Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. J. ir A. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas V. J. vairuodamas atsakovui A. G. priklausančią transporto priemonę FORD ESCORT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta B. K. priklausanti transporto priemonė FORD PROBE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 49-50, 51, 52). UAB DK “PZU LIETUVA” veikdama su ieškovu sudarytos sutarties pagrindu nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir ją atlygino B. K., t.y. išmokėjo 1180,28 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 53-55, 61-66). Kadangi atsakovo V. J. vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vadovaujantis minėta sutartimi bei LR transporto priemonių valdytojų civilnės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. (toliau – Įstatymas) ieškovas kompensavo UAB DK “PZU LIETUVA” išmokėtą draudimo išmoką (b.l. 67, 68). Šiuo metu atsakovas V. J. jau sumokėjo dalį reikalaujamos sumos, todėl ieškovas 2012-10-23 raštu Nr. 08-10316 sumažino reikalavimo sumą iki 430,28 Lt.

Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Įstatymo 4 str. 1 d.). Už draudimo sutarties sudarymą Įstatymo 43 str. nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (Įstatymo 4 str. 2 d.).

Dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką tais atvejais, jei kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Įstatymo 23 str. 1 d.). Taigi, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą autotransporto priemonės vairuotoją ir/ar transporto priemonės savininką.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėto eismo įvykio metu transporto priemonės savininkas buvo A. G. (b.l. 51).

Teismas kritiškai vertina atsakovo A. G. paaiškinimus, kad jis nebuvo eismo įvykio metu atsakovo V. J., padariusio žalą, vairuotos transporto priemonės savininku, kadangi jie nepagrįsti leistinais ir tinkamai įrodymais.

Pagal Įstatymo 23 str. 1 d. ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Įstatymo 4 str. 2 d. nustato automobilio savininko pareigą sudaryti transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Pagal šio straipsnio 3 dalį, neapdraustos transporto priemonės neturi teisės naudoti patys valdytojai ar leisti naudotis kitam asmeniui. Parduodamas transporto priemonę, pardavėjas pirkėjui perleidžia nuosavybės teises į ją. Todėl pardavėjas privalo atlikti visus veiksmus, užtikrinančius pirkėjo nuosavybės teises. Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 43.1 p. nustato, parduodama transporto priemonė turi būti išregistruota. Šių taisyklių 1 p. nustato, kad, kad transporto priemonės įregistravimas tai – transporto priemonių, jų savininkų ir (ar) naudotojų duomenų įrašymas transporto priemonių registre. Todėl atsakovai sudarę automobilio pirkimo pardavimo sutartį, turėjo perregistruoti automobilį, tačiau to nepadarė. CK 1.75 str., nustato, kad sandoris jo šalims galioja, nors ir yra neįregistruotas, tačiau neįregistruoto sandorio šalys negali jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Būtent tokiu trečiuoju asmeniu ir yra ieškovas. Atsakovas A. G. neįvykdęs įstatymu numatytų pareigų ir pažeidęs įstatymu numatytus draudimus, perdavė transporto priemonę kitam asmeniui, neįsitikinęs, kad šis naudosis ja tinkamai ir nepadarys žalos tretiesiems asmenims.

Byloje duomenų, jog žalos padarymo metu transporto priemonės savininko pasikeitimas, pirkimo-pardavimo faktas buvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, nėra, todėl konstatuoti, jog atsakovas A. G., kaip automobilio savininkas, eismo įvykio padarymo metu įstatymų nustatyta tvarka neturėjo pareigos apdrausti automobilio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Įstatymo 4 straipsnio prasme, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 430,28 Lt yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Atsakovas V. J. teismo posėdžio metu prašė priteistiną sumą išdėstyti per du mėnesius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad posėdis įvyko 2012-10-30, o šis teismo sprendimas įsiteisės 2012-12-19. Atsižvelgiant į tai, kad nuo atsakovo prašymo dienos bus praėję beveik du mėnesiai, kad atsakovas ieškinį pripažįsta ir jau yra sumokėjęs didelę dalį skolos, darytina išvada, jog atsakovas galės sumokėti likusią sumą.

Atsakovas A. G. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių šį prašymą pagrindžiančių įrodymų, todėl prašymas netenkintinas.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 71 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str., 23 str. 1 d., CK 1.136, 1.138, 6.1, 6.4 str. str., 6.37 str. 2 d., 6.38, 6.59 str. str., 6.210 str. 1 d., 6.263, 6.270 str. str., 6.280 str. 1 d., 6.988 str. 3 d., CPK 5, 79, 80, 93, 270 str., 279 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį visiškai.

Solidariai priteisti iš V. J. ir A. G. 430,28 Lt nuostolių atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 430,28 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012-09-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

V. J. prašymo išdėstyti priteistą sumą dalimis netenkinti.

A. G. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkini.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.