- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- 1S-30-485/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- S. S.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko), Ramūno Antanavičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. nuteistas 2014 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 2 d.(2 epz.), BK 63 str. 1,4 d. - 2 m. 6mėn., BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, BK 63 str. 1,4,9 d. subendrinta su 2012 m. vasario 15 d. Austrijos Respublikos Vienos Žemių baudžiamųjų bylų teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 7 m. 3 mėn.
Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 24 d. bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. nuteistajam neatlikus 3 metų 3 mėnesių 14 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam S. S..
Šalies argumentai
Nuteistasis S. S. skunde nurodo, kad Komisija įvertino daugumą faktorių (nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, nusikalstamo elgesio riziką ir kt.) ir nusprendė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas teigė, kad lygtinai paleidžiami tik tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema, bet neatsižvelgė į nuteistojo daromą pažangą. Nuteistasis vykdė visas įmanomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankėsi visose mokymosi kursuose, programose. Teismas motyvavo, kad likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė, tačiau nuteistojo nuomone, BVK 157 str. 2 d. 2 p. numato iki 5 metų galimą lygtinį paleidimą iš pataiso įstaigos. Nuteistasis parodė, kad yra linkęs paisyti įstatytų, laikytis visuomenės nustatytų normų, galiojančių nuobaudų neturi, ne kartą skatintas, priskirtas lengvai grupei, dalyvauja pataisos programose, teigiamai motyvuotas, turi teisę išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, dirba be sargybos ir mano, kad galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Išėjęs anksčiau laiko prisidėtų prie vaiko išlaikymo, būtų įdarbintas. Teigia, kad pagal Austrijos įstatymus, kur padaręs nusikaltimą, būtų jau paleistas anksčiau laiko, tačiau Lietuvoje lygtinis paleidimas nėra taikomas ir taip bloginamos jo sąlygos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, tinkamai neįvertino visų aplinkybių, todėl ir nepatvirtino Komisijos nutarimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. S. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 43 balai, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, byloje nenustatyta.
Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, adaptacijos programos metu nuteistasis supažindintas su pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, elgesio taisyklėmis, savo teisėmis, pareigomis, draudimais, motyvuotas pataisos namuose elgtis nepriekaištingai. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis šių reikalavimų laikėsi ir bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, 5 kartus skatintas, šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, mokosi. Tai teigiamai apibūdinantys asmenį duomenys, dėl kurių aukštesniajam teismui nekyla abejonių.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad nuteistasis vykdo individualaus socialinės reabilitacijos planą bei dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau vien tik dalyvavimas minėtose programose nerodo itin akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju vis tik išlieka vidutinė (43 balai). Taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; pastovaus pajamų šaltinio nebuvimas, kriminalinių kompanionų įtaka; problemų sprendimo įgūdžiai. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyta pozicija, jog S. S. nematydamas kitos išeities gali pasielgti labai neatsakingai nors ir impulsyvumas mažai tikėtinas. Supranta, kad turi problemų, tačiau tame ką jis vertina kaip problemą ir tame kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime yra prieštaravimų. Ne visas savo veiksmų pasekmes nuteistasis linkęs apgalvoti, atsižvelgdamas į kitų nusikaltimus teisina ir savo nusikaltimą. Visa tai rodo, kad nėra akivaizdaus ir pakankamo pagrindo jį vertinti išskirtinai teigiamai ir manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apeliantas skunde akcentuoja, jog jis bausmės atlikimo laikotarpiu mokosi, dirba, lankė socialinės reabilitacijos programas. Nepaisant to, nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką nagrinėjamu atveju nėra itin akivaizdūs. Jau buvo paminėta, jog S. S. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri labai artima žemos, o tai vertintina, kad nuteistasis rodo polinkį stengtis taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad S. S. daro itin akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes pagal BVK 157 str. 1 d. reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
Skundas grindžiamas ir nuteistojo nesutikimu, kad teismas nutartį motyvavo pasisakydamas dėl neatliktos bausmės dalies jo atžvilgiu. Tokie skundo argumentai atmestini, kadangi likusios neatliktos bausmės dydis yra vertinamoji kategorija, apie kurią teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimą, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas jokių procesinių BPK pažeidimų nepadarė ir šią aplinkybę vertino kartu su kitais bylos įrodymais, spręsdamas klausimą dėl Komisijos sprendimo patvirtinimo ar nepatvirtinimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.