Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-719/2016

2016 m. balandžio 29 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. buvo nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 8 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos jų apėmimo būdu, o ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir I. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir I. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 18 d. apie 18 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš bute esančios sekcijos slapta pagrobė nukentėjusiojo V. B. pinigus – 1400 eurų.

Taip pat I. P. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 27 d. apie 5.45 val., tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į svetimą butą, iš kurio slapta pagrobė nukentėjusiosios R. R. bendros 249 eurų vertės turtą ir elektroninę mokėjimo priemonę su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, kurią laikė su savimi iki 2015 m. rugsėjo 27 d. 6.44 val., tiksliai nenustatyto laiko, kuomet perdavė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo I. P. padarytas nusikalstamas veikas. Apeliantas savo skundu ginčija tik jam paskirtą bausmę, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo, kurį jis padarė būdamas pilnamečiu, padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę <...>. BK 64¹ straipsnyje nurodyta, kad asmeniui prisipažįstant kaltu ir bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Skirdamas I. P. bausmes už atskiras nuskalstamas veikas apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį (padarytas vienas nesunkus ir du apysunkiai nusikaltimai), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę (anksčiau jis teistas 14 kartų, nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo). Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau I. P. 13 kartų buvo nuteistas už tapačias nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu ir neteisėtu disponavimu elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ar jų identifikavimo duomenimis (1 t., 174–197 b. l.; 2 t., 1–36 b. l.). Taip pat anksčiau jis 23 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 9 kartus už smulkųjį svetimo turto pagrobimą ir 9 kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (1 t., 158–173 b. l.). Šios aplinkybės I. P. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnio savo elgesio bei gyvenimo būdo nepadarė, jis nepasitaisė ir nenori to daryti, anksčiau I. P. taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, I. P. yra linkusi nusikalsti ir pakankamai pavojinga visuomenei asmenybė. Todėl apylinkės teismas šįkart I. P. parinko griežčiausias BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 214 straipsnio 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios savo trukme yra švelnesnės už numatytus tokių bausmių vidurkius. Be to, įvertinęs apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad ši baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o taip pat ir kitus byloje esančius duomenis apylinkės teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir I. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sumažino vienu trečdaliu.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes apylinkės teismas tarpusavyje subendrino pačiu palankiausiu apeliantui būdu – bausmių apėmimo būdu, o su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Subendrindamas minėtas bausmės tarpusavyje, o taip pat su Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatydamas galutinės subendrintos bausmės trukmę apylinkės teismas BK reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, nei švelnesnėmis bausmėmis, nei atidėjus nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas padės sulaikyti I. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad I. P. yra recidyvistas, nes naujus nusikaltimus padarė turėdamas teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, o tai apylinkės teismas turėjo pripažinti apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir atsižvelgti į ją skirdamas I. P. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau apylinkės teismas to nepadarė. BPK 320 straipsnio 4 dalis leidžia apeliacinės instancijos teismui pabloginti nuteistojo padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Todėl šioje byloje esant tik nuteistojo skundui apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti šios apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgti į ją ir dėl to keisti skundžiamą nuosprendį bei pabloginti nuteistojo padėtį sugriežtindamas jam paskirtas bausmes.

Įvertinusi tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo I. P. tiek už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, todėl keisti jas nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis I. P. prašo į bausmę įskaityti jo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. vasario 9 d. Tačiau šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad I. P. būtų buvęs sulaikytas ar jam būtų taikyta kardomoj priemonė – suėmimas (2 t., 81 b. l.). I. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. vasario 13 d. buvo įskaitytas į Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę (2 t., 35–36 b. l.), o iš šios bausmės eliminavęs atliktą bausmės dalį (laikotarpį nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. vasario 9 d.), apylinkės teismas teisingai šios bausmės neatliktą dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Akivaizdu, kad nuteistojo I. P. nurodyti laikotarpiai jau buvo įskaityti į skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę, todėl dar kartą minėtus laikotarpius įskaityti į šią bausmę ir taip dar labiau sušvelninti I. P. teisinę padėtį taip pat nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl atsižvelgti į nuteistojo pažadus ateityje stengtis gyventi dorai ir nebenusikalsti šiuo metu nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. P. apeliacinį skundą atmesti.