Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. M., K. L. ir D. Š. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešus teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja K. L. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jos palikimo priėmimui taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios – 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CK PĮĮĮ) 38 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas J. L., miręs (duomenys neskelbtini), po jo sutuoktinės K. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

7. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (1964 m. CK 587 straipsnio 1–3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju, palikėja K. L. su J. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje sutuoktiniai susilaukė trijų vaikų – pareiškėjų: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Palikėja K. L. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis J. L. mirė (duomenys neskelbtini) po palikėjos mirties. Kaišiadorių rajono Kruonio seniūnijos seniūno 1999 m. spalio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad palikėja K. L. ir palikėjas J. L. iki palikėjos mirties gyveno kartu, mirus K. L. J. L. ją palaidojo ir iš karto pradėjo valdyti likusį turtą, tame tarpe ir taupomąją knygelę sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo ir kitų dokumentų matyti, kad palikėjai J. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš 2025 m. sausio 21 d. Kauno regioninio valstybės archyvo pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro 1997-2000 metų dokumentuose žinių apie K. L. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Tai patvirtina Lietuvos Notarų rūmų 2025 m. sausio 9 d. el. laiškas, kuriame nurodyta, kad buvusių Kaišiadorių rajono notarių R. A. ir V. B. dokumentuose K. L. paveldėjimo bylos sudarymo nėra.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų tėvas J. L. kaip palikėjos K. L. sutuoktinis buvo pirmos eilės įpėdinis, paveldinti pagal įstatymą kartu su palikėjos vaikais – pareiškėjais (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad galimi palikėjos K. L. įpėdiniai po palikėjos mirties į notarą nesikreipė, o visą santuokoje užgyventą turtą ir toliau valdė kaip savininkas palikėjos sutuoktinis J. L., kuris sutuoktinę palaidojo, rūpinosi visu jos nekilnojamuoju turtu, sutvarkė likusius jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusios daiktus bei drabužius, taigi, priėmė palikėjos palikimą aktyviais veiksmais. Iš pareiškėjų patikslinto pareiškimo akivaizdu, jog jokių ginčų dėl palikėjos K. L. palikimo tarp galimų įpėdinių (palikėjo vaikų ir sutuoktinio) nėra ir nebuvo.

10. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjų patikslintas pareiškimas patenkinamas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. L. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis J. L. priėmė jos palikimą, per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 1–3 dalys, CK PĮĮĮ 38 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

12. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepatirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs tėtis J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirties data (duomenys neskelbtini)), po sutuoktinės K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.