- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-28
- Bylos Nr.
- T-XX-3-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Česlovas Jokūbauskas, Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- V. T., M. B.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams V. T. ir M. B. dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti A. B. ieškinį atsakovams V. T. ir M. B. dėl žalos atlyginimo nurodydamas A. B. kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš V. T. ir M. B. 1000 Lt žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. vasario 23 d. jis atvyko į Panevėžio miesto savivaldybės priimamąjį išsiaiškinti, kodėl jam laiku ir tinkamai nebuvo atsakyta į jo parašytą raštą. Kadangi priimamojo darbuotojai šių aplinkybių jam paaiškinti negalėjo, todėl buvo iškviestas V. T.. Nepavykus išsiaiškinti ir su V. T. po kurio laiko atvyko policijos ekipažas ir jį išsivežė į policijos komisariatą. Pareiškėjas nurodė, kad V. T. ir M. B. iškvietė policiją ir nepagrįstai jį apkaltino chuliganizmu (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnis). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 21 d. nutarimu jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Dėl tokių atsakovų veiksmų buvo pažeista jo garbė ir orumas bei jis patyrė žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Ginčas šiuo atveju kyla ne iš administracinių teisinių santykių, nes nėra duomenų, kad žalą pareiškėjui Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojai V. T. ir M. B. būtų padarę viešojo administravimo srityje. Ginčas šiuo atveju kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti šiam teismui.
Pareiškėjas nurodė, kad jis Panevėžio miesto apylinkės teismui buvo pateikęs ieškinį atsakovams V. T. ir M. B. dėl žalos atlyginimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti jo ieškinį ir nurodė jam kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Jis taip ir padarė bei mano, jog bylą turėtų nagrinėti administracinis teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi kreipėsi į Specialią teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti prašydamas išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad byloje nustatyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti A. B. ieškinį atsakovams V. T. ir M. B. dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad ginčas nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Šioje byloje pareiškėjas A. B. pareiškė tapatų reikalavimą tiems patiems atsakovams ir jį grindė tuo pačiu pagrindu (V. T. ir M. B. neteisėtai iškvietė policiją ir apkaltino jį administracinio teisės pažeidimo padarymu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad jam kyla abejonių dėl bylos priskyrimo administracinio teismo kompetencijai. Pareiškėjas skundo reikalavimą yra pareiškęs atsakovams V. T. ir M. B., o ne viešojo administravimo subjektui (Panevėžio miesto savivaldybei). Be to, žalos atsiradimą pareiškėjas kildina ne tik iš V. T. ir M. B., kaip savivaldybės tarnautojų, atliekamų viešojo administravimo funkcijų (viršytų įgaliojimų), bet ir iš netinkamo pilietinės pareigos pranešti apie padarytą administracinį teisės pažeidimą vykdymo. Tokiu būdu šis ginčas gali būti vertinamas kaip kilęs ne iš viešojo administravimo veiklos ir kaip nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad esant įsiteisėjusiai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 27 d. nutarčiai, kuria atsisakyta priimti A. B. ieškinį, teismingumo klausimą turėtų išspręsti Speciali teisėjų kolegija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
byla teisminga administraciniam teismui.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis (žr. pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 3 d. nutartis byloje A. M. R. v. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas; 2007 m. vasario 28 d. nutartis byloje P. N. v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija). Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme, o ginčai, kylantys iš privatinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Aptariamos bylos atveju pareiškėjas reikalauja priteisti žalos, kuri, jo manymu, atsirado dėl jo skunde atsakovais nurodytų fizinių asmenų neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas su jo skunde atsakovais nurodytais fiziniais asmenimis bendravo savivaldybės priimamajame dėl pareiškėją dominusių savivaldybės viešosios veiklos klausimų. Šie fiziniai asmenys bendraudami su pareiškėju, taip pat kilus konfliktinei situacijai iškviesdami policijos pareigūnus veikė ne kaip privatūs asmenys, o kaip savivaldybės tarnautojai. Tai sudaro pagrindą pripažinti, jog šiuo atveju ginčas dėl žalos atlyginimo yra kilęs iš administracinių teisinių santykių. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą tokio pobūdžio ginčai yra sprendžiami administraciniame teisme.
Tai, jog pareiškėjo skunde atsakovais yra nurodyti fiziniai asmenys, o ne savivaldybė, nekeičia ginčo rūšinio teismingumo. Kaip minėta, pagrindinis ginčo teismingumo administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui nustatymo kriterijus yra ginčo pobūdis, o netinkamos proceso šalies nurodymas ginčo pobūdžio nekeičia.
Speciali teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalimi ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams V. T. ir M. B. dėl žalos atlyginimo perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti A. B. atskirąjį skundą.
Nutartis neskundžiama.