Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr.1-776 netenkino pareiškėjo AB SEB banko prašymo pateiktų laidavimo sutarčių pagrindu įregistruoti nekilnojamojo turto registre žymą dėl apribojimo disponuoti nekilnojamuoju daiktu pareiškėjo prašyme nurodytiems, Kauno mieste esantiems nekilnojamiesiems daiktams. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. sausio 12 d. sprendimu Nr.4 paliko galioti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr.1-776.

Nekilnojamojo turto registratoriai nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 14 punktą, nekilnojamojo turto registre atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie sandoriuose numatytus daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymus. Pagal Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 punktą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti notarinės formos. Pagal Civilinio kodekso 4.254 straipsnio 1 punktą, teisiškai yra reikšmingi esminiai daiktų ir daiktinių teisių suvaržymai - sandoriai ir sprendimai, kuriais iš esmės keičiamos daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Nekilnojamojo turto registratoriai nurodė, kad pareiškėjo pateiktomis laidavimo sutartimis laiduotojai A. P., D. P., V. P., A. S., R. P. ir L. P. įsipareigojo atsakyti kaip solidarūs skolininkai už UAB „Uneta“ prievoles pagal 2006 m. rugpjūčio 3 d. kreditavimo sutartį. Taip pat minėti laiduotojai pareiškėjo pateiktomis laidavimo sutartimis įsipareigojo be banko rašytinio sutikimo neparduoti, neišnuomoti asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, neperduoti jo panaudos pagrindais trečiajam asmeniui ar kitais būdais nevažyti naudojimosi turtu teisės iki skolininkas visiškai įvykdys įsipareigojimus pagal 2006 m. rugpjūčio 3 d. kreditavimo sutartį. Pastaruoju laiduotojų įsipareigojimu yra iš esmės keičiamos galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti nekilnojamuoju daiktu. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 punktu, toks laiduotojų įsipareigojimas turi būti notarinės formos, tačiau pareiškėjo pateiktos laidavimo sutartys nėra notarinės formos. Todėl tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti nekilnojamojo turto registre žymą dėl apribojimo disponuoti nekilnojamaisiais daiktais nėra pagrindo.

Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad šiuo atveju ginčas iš esmės kyla dėl laidavimo sutarčių formos atitikimo įstatymų reikalavimams. Nuo to, kaip teismas vertins bylos aplinkybes, susijusias su laidavimo sutarčių sudarymu išreiškiant valią rašytine sandorio forma, t. y. aplinkybes, susijusias su civilinio pobūdžio teisiniais santykiais, priklausys ir ginčijamų viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo įvertinimas. Dėl tokio keliamo ginčo pobūdžio jis turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nors aptariamu atveju byloje yra ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, tačiau ginčas taip pat turi reikšmingų civilinių teisinių aspektų. Ginčo išsprendimas yra susijęs su pareiškėjo pateiktų laidavimo sutarčių formos vertinimu, vadovaujantis atitinkamomis Civilinio kodekso normomis. Šiuo atveju, tik išsprendus privatinio teisinio pobūdžio klausimus dėl daiktinių teisių suvaržymo, bus galima spręsti dėl ginčijamų nekilnojamojo turto registratorių sprendimų teisėtumo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, aptariamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobūdžio (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis)

(pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta byloje V. M. ir A. M. v. valstybės įmonė Registrų centras ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimų panaikinimo perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys