atveju buvo žalia mediena. Savo paskaičiavimus atliko, vadovaudamasis koeficientais žaliai medienai. Jo paskaičiavimais pakrauta mediena negalėjo viršyti leistino svorio.

Liudytojas S. K. parodė, kad atliekant kontrolę kelyje A17, 4 kilometre, buvo sustabdyta transporto priemonė „Volvo FH12”, su priekaba “TRALIS TRAILER”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairavo automobilį V. S.. Svėrimo procedūros metu svarstyklėmis buvo pasvertas transporto priemonės junginys, kuris buvo persvertas 6,8 t. Leistinas svoris buvo 40 t, o nustatytas faktinis transporto priemonių svoris buvo 46,8t. Svėrimas paprastai atliekamas taip: vairuotojas sėdi kabinoje, kadangi yra ašinės svarstyklės, kiekviena ašis susideda iš dviejų ratų, sveriamas kiekvienas ratas, paskui sumuojama. Užvažiuojama ant vidurio, paskui nurodoma toliau važiuoti, pasveriama antra ašis ant svarstyklių, paskui trečia, ketvirta, penkta ir šešta. Atlieka svėrimų maždaug 80 per mėnesį, dirba trejus metus. Iš jų apie 10 procentų būna su leistino svorio pažeidimais. Svėrimas yra standartinė procedūra, atliekama kiekvieną dieną. Šiuo atveju, atliekant svėrimą, vairuotojas V. S. taip pat sėdėjo kabinoje, vėliau pasirašė ant svėrimo akto. Nežino, ar V. S. buvo supažindintas su kokiomis svarstyklėmis, padais bus atliekamas svėrimas. Ašys nebuvo perkrautos, o viso junginio svoris viršijo 6,8 t. Modernesni automobiliai turi pneumatinius rodiklius, rodo apkrovą, vairuotojas tiesiog kraudamas rąstus, gali stebėti kiek rodo manometras. Ar buvo pneumatiniai rodikliai V. S. automobilyje, nežino. Kadangi turi nemenką sunkiasvorių automobilių svėrimo praktiką, iš akies gali įsivaizduoti koks yra krovinio svoris. Su LR aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu patvirtintomis taisyklėmis „Dėl Apvaliosios medienos bei nukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo“ yra susipažinęs, bet jomis vadovautis neprivalo. Svoris 6 t galėjo būti viršytas dėl to, kad medis šlapesnis buvo, jei kubatūra ta pati. Svarstyklių svėrimo kvite nėra nurodyta svarstyklių, padų, tačiau svėrimo kvitas rodo svėrimo laiką, svėrimo svarstyklių kvito numerį ir juo remiantis galima nustatyti svarstyklių sertifikatą ir svėrimo svarstyklių padus. Darbuotojams dienos užduotyje būna parašyta ką turės atlikti, tikrinti techninę būklę, atlikti svėrimo procedūras ir užduočių vykdymui duodami visi reikalingi įrankiai. Su svarstyklėmis duodamas ir svarstyklių patikros sertifikatas, kuriame yra nurodyti ir padų numeriai, identifikacijos numeris. Transporto priemonės, kurią vairavo V. S., svėrimą atliko vieną kartą. Kvite yra nurodyta svėrimo data, vieta, mašinos numeris, vairuotojo parašas. Buvo naudotos tos svarstyklės ir tie padai, nes kitų net neturėjo. Visą laiką naudoja tas pačias svarstykles, nebent turimos nuolatinės išvežamos į patikrą. Tada gauna kitas svarstykles. Inspekcija per visą Lietuvą turi 10 svarstyklių. Yra inspekcijos vidaus taisyklės, pasitarimų protokolai, kuriuose nurodyta kaip turi būti atliekami svėrimai, patikslinimai. Kaip tiksliai pagal tuo metu galiojusius vidaus aktus turėjo atlikti V. S. transporto priemonių svėrimą, nepamena. Kartais vairuotojas kategoriškai nesutinka, atsisako pasirašyti, tada surašomas aktas, sprendžia klausimą teismas. Neturi dokumentų, patvirtinančių, kad vairuotojui buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, kad buvo supažindintas su naudojamomis svarstyklėmis, bet su V. S. jie bendravo apie dvi valandas. V. S. padarė prierašą protokole, kad krovėsi pagal lenteles,l jokios jo teisės nebuvo pažeistos. Svėrimo aktą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą V. S. surašė tą pačią dieną pažeidimo padarymo vietoje - kelyje A17.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 297 str. 1 d.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

LR ATPK dešimtajame skirsnyje nustatyta atsakomybė už pažeidimus transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje. LR ATPK numatytomis priemonėmis siekiama apsaugoti visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje. Kiekvienas visuomenės narys, naudodamasis šiais objektais, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų. Atskirais atvejais įstatymų bei žemesnės galios teisės aktų kūrėjas transporto bei ryšių priemonių subjektams suteikė išimtines teises, tačiau jų įgyvendinimui nustatė specialias pareigas bei tvarką.

