Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“ atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui,

atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ atstovui advokatui Grigorijui Leonovui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-440-538/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“, uždarajai akcinei bendrovei „Acumen“, trečiajam asmeniui Vilniaus 1 notarų biurui dėl sutarties nutraukimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo išvada, kad šalys statinių pirkimo-pardavimo sutartį sudarė tik susitarusios dėl tarpusavyje susijusių pirkimo-pardavimo bei pavedimo sutarčių esminių sąlygų ir tokios sutarties nebūtų sudariusios, jeigu nebūtų suderinusios bent vienos iš sutarties esminių sąlygų, yra nepagrįsta. Sutartimi šalys sutarė, kad į 1 200 000 Lt kainą įeina ne tik statinių vertė, bet ir tam tikri pardavėjo įsipareigojimai ateityje ruošiant detalųjį planą. Pirkėjas, nors ir įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą nuo parduodamo statinio perdavimo momento, garantuodamas pardavėjui savo ketinimą vykdyti ir kitas sutarties sąlygas, susijusias su detaliojo plano ruošimu bei papildomu apmokėjimu, numatytu sutartyje, prisiėmė įsipareigojimus, varžančius disponavimą įgyta nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas be atskiro raštiško pardavėjo sutikimo neturėjo teisės įgyto turto parduoti, dovanoti, mainyti, išnuomoti arba suteikti panaudos teisę iki detalaus išplanavimo projekto patvirtinimo (ne vėliau negu iki 2004 m. lapkričio 23 d.) bei į tai, kad detalusis planas turėjo būti patvirtintas iki 2004 m. lapkričio 23 d., pardavėjas turėjo visas garantijas įvykdžius savo papildomus įsipareigojimus gauti iš pirkėjo už tai sutartyje numatytą kainos didinimą. Sutartyje numatytas kainos didinimas buvo siejamas su pardavėjo tam tikrų veiksmų (detaliojo plano, projektavimo-derinimo, tvirtinimo darbų) atlikimu ir tuo, kad minėti darbai sutinkamai su 2004 m. balandžio 6 d. papildomu susitarimu turėjo būti baigti iki 2004 m. gruodžio 22 d., tačiau ieškovas savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl nėra pagrindo reikalauti papildomo užmokesčio už parduotą statinį. Viena iš esminių sąlygų, leidžiančių pirkėjui vienasmeniškai nutraukti sutartį, buvo detaliojo plano iki nustatyto termino nepatvirtinimas. Kadangi ieškovas minėtos sąlygos neįvykdė, todėl atsakovas 2005 m. sausio 14 d. pranešimu informavo ieškovą apie sutarties dalies nutraukimą. Minėtu pranešimu taip pat buvo panaikinti ieškovui suteikti įgaliojimai atlikinėti veiksmus, susijusius su sklypo detaliojo plano rengimu, derinimu ir kt. Nesuprantami teismo bei ieškovo motyvai, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo ieškovui, nutraukė dalį sutarties bei pardavė statinius UAB „Acumen“, kadangi atsakovas nepažeidė jokių sutartyje bei jos papildome susitarime numatytų įsipareigojimų. Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, netinkamas sutarties įvykdymas laikomas sutarties neįvykdymu, todėl ieškovui neįvykdžius papildomų įsipareigojimų, numatytų sutartyje, laikytina, kad tai sąlygojo atsakovo atsisakymą nuo sutartyje numatyto ieškovui papildomo apmokėjimo. Teismui nebuvo pagrindo sutarties dalį vėl pripažinti negaliojančia pagal ieškovo prašymą teismine tvarka, kadangi UAB „Serneta“ nutraukus nuo 2005 m. sausio 21 d. sutarties dalies galiojimą ir ieškovui neprašius teismo minėtos sutarties dalies nutraukimą pripažinti neteisėtu, akivaizdu, kad ieškovui pareiškus ieškinį minėta sutarties dalis jau buvo negaliojanti. Ieškovas tuo pripažino, kad minėta sutarties dalis nutraukta pagrįstai, o pirkimo - pardavimo sutarties papildomi įsipareigojimai ir atlygis už tai nebuvo sąlygos, be kurių nebūtų sudaryta statinių pirkimo - pardavimo sutartis. Teismas, pripažindamas, kad 2004 m. vasario 27 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartis apima dviejų sutarčių elementus (nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties ir pavedimo sutarties), tuo pripažino, kad papildomo susitarimo sudarymas ar nesudarymas nebuvo esminė sąlyga sudaryti pagrindinei statinių pirkimo-pardavimo sutarčiai, o šios sutarties dalies pripažinimas negaliojančia nedaro negaliojančia visos sutarties. Atsakovą UAB „Serneta“ tenkino ir 7042 kv.m. dydžio nuomojamas žemės plotas bei leistinas užstatymo plotas, todėl paminėta statinių pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta ir be papildomų įsipareigojimų dėl detalaus plano paruošimo bei nuomojamo sklypo padidinimo. Vadovaujantis CK 6.221 straipsniu, sutarties ar jos dalies nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. UAB „Serneta“ nutraukus dalies sutarties vykdymą ir ieškovui neginčijant šio nutraukimo teisėtumo, šalims išnyko prievolė ją vykdyti. Teismas, nepagrįstai savo iniciatyva pakeitęs ieškovo nurodytą sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą ir sandorį pripažinęs negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, neteisingai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnio esmę bei actio Pauliana institutą, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką minėtu klausimu. Ieškovas neturi teisės reikšti actio Pauliana, kadangi ieškovas nėra UAB „Serneta“ kreditoriumi, o reiškiant actio Pauliana kreditoriaus ginčijamas skolininko sudarytas sandoris turi pažeisti jo, kaip kreditoriaus, teises ir interesus. Jeigu ieškovas ir būtų atsakovo UAB „Serneta“ kreditoriumi, minėtas sandoris pažeistų kreditoriaus teises tik tada, jeigu dėl to skolininkas taptų nemokus arba jo turtas gerokai sumažėtų ir todėl kreditorius prarastų galimybę savo reikalavimą patenkinti visiškai arba iš dalies. Vertinant, ar skolininko turtas sumažėjo dėl sandorio, reikia įvertinti ne tik piniginę turto išraišką, bet ir skolininko realų turtą, buvusį prieš sandorį ir po jo. Minėtas turtas nesumažėjo, todėl ieškovui ir būnant UAB „Serneta“ kreditoriumi, actio Paulina ieškinys nėra galimas. Pažymėtina, kad viena iš sąlygų pagal CK 6.66 straipsnio pirmąją dalį, kurią kreditorius, reiškiantis actio Pauliana, turi įrodyti - tai skolininko nesąžiningumas, tačiau tai, kad atsakovai buvo nesąžiningi sudarydami sandorį, nėra įrodyta. Teisėjas, nagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teisme, privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi atlikdamas tam tikrus procesinius veiksmus (nepagrįstas dalinis juridinio asmens atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, vengimas nustatyti terminą 193200 Lt sumai į teismo depozitinę sąskaitą galimų nuostolių užtikrinimui sumokėti, patikslinto ieškinio, neišsprendus žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, priėmimas), sukėlė abejonių dėl nešališkumo.

Apeliantai neturi pagrindo tvirtinti, kad turtas buvo tik parduotas/nupirktas, kadangi sutarties šalių susitarimu turtas tiek parduodamas, tiek ir perkamas buvo su sąlygomis, kurios buvo naudingos abiem sutarties šalims. Nesusitarus dėl papildomų paslaugų suteikimo ir papildomai gautinų pinigų sumos dydžio, sutartis nebūtų buvusi pasirašyta. Apeliantai, nurodydami skunde, kad turto pardavimo kaina buvo sutarta 1 200 000 Lt, patys sau prieštarauja, nes skunde tvirtina apie pardavėjo turėtas garantijas, todėl apeliantai visgi pripažįsta tai, kad ginčijama sutartis savo turiniu buvo ne tik pirkimo-pardavimo sutartimi, bet turėjo ir paslaugų sutarties elementų. Bendradarbiauti ir padėti viena kitai įvykdyti sutartį ginčo sutarties šalys negalėjo dėl UAB „Serneta“ pozicijos nutraukti sutarties dalį, todėl UAB „Rovė“ negalėjo ateityje tikėtis gauti iš sutarties tai, ko ji, sudarydama sutartį, tikėjosi ir siekė. Dalinio sutarties nutraukimo galimybė sutartyje numatyta nebuvo - sutartis turėjo šalims įpareigojančią galią bei nustatytas teises tik visa apimtimi, todėl Klaipėdos apygardos teismas teisingai konstatavo, kad dalinis sutarties panaikinimas šiuo atveju yra negalimas, kaip ir dalinis sutarties galiojimas. Apeliantai nurodo, kad ieškovui nėra pagrindo ginčyti sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu, ir nurodo actio Pauliana instituto paskirtį, sutapatindami šio instituto taikymą su skolininko mokumu, bet nenurodo įstatymu įtvirtintos šio teisinio instrumento paskirties - kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę. Kreditorius actio Pauliana tvarka gali ginčyti ir tokius sandorius, kai sandoriu yra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.), todėl UAB „Rovė“ gina savo pažeistas teises ginčydama sandorį ryšium su tuo, kad ieškinyje teikiamas reikalavimas taikyti restituciją yra neįvykdomas, jeigu nebus nuginčytas nesąžiningai sudarytas turto perleidimo sandoris. Reikšdami mintis dėl teisėjo nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo, apeliantai neatsižvelgia į tai, kad teisėjo nušalinimo klausimą, gavus tokį prašymą, sprendžia teismo pirmininkas, o procesiniai veiksmai, teismo padaryti bylos nagrinėjimo metu, jokiu būdu neparodo teismo neobjektyvumo. Procesinės teisės normos yra alternatyvaus pobūdžio ir leidžia teismui pasirinkti vieną iš įstatyme numatytų teismo elgesio būdų, todėl teismo priimamus sprendimus laikyti teismo neobjektyvumu ar teisėjo šališkumu nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacine tvarka pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. vasario 27 d. UAB „Rovė“ ir UAB „Serneta“ sudarė statinių pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „Serneta“ 2005 m. sausio 14 d. raštu pranešė UAB „Rovė“, kad nutraukia 2004 m. vasario 27 d. statinių pirkimo-pardavimo sutarties 2.4, 2.5, 2.6 punktų dalį nuo 2005 m. sausio 21 d. UAB „Serneta“ ir UAB „Acumen“ 2005 m. sausio 17 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Serneta“ pardavė UAB „Acumen“ statinius, kuriuos UAB „Serneta“ nupirko pagal 2004 m. vasario 27 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija nepripažįsta apeliacinio skundo argumentų pagrįstais, kadangi apeliaciniame skunde iš dalies neteisingai nurodomos turinčios bylai reikšmės aplinkybės ir netinkamai aiškinamos teisės normos.

2005 m. vasario 27 d. statinių pirkimo-pardavimo sutarties 6.4 punkte nurodyta, kad šalys esminėmis sutarties sąlygomis laiko šias aplinkybes: iki 2004 m. lapkričio 23 d. nebus patvirtintas detalusis planas, atitinkantis sutarties 4.8 punkto reikalavimus; infrastruktūros, mokesčių ir kitų įsipareigojimų Klaipėdos miesto savivaldybei ar kitoms institucijoms, susijusių su detaliojo plano įgyvendinimu, dydis bus didesnis negu 200 000 Lt (sutarties 4.10 punktas); valstybinės institucijos įpareigos pirkėją perkamiems statiniams priskirtą žemės sklypą įsigyti nuosavybės teise. Sutarties 4.8 punktu pardavėjas įsipareigojo atlikti visus veiksmus (ruošti, derinti ir kt.) tvirtinant, keičiant, koreguojant teisėtu pagrindu perduodamo naudojimui 7042 kv.m. dydžio žemės sklypo detalųjį planą. Sutarties 4.8 punkte nustatyta, kad jei dėl padidėjusio žemės sklypo ploto ar užstatymo procento bus didinama pardavimo kaina pagal sutarties 2.4 ir 2.5 punktų sąlygas, tai parkavimo plotas ir automobilių stovėjimo vietų skaičius apskaičiuojamas šiame sutarties punkte nustatytu būdu. Sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad sutarties kaina didinama tik tuo atveju, jei detalusis planas atitiks visas sutarties 4.8 punkte nurodytas sąlygas. Sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad pardavimo kaina taip pat didinama, jei prie esamo 7042 kv.m. žemės sklypo bus priskirtas ir išnuomotas iš valstybės papildomas žemės sklypas ir visas prie statinių suformuotas žemės sklypas atitiks šios sutarties 4.8 punkto reikalavimus. Sutarties 2.6 punkte nurodyta, kad kainos priedą pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui per dvidešimt dienų po žemės sklypo nuomos sutarties, atitinkančios visas sutarties 4.8 punkte nurodytas sąlygas, sudarymo dienos atsižvelgiant į detalųjį išplanavimo projektą. Todėl sutarties 2.4, 2.5, 2.6 punktai yra tiesiogiai susiję su sutarties 4.8 punktu ir pagal sutarties 6.4 punktą, sutarties 2.4, 2.5, 2.6 punktuose nustatytos sąlygos yra esminės (CK 6.162, 6.193, 6.196 str.). Sutarties 6.5 punkte nurodyta, kad esant bent vienai šios sutarties 6.4 punkte nurodytai aplinkybei, pirkėjas turi teisę arba vienašališkai nutraukti šią sutartį pranešant raštu pardavėjui prieš 5 dienas iki numatomos sutarties nutraukimo dienos ir nutraukus sutartį pardavėjas privalo per 5 dienas grąžinti visus iš pirkėjo pagal sutarties sąlygas gautus pinigus bei sumoka 600 000 Lt baudą, o pirkėjas įsipareigoja grąžinti turtą pardavėjui arba sutarties nenutraukti, jeigu pardavėjas sumokės pirkėjui 600 000 Lt baudą. Sutarties 6.5 punkto sąlygos taip pat yra esminės, nes tiesiogiai susijusios su sutarties 6.4 punkte nurodytomis sutarties esminėmis sąlygomis. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminės sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Atsakovas UAB „Serneta“, nutraukdamas tik 2004 m. balandžio 27 d. sutarties 2.4, 2.5, 2.6 punktų dalį, neįvykdė šios sutarties 6.5 punkte nustatytos esminės sąlygos dėl visos sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija pagal 2004 m. balandžio 27 d. statinių pirkimo-pardavimo sutarties esmę sprendžia, kad griežtas šios sutarties 6.5 punkto sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, kadangi šalys, sudarydamos sutartį, suprato, kad pardavėjas gali neįvykdyti sutarties 2.4, 2.5, 4.8 punktuose nustatytų esminių sąlygų, ir todėl sutarties 6.5 punkte nustatė paminėtų sąlygų neįvykdymo konkrečias pasekmes. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė 2004 m. balandžio 27 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį bei taikė restituciją (CK6.162, 6.193, 6.195, 6.217, 6.222, 6.226 str.).

Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). Dvišalį sandorį pripažinti CK 6.66 straipsnio pirmojoje dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 str. 2 d.). Atsakovas UAB „Serneta“ neprivalėjo sudaryti su UAB „Acumen“ 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi nebuvo pagal 2004 m. balandžio 27 d. statinių pirkimo-pardavimo sutarties 6.5 punkte nustatytas esmines sąlygas, išsprendęs pastarosios sutarties nutraukimo arba nenutraukimo klausimą, ir žinojo, kad 2005 m. sausio 17 d. sutartis pažeidžia ieškovo UAB „Rovė“ kaip kreditoriaus teises. Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Serneta“ 2004 m. balandžio 27 d. sutarties 2.4, 2.5, 2.6 punktų dalį nutraukė nuo 2005 m. sausio 21 d., t.y. po 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pagal 2004 m. vasario 27 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Rovė“ buvo UAB „Serneta“ kreditorius, kadangi sutarties 2.4, 2.5, 4.8 punktuose buvo nustatytas kainos padidinimas, o sutarties 6.5 punkte buvo nustatytos konkrečios pirkėjo teisės dėl sutarties nutraukimo arba nenutraukimo esant sutarties 6.4 punkte nustatytų esminių sąlygų pažeidimui. Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, su kuriomis siejamas teisės normų taikymas. Faktinės aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo. Tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismui suteikta teisė konkrečioje byloje taikant teisės normą atskleisti jos tikrąjį turinį, t.y. ją aiškinti ir pagal jos prasmę parinkti teisinius argumentus, net ir tuos, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė. Šalių ar dalyvaujančių byloje asmenų nenurodytų teisės normų ar teisinių argumentų parinkimas teismui sprendžiant ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra ieškinio pagrindo pakeitimas. Todėl teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo savo iniciatyva pakeisto ieškinio pagrindo ir netinkamo CK 6.66 straipsnio taikymo. Sąžiningumas – tai vertybinis asmens elgesio matas, nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Sąžiningumas objektyviuoju požiūriu yra toks asmens elgesys, kuris atitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi sąžiningas yra toks asmuo, kuris veikia rūpestingai, teisingai. Objektyviuoju požiūriu asmuo yra sąžiningas ar ne, nustatoma analizuojant atsakymą į klausimą, ar asmuo turėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje. Jis nustatomas analizuojant atsakymą į klausimą, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes ir t.t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu kriterijus, t.y. asmuo bus sąžiningas tik jeigu jis ne tik nežinojo, bet ir neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių, t.y. privalu aiškintis, ar asmuo tinkamai įvykdė savo pareigą išsiaiškinti tam tikras aplinkybes. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad UAB „Acumen“ vykdo ūkinę-komercinę veiklą ir užsiima verslu, o šios įmonės vienintelė akcininkė L. M. ir UAB „Serneta“ direktorius A. Matiaž yra buvę sutuoktiniai. Juridinių asmenų registro dokumentuose yra nurodyta, kad L. M. gyvenamosios vietos adresas yra Justiniškių g. 56-15, Vilniuje, ir kad UAB „Serneta“ buveinės bei A. Matiaž gyvenamosios vietos adresas yra Justiniškių g. 56-15, Vilniuje. UAB „Acumen“, kaip verslu užsiimančiai įmonei, taikytini padidinti reikalavimai dėl su šios įmonės veikla sudaromų sandorių. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Acumen“, prieš sudarydama 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo aiškinti aplinkybes, kodėl UAB „Serneta“ nepraėjus nei metams po statinių, esančių Smiltelės g. 19, Kaune, pirkimo parduoda šiuos statinius, kokiomis sąlygomis pagal sutartį UAB „Serneta“ pirko paminėtus statinius ir esant reikalui pareikalauti iš UAB „Serneta“ pateikti nurodytų statinių pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. turėjo žinoti, kad tarp UABN „Rovė“ bei UAB „Serneta“ vyksta ginčas dėl 2004 m. vasario 27 d. statinių pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo ir kad 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia UAB „Serneta“ kreditoriaus UAB „Rovė“ teises. CK 6.66 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, kai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Acumen“, sudarydamas 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesąžiningas. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir taikė restituciją (CK 6.66, 6.145, 6.146 str.).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nutarta atsakovų UAB „Serneta“ ir UAB „Acumen“ atstovo prašymo dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo A. Padvelskio nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo netenkinti. Pagal pateiktus į bylą įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 66 straipsnio pažeidimų yra nepagrįsti.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai bei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 79, 88, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš atsakovų UAB „Serneta“ UAB „Acumen“ valstybei po 10,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ (įmonės kodas 125327217) ir uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ (įmonės kodas 225939560) valstybei po 10 Lt 50 ct (dešimt litų penkiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.