Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, kaltinamiesiems A. M. ir M. R., jų gynėjams advokatams Ignui Meškauskui ir Raimundui Gargasui, nepilnamečių kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą A. R. ir L. M., nukentėjusiajam V. S., jo atstovams pagal įstatymą motinai Ž. N. ir tėvui J. S., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, niekur nesimokantis, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą namų statybos darbams, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015 m. gegužės 6 d., apie 10.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), sporto salėje, kitų mokinių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia du kartus metė krepšinio kamuolį V. S. į galvą ir pataikė į galvos pakaušį, tuo šiais veiksmais V. S. sukėlė fizinį skausmą.

M. R. 2015 m. gegužės 6 d., apie 10.30 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), sporto salėje, kitų mokinių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia vieną kartą ranka sudavė V. S. per veidą, tuo šiais veiksmais V. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-05-06 10 val. kartu su klasės draugais E. Ž., M. M., R. M. ir M. R. buvo sporto salėje, nes vyko fizinio lavinimo pamoka. Pamokos pabaigoje vienas iš salėje sėdėjusių jaunesnių mokinių kažką pasakė, todėl pastarąjį sudrausmino ir liepė nesikabinėti prie vyresnių. Po to, jaunesnis mokinys dar kažką pasakė, todėl jis supyko ir, būdamas prie tritaškio zonos, metė kamuolį į berniuką. Nematė, kur kamuolys pataikė, specialiai į galvą nesitaikė. Po to, dar kartą metė kamuolį į berniuką. Taikėsi į kojas, tačiau atšokęs kamuolys pataikė į galvą. Vėliau į sporto salę atėjo socialinė pedagogė, kuri jį, M. R., E. Ž. ir R. M. nusivedė į kabinetą, kur buvo vienas iš salėje sėdėjusių jaunesnių mokinių, į kurį jis kamuolio nemėtė. Socialinei pedagogei paklausus, kas metė kamuolį, berniukas nurodė, kad jis du ar keturis kartus metė kamuolį į kitą salėje buvusį vaiką. Berniukas taip pat kažką sakė, jog minėtam vaikui sudavė M. R.. Nematė, ar M. R. sudavė salėje buvusiam vaikui. Gailisi dėl savo padarytų veiksmų.

Kaltinamasis M. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-05-06 10 val. kartu su klasiokais E. Ž., R. M. ir A. M. buvo sporto salėje, nes vyko fizinio lavinimo pamoka. Salėje taip pat buvo 2 ar 3 mokiniai iš žemesnių klasių. Matė, jog pamokos pradžioje vienas iš jaunesnių vaikų, vardu V., kurį pažįsta, nes gyveno tam pačiam name, rodė pirštu į jį, juokėsi ir kažką sakė šalia sėdinčiam draugui. Jis priėjo prie V. ir paklausė, kodėl pastarasis iš jo juokiasi. Tuo metu V. jam pasakė „gaidys“. Jis V. taip pat pavadino „gaidžiu“ ir nestipriai delnu sudavė į kairį žandą. V. neverkė ir nieko nesakė. Matė, kad pamokos metu A. M., stovėdamas 2 metrų atstumu ir rankose laikydamas kamuolį, kažką sakė V. Jis nematė, ar jo klasiokai mėtė kamuolius į salėje buvusius žemesnių klasių moksleivius. Jis į vaikus kamuolio nemėtė. Pamokos metu socialinė pedagogė jį, A. M., E. Ž. ir R. M. atsivedė į savo kabinetą, kur vienas iš salėje buvusių jaunesnių mokinių pasakė, jog A. M. du kartus metė kamuolį V. į galvą, o jis sudavė V. ranka į veidą. Gailisi dėl savo padarytų veiksmų.

Kaltinamųjų, įstatyminių atstovų, gynėjų ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė įrodoma šiais įrodymais: nukentėjusio V. S. atstovės pagal įstatymą motinos Ž. N. pareiškimu policijai (b.l. 4), jos parodymais (b.l. 14-15), nukentėjusio V. S. parodymais (b.l. 18-19), specialisto išvada Nr. G1495/15(02) (b.l. 22), asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais (b.l. 27-38), liudytojų L. A. (b.l. 39-40), R. K. (b.l. 41-42), M. K. (b.l. 43-44), A. M. (b.l. 56-57), R. M. (b.l. 64-65), E. Ž. (b.l. 67-68) parodymais, liudytojų asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais (b.l. 45-55, 58-63), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 5-7).

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia kaltinime minimas aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis A. M. tyčia du kartus metė kamuolį nukentėjusiam į galvą, o M. R. tyčia ranka sudavė jam per veidą, sprendžiama iš nukentėjusio ir visų liudytojų parodymų. Tai pripažino ir patys kaltinamieji. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais parodymais, nes jie viso proceso metu nekito. Specialisto išvados patvirtina, jog nukentėjęs V. S. dėl to jautė fizinį skausmą. Kaltinamieji pripažino tai padarę be jokios rimtos priežasties. Todėl teismas konstatuoja, kad yra įrodytos visos kaltinime paminėtos aplinkybės.

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. A. M. ir M. R. įžūlus elgesys pasireiškė fiziniu smurtu prieš nukentėjusįjį V. S. viešoje vietoje – mokyklos sporto salėje kitų mokinių akivaizdoje. Šiuos kaltininkų viešoje vietoje įvykdytus veiksmus matė visi liudytojai, sporto salėje buvę mokiniai ir mokytojai, dėl ko buvo sutrikdyta įprastinė rimtis ir nusistovėjusi tvarka, sukeltas išgąstis ir sumaištis. Taigi A. M. ir M. R. tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių jų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtis.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės realizavimo klausimą, pažymėtina, jog A. M. ir M. R. padarė nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, ši jų veika pagal pavojingumo laipsnį priskiriama nesunkaus nusikaltimo kategorijai. Atsižvelgiama ir tai, jog kaltinamieji nusikalto iš žemų motyvų, be jokios rimtos dingsties, jog veiką padarė tiesioginės tyčios kaltės forma. Teismas konstatuoja, kad A. M. ir M. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Asmens duomenimis A. M. ir M. R. nusikalto sulaukę 17 metų, todėl jiems taikytini BK XI skyriuje numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Kaltininkų itin jaunas amžius, įstatymų leidėjo siekis užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų kaltinamojo amžių ir socialinę brandą, siekis riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo jam galimybę, siekis padėti kaltininkui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu bei siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jų prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis dėl to, teistumo nebuvimas, nusikalstamas elgesys pirmą kartą duoda pagrindą manyti, kad vien šis baudžiamasis procesas kaltinamiesiems padarė efektyvią įtaką elgesio koregavimo linkme, kad jie laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, yra ne tik formalus, bet ir pamatuotas objektyvus teisinis pagrindas A. M. ir M. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu, jiems skiriant BK 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Nustatydamas jų rūšį ir trukmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo A. M. teigiamą darbdavio (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo M. R. teigiamą mokymo įstaigos charakteristiką bei jų tėvų įtaką.

Nustatyta, kad A. M., gyvena su tėvais V. ir L. M., tačiau jau du kartus buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 174 str. (b.l. 86-89). Kaltinamasis dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 92). Jis iki 2015-05-13 mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, jos administracijos vertintas neigiamai kaip linkęs bėgti iš pamokų, blogai besimokantis, linkęs smurtauti prieš žemesnių klasių mokinius (b.l. 94). A. M. tėvai dirba, Psichikos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra, neteisti. Teisiamojo posėdžio metu nepilnamečio A. M. motina L. M. parodė, jog sutinka ugdyti ir prižiūrėti nepilnametį, jam neigiamos įtakos nedaro ir nedarys, yra pati neteista, nebausta, dirbanti, turi galimybę sudaryti nepilnamečio asmenybei ugdyti tinkamas sąlygas, sutinka teikti būtiną informaciją auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančiai institucijai. Be to, pats nepilnametis A. M. sutinka, kad jį ugdytų ir prižiūrėtų motina, pasižada jos klausyti ir tinkamai elgtis, nors iki šiol tėvų neklausė. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad nepilnametį kaltinamąjį A. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, bus pasiektas teisingumas. Jam skirtinos tarpusavyje suderintos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas (BK 83 str.), atidavimas motinai, kuri rūpinasi vaiku, ugdyti ir prižiūrėti (BK 86 str.) ir elgesio apribojimas (BPK 85 str.).

Kaltinamasis M. R. šiuo metu yra pilnametis, tačiau nusikalto dar neturėdamas 18 m. Jis dirba pagal individualios veiklos liudijimą, neteistas, tačiau vieną kartą baustas administracine tvarka pagal ATPK 174 str. (b.l. 115-116). Iki 2015-06-19 mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, jos administracijos vertintas gerai, tačiau uždaro būdo, sunkaus charakterio, kaip linkęs tyčiotis iš silpnesnių bendraklasių, svarstytas Vaiko gerovės komisijoje (b.l. 117). Nustatyta, kad jis gyvena su motina A. R., kuri dirba, Psichikos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra, neteista. Tuo tarpu M. R. tėvas B. R. yra teistas, baustas, nedirbantis, buvo Priklausomybės ligų informacinėje grupėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija (b.l. 123-127). Teismo vertinimu, M. R. taip pat turi būti taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, jam skiriant auklėjamojo poveikio priemones – nemokamus darbus ir elgesio apribojimą.

Teismo įsitikinimu, būtent minėtos kaltinamiesiems skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės leis pasiekti BK 80 str. numatytą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtį, padės formuoti A. M. ir M. R. socialinius įgūdžius, atliks individualiosios ir bendrosios prevencijos vaidmenį ir nepakenks A. M. užimtumui mokslo įstaigoje bei M. R. veiklai pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Įspėjimą,Atidavimą 1 (vieneriems) metams, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų, motinai L. M. ugdyti ir prižiūrėti,Elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, A. M. įpareigojant a) būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.; b) tęsti mokslą ir c) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždraudžiant A. M. be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Išaiškinti A. M., kad jeigu jis padarys naujų nusikalstamų veikų, bus sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir bausmės skyrimo.

A. M. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

M. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nemokamus 60 (šešiasdešimt) valandų auklėjamojo pobūdžio darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį;Elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, M. R. įpareigojant: a) būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.; b) dirbti ir c) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždraudžiant M. R. be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Išaiškinti M. R., kad jis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų ir draudimo vykdymą.

M. R. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.