Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-470-408/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-27
Bylos Nr.
1-470-408/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11627-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-470-408/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-11627-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.4.5; 1.2.14.5.1; 1.1.7.2.3; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui,dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,kaltinamajai M. G.,

viešame teisiamo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, niekur nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kita baudžiamoji byla Nr. 01-1-58999-15, kurioje M. G. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

M. G., veikdama bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2016 m. kovo 10 d., apie 12 val., nenustatytam asmeniui paskambinus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. M. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune, melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir paaiškinus, kad ji turi pateikti visus savo pinigus, juos suskaičiuoti, atžymėti ir atiduoti tariamai policijos pareigūnei, kuri atvyks pas ją į namus bei paims pinigus, nukentėjusioji A. M. K. sutiko pateikti turėtus pinigus 2110 eurų. 2016 m. kovo 10 d., apie 13 val., pas ją į namus, esančius A. (duomenys neskelbtini) Kaune, atvyko kaltinamoji M. G., kuri prisistačiusi ,,tardytoja O.“ paėmė 2110 eurų, kuriuos melagingai vėliau žadėjo grąžinti nukentėjusiajai A. M. K.. Tokiu būdu apgaule savo naudai kaltinamoji M. G. įgijo svetimą turtą, tai yra pinigus 2110 eurų, padarydama A. M. K. 2110 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamoji M. G. kalta neprisipažino. Ji paaiškino, kad niekada nedarė šio nusikaltimo. 2016 m. kovo 10 d. ryte vaiką nuvežė į darželį, buvo namuose, tada važiavo į Kauno Akropolį, apie pietus važiavo į prekybos centrą ,,Šilas“', esantį A. Juozapavičiaus prospekte apsipirkti, tada grįžo namo. Dar ryte jai paskambino pažįstamas E. B.. Iš balso suprato, kad jis buvo neblaivus. Jis klausė ar ji gali padėti, tačiau nedetalizavo ką padėti. Ji atsisakė jam padėti, nes turėjo reikalų ir nenorėjo su juo bendrauti. Su E. B. susipažino per kitą savo pažįstamą A. M., kuris ir davė E. jos numerį. Žinojo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tik tiksliai nežinojo kur, ar Alytuje, ar Marijampolėje. E. B. tą dieną jai skambino daug kartų ir vis klausė ar ji gali jam padėti. Jis nedetalizavo kokios pagalbos jam reikia. Ji atsisakė jam padėti, nenorėjo su juo kalbėti, nes jau buvo susitaikiusi su savo draugu. Neprisimena ar E. skambindavo iš to paties numerio, ar skirtingų, negali pasakyti koks tai buvo numeris.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamoji M. G. kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Iš nukentėjusiosios A. M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2016-03-10, apie 12 val., į jos namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris prisistatė Vilniaus policijos viršininku M. J. ir paaiškino, kad jie turi sulaikę moterį, kuri pateikė jai netikrus pinigus, kiek nukentėjusioji suprato, kad jai pensiją išmokėjo netikrais pinigais ir, kad tuos pinigus reikia atžymėti policijoje, nes kitaip pas ją darys kratą ir jei nepateiks pinigų, tai jie negalės sulaikyti asmens, davusio jai netikrus pinigus. Vyriškis su kuriuo ji kalbėjo telefonu paklausė, kiek ji turi namuose pinigų. Ji jiems atsakė, kad namuose turi 2000 eurų ir dar šiek tiek maistui. Tada minėtas vyriškis telefonu pasakė, kad atsiųs savo kolegę tardytoją ar prokurorę pas ją, kurios vardas O., kuri turės paimti pinigus ir juos atžymėti. Kai kalbėjo su tuo vyriškiu girdėjo fone kalbančių ir daugiau vyriškų balsų, tačiau su ja kalbėjo vienas. Tada tą pačią dieną apie 13 val. pas ją į namus atėjo moteris apie 40 metų amžiaus, 155 cm ūgio moteris, šviesių plaukų, bet ne visai balti, tokie labiau į rusvumą, ilgio iki pečių, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo smėlio spalvos striukę, veidas apvalus, šviesus. Tą moterį pamačiusi gyvai ji galėtų atpažinti. Moteris atėjusi jai pasakė ,,jau žinot kas aš“'. Nukentėjusioji suprato, kad tai ta moteris, kuriai ji turi paduoti pinigus. Jai padavė grynais pinigais 2110 eurų, juos buvo sudėjusi į maišelį. Duodant jai tą maišelį, jis iškrito iš rankų, pinigai išbyrėjo, ta moteris susirinko pinigus, susidėjo į maišelį ir išėjo. Pinigai buvo 100, 50, 20 ir 10 eurų nominalo kupiūromis. Ji paėmė pinigus ir pasakė, kad juos atžymės ir po to atneš atgal greit bei liepė nukentėjusiajai apie tai nieko nepasakoti, nes kitaip pasodins penkiems metams. Minėta moteris pas ją taip ir nesugrįžo. Nukentėjusioji parodė, kad gyvena viena, tuo metu namuose nieko nebuvo, tos moters daugiau niekas nematė. Mano, kad tie asmenys pasinaudojo jos senyvu amžiumi ir patiklumu, todėl nepagalvojusi ji tuos pinigus atidavė, tikrai tuo metu pasitikėjo, kad juos grąžins, nes ta moteris taip sakė. Taip pat parodė, kad buvo po akies operacijos, tikriausiai dar gal apkvaitusi nuo narkozės, kad jie taip ją įkalbėjo (1 t., b. l. 25-28).

Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjo pranešimo matyti, kad gauta duomenų, jog sukčiavimą, veikdami organizuotoje grupėje, organizavo Marijampolės pataisos namuose bausmes atliekantys nuteistieji, kurie paskambino nukentėjusiajai ir pokalbio metu apgaule išviliojo pinigus. Pinigų paimti pasiuntė laisvėje esančią nusikalstamos veikos bendrininkę M. G. (1 t., b. l. 34).

Gavus šią informaciją, nukentėjusiajai A. M. K. pateikta atpažinti nurodyta moteris M. G. dalyvaujant dar dviems statistėms moterims. Atpažinimo metu nukentėjusioji parodė, kad iš jai pateiktų atpažinti trijų moterų ji neatpažįsta nei vienos, panašiausia Nr. 3 (įtariamoji M. G.) pagal požymius, kuriuos ji įsidėmėjo, tačiau garantuoti negali, kad tai tikrai ta pati moteris, kuri iš jos paėmė pinigus. Tos moters veidas nuo moters Nr. 3 skiriasi tuo, kad buvo simpatiškesnis, ji daug šypsojosi, plaukai buvo šviesesnės spalvos bei stambesnis kūno sudėjimas (1 t., b. l.35-37).

Po atpažinimo M. G. apklausta specialiąja liudytoja parodė, kad susipažinusi su nutarimu apklausti ją, ji gali pasakyti, kad nieko apie tokią nusikalstamą veiką nežino, moters A. M. K. ji nepažįsta, pirmą kartą girdi, jokių pinigų iš jokios moters ji nepaėmė. Atsakydama į tyrėjos klausimus ji parodė, kad šiuo metu neturi pažįstamų asmenų, kurie atliktų laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau Alytaus pataisos namuose kalėjo jos sugyventinis G. C., kuris į laisvę išėjo 2016 m. balandžio mėnesį. Daugiau nieko, kas atliktų laisvės atėmimo bausmę, ji nepažįsta ir nepažinojo. Nutarime nurodytą dieną ji galėjo būti banke, nes kiekvieno mėnesio 10 d. ji gauna perlaidas ir eina pasiimti jų į banką apie 12-14 val. į Šiaulių banką Žemaičių pl., Kaune. Taip pat ji parodė, kad šiuo metu naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), juo naudojasi apie 12 metų. Daugiau telefono aparatų ar kortelių neturi (2 t., b. l. 58-59).