Pareiškėjams inkriminuota LR ATPK 145 str. 4 d., kurioje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t.

Pareiškėjai skunduose nurodo, kad VKTI PRD pareigūnas, priėmęs skundžiamus nutarimus, nesprendė prieštaravimų tarp duomenų, gautų pareiškėjams paskaičiavus krovinio svorį pagal Taisykles ir faktiškai nustatytų institucijos pareigūnų naudotomis specialiomis svėrimo svarstyklėmis, o vienareikšmiškai vadovavosi tik svėrimo akto duomenimis. Toks pareiškėjų argumentas yra laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Administracinių teisės pažeidimų padarymas abejose administracinėse bylose įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolais, svėrimo aktais ir svėrimo kvitais, VKTI PRD pareigūno liudytojo S. K. ir institucijos atstovo paaiškinimais byloje, kurie, sutinkamai su LR ATPK 256 str., pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinių teisės pažeidimų padarymą ir jų padarymu kaltinamų asmenų kaltę. Šiais įrodymais ir juose esančių duomenų, užfiksuotų VKTI PRD pareigūnų, teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti ir jais remiasi, priimdamas sprendimą. Teismas vertina tai, kad byloje nurodyta transporto priemonė su kroviniu VKTI PRD pareigūnų buvo sveriama du kartus, t.y. vadovaujantis svėrimo metu galiojusiomis 2015-02-12 VKTI Regionų departamentų priežiūros veiklos koordinavimo pasitarimo protokolu Nr. 25B-2 patvirtintomis veiklos instrukcijomis, buvo vertinami tik antrojo svėrimo metu gauti duomenys vairuotojo naudai, kadangi jie buvo mažesni. Taip pat VKTI PRD atstovas patvirtino, kad viena transporto priemonės ašies apkrovos matavimo paklaida gali svyruoti 200 kg, kuri, nors ir nebuvo įvertinta surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus pareiškėjų atžvilgiu, tačiau pareiškėjų padarytų pažeidimų kvalifikacijai įtakos tai neturėjo. Be to, patys pareiškėjai neginčija byloje nurodytos transporto priemonės svėrimo procedūros, nenurodo galimų procedūrinių trūkumų, o priekaištauja dėl VKTI PRD pareigūnų neveikimo, aiškinantis rezultatų, gautų atliktus skaičiavimus Taisyklių pagrindu, ir atlikus svėrimo procedūrą institucijos atstovams, prieštaringumo priežastis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Taisyklių 1.2 p. numatyta, kad jos yra privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams, pardavėjams ir pirkėjams, atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant mainus, medienos gamintojams, atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas. Taigi, šių taisyklių taikymo paskirtis ir tikslas yra visiškai kitokia nei nustatyti realią gabenamo krovinio masę, todėl jomis vadovautis teismas neturi pagrindo, kadangi šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimo, priklausomai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio. Pareiškėjai pripažįsta, kad šių Taisyklių pagrindu gauti duomenys nėra tikslūs ir galima tam tikra jų paklaida. Pareiškėjų argumentai apie kylančius sunkumus užtikrinti teisės aktų, susijusių su maksimalių leidžiamų sunkiasvorių ir didžiagabaričių transporto priemonių apkrovų dydžių užtikrinimu, laikymusi ir kontrole, taip pat negali būti pagrindu nei netaikyti administracinės atsakomybės, nei švelninti paskirtą nuobaudą. UAB (duomenys neskelbtini) pelno siekiantis juridinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla, siekiantis parduoti medieną užsakovams, todėl įmonės atsakingi asmenys privalo išmanyti atitinkamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir visapusiškai užtikrinti jų įgyvendinimą. Nors pareiškėjas M. B. nurodė, kad nėra kitų priemonių apskaičiuoti vežamo krovinio svorį, remiamasi tik taisyklėmis, tačiau VKTIPRD atstovas teismo posėdyje ir institucijos atsiliepime šiam argumentui paprieštaravo, teigdamas, kad transporto priemonėse galėtų būti įrengti specialūs manometrai, kurie fiksuotų apkrovimą ant ašių, įsigyjamos specialios tokioms transporto priemonėms sverti skirtos svarstyklės, įrengiami svorį fiksuojantys jau pačios krovos metu pneumatiniai rodikliai arba tiesiog būtų pakraunami mažesni kroviniai. Darytina išvada, kad šios priemonės, įgyvendinant teisės aktų kontrolę, pelną gaunančiam subjektui nėra ir neturi būti sudėtingos įgyvendinti, tačiau įmonės ir atsakingų asmenų taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad nebūtų padarytas administracinis teisės pažeidimas. Todėl, nei tai, kad krovinio paėmimo vietoje nebuvo galimybės tiksliai pasverti transporto priemonės junginio, nei tai, kad medienos gabenimo važtaraštyje nurodytas medienos tūris ir jo svorio apskaičiavimo tvarka pagal Taisykles gali būti netiksli, neatleidžia pareiškėjų, kaip atsakingų už krovinio gabenimą asmenų, nuo numatytos teisinės pareigos laikytis eismo saugumo reikalavimų ir kitų krovinio vežimo sąlygų, bei nešalina jų atsakomybės už tokių reikalavimų nepaisymą.

Dėl kaltės pareiškėjų veiksmuose teismas pažymi, kad pagal Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 2 dalį, krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį, buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje. Iš byloje esančio važtaraščio matyti, kad vairuotojas šia teisės aktuose numatyta galimybe teikti pastabas nepasinaudojo, nesiėmė jokių veiksmų gabenamo krovinio svoriui patikrinti, taigi jis nesielgė rūpestingai, nebuvo aktyvus, todėl spręstina, kad jo veiksmuose subjektyvusis administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas – kaltė – nustatyta. Reikšminga aplinkybė, kad pasverti automobilio su kroviniu, išvykstant į paskirties punktą, nesant svarstyklių, vairuotojas neturėjo galimybės dėl įmonės direktoriaus neveikimo, imantis priemonių, kad būtų užtikrintas teisės aktų laikymasis. Tokia aplinkybė taip pat konkretizuoja pareiškėjo M. B. neveikimo turinį, apibūdina kaltę – netiesioginę jo tyčią. Tai, kad buvo nustatytas pažeidimas, leidžia spręsti, jog įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jo vadovaujamos įmonės veikloje nebūtų daromi teisės aktų pažeidimai. Nors pareiškėjai nurodo, kad jie pagrįstai tikėjosi, jog jų gabento krovinio kartu su transporto priemone bendras svoris atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau kartu patys pareiškėjai sutinka, kad pagal Taisykles apskaičiuotas byloje nurodytos transporto priemonės sąstato su kroviniu svoris netikslus, o faktiškai gauta paklaida sudaro daugiau nei 6 tonos bendro transporto priemonių junginio su kroviniu svorio. Darytina išvada, kad pareiškėjai nenumatė, jog gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti, vadovaudamiesi nepagrįstais skaičiavimais.

Dėl paskirtų bausmių pagrįstumo - pareiškėjai kelia klausimą dėl bausmės pagrįstumo dydžio ir LR ATPK 30¹ str. taikymo. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad LR ATPK 30¹ straipsnis taikytinas kaip išimtis tik tais atvejais, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą ir pan., teismui leidžia daryti išvadą, jog LR ATPK 30¹ straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą ir jos nepaskyrus. Ir priešingai, jeigu byloje tokių duomenų pakankamai nėra, LR ATPK 30¹ straipsnio taikymas negali būti laikomas pagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sunkinančių aplinkybių konstatavimas paprastai užkerta kelią taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir švelninti atsakomybę.

Remiantis teismų praktika, teisinga ir protinga gali būti laikytina tik tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant įvairias aplinkybes, tame tarpe ir pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi, tiek įstatymų leidėjas, tiek ir teismų praktikoje, skiriant administracines nuobaudas ir jas individualizuojant, kaip vienas iš svarbiausių kriterijų yra nurodomas – pažeidėjo asmenybė.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas V. S. administracine tvarka baustas – 2014-04-01 pagal LR ATPK 145 str. 3 d., Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas.

Pareiškėjui M. B. administracinė nuobauda skirta, įvertinus vieną sunkinančią jo atsakomybę - pareiškėjas 2014-07-18 byloje Nr. 19768-2 ir 2014-11-17 byloje Nr. 209373-2 nubaustas pagal LR ATPK 145 str. 3 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas.

Taigi abu pareiškėjai buvo anksčiau bausti už analogiškus pažeidimus, kaip ir šioje byloje jam inkriminuotas teisės pažeidimas, todėl ankstesni baustumai juos charakterizuoja neigiamai, ir rodo, kad jie yra linkę daryti analogiškus teisės pažeidimus bei po ankstesnių baustumų nesiėmė tinkamų priemonių, kad išvengtų naujų teisės pažeidimų krovinių gabenimo srityje. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nutarimus surašiusi institucija tinkamai taikė įstatymą ir pagrįstai skyrė V. S. – vidutinio sankcijoje numatyto dydžio baudą, o M. B. – didesnę nei vidutinio dydžio baudą. Teismas taip pat konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų pagrindas taikyti pareiškėjų atžvilgiu LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto Vidmanto Daunoravičiaus 2015-06-01 nutarimus, priimtus administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 224574 ir Nr. 224574-2, ir V. S. bei M. B. skundų netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.