Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei N. P., gynėjai advokatei E. Ž., vertėjai E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, teistas 2010-10-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 258 str. 2 d. bauda 12 MGL (1560 Lt), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t.y. jis 2012-01-21, apie 17.30 val., Kalvarijų turguje, adresu Kalvarijų g. 61, Vilniuje, sulaužęs kiosko apsaugines žaliuzes, įsibrovė į kiosko vidų, iš kur pagrobė penkias moteriškas žiemines striukes, kurių bendra vertė 700 Lt, moterišką paltą, vertė 100 Lt, 4 vienetus moteriškų džinsų, kurių bendra vertė 320 Lt, kuriuos sudėjo į vieną krepšį. Taip pat pasikėsino pagrobti 18 moteriškų palaidinių, įvairių dydžių ir įvairaus modelio, kurių bendra vertė 1080 Lt, kurias sudėjo į kitą krepšį, tačiau bėgdamas iš įvykio vietos paliko Kalvarijų turgaus teritorijoje ir minėto turto nepagrobė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes jam buvo per sunku abu krepšius bėgant nešti. Tokiu būdu įsibraudamas į patalpą – kioską pagrobė nukentėjusiajam V. M. priklausantį 1120,00 Lt vertės turtą.

D. F. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną būdamas turguje pamatė nepilnai uždarytus kiosko žaliuzes-vartus. Jis nutarė pasižiūrėti, kas kioske. Patempus su ranka žaliuzes šios atsidarė. Jis pro tarpą įlindo į kiosko vidų, kur pamatė kabančias striukes, moteriškas palaidines, džinsus. Kioske rado arba su savimi atsinešė krepšį, į kuriuos viduje prikrovė drabužių. Pirmą krepšį jis nunešęs paslėpė, po ko sugrįžo paimti antro krepšio. Tuo metu ji pamatė apsaugos darbuotojas, kuris paleido šunį. Jis numetė krepšį ir pabėgo. Drabužius iš pirmo krepšio jis pardavė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo teisme, nusikalstamų veikų aplinkybės ir D. F. kaltė dėl padarytos veikos įrodoma ir byloje surinkta bei teisme ištirta medžiaga.

Nukentėjusysis V. M. tyrimo metu parodė, kad jis Kalvarijų turgavietėje nuomoja kioską Nr. 131, kur prekiauja moteriškais drabužiais. 2012-01-20, 15.00 val., paliko kioską su prekėmis tvarkingą, o 2012-01-21, 22.00 val., rado išlaužtas kiosko žaliuzes, padaryta žala 400 Lt, iš kiosko buvo pavogtos penkios moteriškos žieminės striukės, kurių bendra vertė 700 Lt, 18 moteriškų palaidinių, kurių bendra vertė 1080 Lt, moteriškas paltas, 100 Lt vertės, 4 vienetai moteriškų džinsų, kurių bendra vertė 320 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo grąžinti 18 vienetų moteriškų palaidinių. Vagystės metu buvo apgadintos užsklandos žaliuzės. Dėl jų pretenzijų neturi (b. l. 9, 13).

Liudytoja I. Z. tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kalvarijų turguje kiemsarge. Tikslaus laiko neatsimena, apie 17.00 val., išgirdo, kad suveikė vieno kiosko signalizacija, tačiau ji į ją nereagavo. Matė, kad šalia to kiosko stovėjo vaikinas, kuris dažnai būna Kalvarijų turguje. Ji jo paklausė, ką jis veikia. Jis atsakė, kad laukia pažįstamo. Tada ji nuėjo. Po kurio laiko prie jos priėjo I. P. ir pasakė, kad kiosko durys yra išlaužtos, vaikinas pabėgo. Nuėjusi prie kiosko, kurio signalizacija veikė, pamatė, kad atplėštos ir šiek tiek pakeltos jo žaliuzės. Ji suprato, kad kioską apvogė tas pats vaikinas, kurį buvo sutikusi prie kiosko, nes daugiau nieko Kalvarijų turgaus teritorijoje tuo metu nebuvo (b. l. 41-42).

Liudytoja I. P. tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kalvarijų turguje kiemsarge. Tikslaus laiko neatsimena, tvarkė Kalvarijų turgaus teritoriją. Apie 17.00 val. išgirdo, kad suveikė vieno kiosko signalizacija. Ji iš tolo pasižiūrėjo, tačiau įsilaužimo žymių nepastebėjo. Tada ji pastebėjo, kad netoli kiosko stovi iš matymo pažystamas vaikinas. Tada atėjo apsaugos darbuotojas, tačiau ir jis nieko įtartino nepastebėjo. Vaikinas iškarto pasišalino. Baigusi savo darbą ir eidama tarp kioskų pamatė tą patį vaikiną, kuris rankose nešėsi juodos spalvos didelį maišą. Jis ją pamatęs pradėjo bėgti, o ji nubėgo jam iš paskos, tačiau nepavijo. Tada nuėjo pas apsaugos darbuotoją, su kuriuo nuėję prie kiosko pamatė, kad išlaužtos apsauginės žaliuzės. Suprato, kad tas pats vaikinas apvogė kioską (b. l. 45-46).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, kad I. Z. atpažino D. F. kaip asmenį, kuris apvogė kioską (b.1. 43-44).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, kad I. P. atpažino D. F. kaip asmenį, kuris apvogė kioską (b. l. 47-48).

Iš apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti apžiūrėtos įvykio vietos – Kalvarijų g. 61, Vilniuje, esantis kioskas Nr. 131 - požymiai, atitinkantys kaltinamojo parodymus; kiosko apsauginių nuleidžiamų žaliuzių kampas yra nuplėštas, rasti avalynės pėdsako fragmentai, krepšys su drabužiais (b. l. 9-12, 13-16).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėti moteriški drabužiai (b. l. 17-25), kurie pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam V. M. (b. l. 53).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas krepšys, rastas įvykio vietoje su rūbais (b. l. 26-28). Krepšys perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo patalpas (b. l. 30).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad D. F. neteisėtai, t. y. be leidimo įsibrovęs į nukentėjusiojo V. M. nuomojamą kioską, iš ten vagystės būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. M. priklausantį turtą – moteriškus drabužius, bendros 1120 Lt vertės, bei tęsdamas nusikalstamą veiką pasikėsino pagrobti drabužių, kurių bendra vertė 1080 Lt. Tokią teismo išvadą patvirtina nuosekli įrodymų analizė ir logiškais dėsniais pateisinamas duomenų visumos įvertinimas, o būtent D. F. prisipažinimas, nukentėjusiojo V. M. ir liudytojų I. P., I. Z. parodymai, duomenys užfiksuoti išvardintuose ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose. Šie duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama faktinėms įvykio aplinkybėms atskleisti ir D. F. kaltei pagrįsti.

D. F. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. kaip vagystė įsibraunant į patalpas, kadangi kaltininkas neteisėtai, t. y. be teisėto valdytojo leidimo pateko į patalpas, kurios būdavo nukentėjusiojo rakinamos, tokiu būdu į jas įsibraudamas be leidimo slapta paėmė ir taip pagrobė svetimą turtą, kuris viršija nedidelę, tačiau nesiekia didelės įstatymo numatytos vertės.

Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos duomenimis D. F. į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 75), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 74), Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė (b.l. 78), specialisto išvada nustatyta, kad D. F. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 82). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad D. F. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kaltinamojo D. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), ką jis įrodė nuosekliais parodymais, nukentėjusiojo atsiprašymu ir sutikdamas atlyginti padarytą materialinę žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę D. F. teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. D. F. veikdamas tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą savanaudiškais tikslais, praeityje jis buvo kartą teistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų įvykio metu neturėjo (b. l. 68), teistumas jam nėra išnykęs ar panaikintas, jis nevedęs, nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės verčia teismą D. F. siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirti įstatymo sankcijoje numatytą ne švelniausio pobūdžio arešto bausmę, jos dydį nustatant arčiau vidurkio taip, kad šis atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio reikalavimus.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis.

Nukentėjusysis V. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1120 Lt turtinės žalos atlyginimo (b. l. 37). Ieškinys yra pagrįstas, patirta žala tiesiogiai susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, D. F. šį civilinį ieškinį pilnai pripažino, todėl ieškinys tenkintinas priteisiant iš kaltininko nukentėjusiajam visą prašomą sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo patalpose saugomas krepšys – kaip menkavertis daiktas nesant prašymo jo grąžinti sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.

nusprendė:

D. F. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir skirti 58 (penkiasdešimt aštuonių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2012-01-23 iki 2012-01-25, taip pat nuo 2012-06-27 iki 2012-08-22 ir pripažinti D. F. atlikusiu bausmę.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti nuteistąjį paleidžiant teismo salėje.

Iš D. F. V. M. naudai priteisti 1120 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt litų) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus krepšį sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.