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad asmuo skambinęs nukentėjusiajai naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Buvo gauta telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė. Išklotinės užklausos laikotarpis yra nuo 2016-03-10 iki 2016-03-12. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07131-16 nustatyta, kad asmuo apgaule iš A. M. K. išviliojęs pinigus skambino iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikė prisijungęs prie celių, aptarnaujančių Marijampolės pataisos namus. Abonentas turėjo 4 telekomunikacinius įvykius su nukentėjusiosios A. M. K. abonentu. O tiksliau, 2016-03-10 d. 11 val. 24 min.- ryšio trukmė 1800 sekundės; 11 val. 54 min.- ryšio trukmė 1800 sekundės; 12 val. 24 min.- ryšio trukmė 236 sekundės; 13 val. 21 min.- ryšio trukmė 153 sekundės. Skambinant nukentėjusiajam abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas su mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. 3(duomenys neskelbtini). Asmuo apgaule iš nukentėjusiosios išviliojęs pinigus bendravo su šiais mobilaus ryšio abonentais: (duomenys neskelbtini) - 34 telekomunikaciniai įvykiai; (duomenys neskelbtini) - 119 telekomunikaciniai įvykiai; (duomenys neskelbtini) - 1 telekomunikaciniai įvykiai; (duomenys neskelbtini) - 1 telekomunikaciniai įvykiai; (duomenys neskelbtini) - 1 telekomunikaciniai įvykiai. Numeriai yra išankstinio apmokėjimo paslaugos (2 t., b. l. 19-20).

Atliekant ikiteisminį tyrimą, siekiant nustatyti įtariamosios buvimo vietą nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo gauta įtariamosios M. G. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė. Išanalizavus išklotinę nustatyta, kad įtariamoji nusikalstamos veikos padarymo metu skambino, priiminėjo skambučius, trumpąsias žinutes, kai jos mobilusis telefonas buvo prisijungęs prie telefono bokšto toje vietoje, kuri apima nukentėjusiosios gyvenamąją vietą. Taip pat nustatyta, kad M. G. 8 kartus bendravo su abonentu, kuris skambino nukentėjusiajai nusikalstamos veikos padarymo dieną (2 t., b. l. 49-50).

Žemėlapio duomenys patvirtina M. G. judėjimo kryptį (2 t., b. l. 51-54).

Pagal įtariamosios M. G. parodymus, liudytoju apklaustas E. B., kuris parodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, jis yra naudojęsis mobilaus ryšio telefonu apie 7 kartus. Savo asmeninio telefono jis neturėjo, skambindavo iš kitų nuteistųjų telefonų. Jokios M. G. jis nepažįsta, girdi pirmą kartą, su ja niekada nėra bendravęs. Kadangi M. G. nepažįsta, tai jai tikrai neskambino ir jokios paslaugos neprašė. Iš vis nepažįsta jokios moters vardu M.. Kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini) nežino. A. M. jis pažįsta iš Alytaus pataisos namų, su juo ten susipažino kai atliko laisvės atėmimo bausmę 2009 metais. Paskutinį kartą jį matė gal 2012 metais kovo mėnesį, kai išėjo į laisvę. Su juo nuo tada nėra bendravęs.

Pagal VRIS naršyklės duomenis nustatyta, kad A. M. yra ieškomas Alytaus AVPK, kaip kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo, jo gyvenamoji vieta šiuo metu nežinoma, todėl jį apklausti nėra galimybės.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 20 straipsnio) nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimai M. G. pasitvirtino.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462-2013, 2K-336/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-206/2009). Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Suklaidinimas gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas nuslepia arba priešingai – praneša neteisingas aplinkybes ir faktus, pateikia klaidingą informaciją ir tai yra reikšminga nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-117/2012).

Byloje ištyrus įrodymus nustatyta, kad kaltinamoji M. G., veikdama bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui paskambinus telefonu nukentėjusiajai A. M. K. į namus ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, kuris paaiškino, kad ji turi pateikti visus savo pinigus ir atiduoti tariamai policijos pareigūnei, kuri atvyks pas ją į namus bei paims pinigus, nukentėjusiajai A. M. K. sutikus pateikti turėtus pinigus - 2110 eurų, kaltinamoji M. G. atvyko pas ją į namus ir prisistačiusi ,,tardytoja O.“, paėmė 2110 eurų, kuriuos melagingai vėliau žadėjo nukentėjusiajai grąžinti.

Nors M. G. savo kaltę neigia, teismas konstatuoja, kad jai inkriminuota nusikalstama veika visiškai įrodyta. Kaltinamosios parodymais kaip įrodymais, teismas nesivadovauja, vertina juos kaip kaltinamosios gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės, jie paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.

BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai.

Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas privalo nustatyti nusikalstamos veikos sudėties tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, nuodugniai ir tinkamai išanalizuoti surinktus įrodymus, kaip visumą, ir pasisakyti tiek apie kaltinamųjų kaltę įrodančius, tiek ją paneigiančius faktus. Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Teismas mano, kad šioje baudžiamojoje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai leidžia teismui pagrįstai konstatuoti, kad kaltinamoji M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas netiki kaltinamosios aiškinimu, kad ji nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kad pas nukentėjusiąją ji niekada nebuvo ir pinigų iš jos nepaėmė. Teismas šiuos jos parodymus atmeta kaip nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamosios pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios A. M. K. parodymų, į jos namų telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė Vilniaus policijos viršininku M. J. ir paaiškino, kad jie turi sulaikę moterį, kuri pateikė jai netikrus pinigus. Ji suprato, kad jai pensiją išmokėjo netikrais pinigais ir, kad tuos pinigus reikia atžymėti policijoje, nes kitaip pas ją darys kratą ir jei nepateiks pinigų. Vyriškis su kuriuo ji kalbėjo telefonu paklausė, kiek ji turi namuose pinigų. Ji jiems atsakė, kad namuose turi 2000 eurų ir dar šiek tiek maistui. Tada minėtas vyriškis telefonu pasakė, kad atsiųs savo kolegę tardytoją, kurios vardas O., kuri turės paimti pinigus ir juos atžymėti. Tą pačią dieną pas ją į namus atėjo moteris, panaši į kaltinamąją, kuriai ji padavė grynais pinigais 2110 eurų. Ji paėmė pinigus, pasakė, kad juos atžymės ir po to atneš atgal. Liepė apie tai niekam nepasakoti, nes kitaip ją pasodins penkiems metams. Minėta moteris pas ją taip ir nesugrįžo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad siekiant nustatyti ryšius tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios, buvo atlikta mobiliojo ir statinio ryšio abonentų išklotinių analizė. Atlikus minėtą analizę nustatyta, kad asmuo apgaule iš A. M. K. išviliojęs pinigus skambino iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikė prisijungęs prie celių, aptarnaujančių Marijampolės pataisos namus. Abonentas turėjo 4 telekomunikacinius įvykius su nukentėjusiosios A. M. K. abonentu. Asmuo apgaule iš nukentėjusiosios išviliojęs pinigus bendravo su šiais mobilaus ryšio abonentais: (duomenys neskelbtini) – 34 telekomunikaciniai įvykiai; (duomenys neskelbtini) - 119 telekomunikaciniai įvykiai; (duomenys neskelbtini) - 1 telekomunikaciniai įvykiai; (duomenys neskelbtini) - 1 telekomunikaciniai įvykiai; (duomenys neskelbtini) - 1 telekomunikaciniai įvykiai. Numeriai yra išankstinio apmokėjimo paslaugos.

Be to, siekiant nustatyti kaltinamosios M. G. buvimo vietą nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo gauta jos telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė. Išanalizavus išklotinę nustatyta, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu skambino, priiminėjo skambučius, trumpąsias žinutes, kai jos mobilusis telefonas buvo prisijungęs prie telefono bokšto toje vietoje, kuri apima nukentėjusiosios gyvenamąją vietą. Taip pat nustatyta, kad M. G. 8 kartus bendravo su abonentu, kuris skambino nukentėjusiajai nusikalstamos veikos padarymo dieną.

Taigi, įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamosios M. G. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalies sudėtį ir kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji A. M. K. pareiškė 2110 eurų civilinį ieškinį kaltinamajai dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 35-36).

Kaltinamoji su ieškiniu nesutinka.

Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai A. M. K. kaltinamosios M. G. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Turtinė žala yra akivaizdi, reali, todėl laikytina pagrįsta.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamoji niekur nedirba, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje ji kaltinama už analogiško nusikaltimo padarymą. Įvertinus jos asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, atsižvelgiant į tai, kad jos vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, į tai, kad viena augina mažamečius vaikus, teismas sprendžia, kad jai skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė (2 t., b. l. 18), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 109 straipsniu, 112 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiosios A. M. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš M. G. priteisti 2100 eurų (du tūkstančius vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę (2 t., b. l. 18), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas