- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- II-78-1118/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00075-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Pažeidėjas
- M. T.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato – atstovui Lorenui Balčiūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. T. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-641-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. T. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko Loreno Balčiūno (toliau – Institucijos) 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-641-2019, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. birželio 29 d. 16.41 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,43 promilių girtumas. Tokiais veiksmais M. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą M. T. paskirta 900,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
M. T., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą prašydamas panaikinti 2019 m. rugpjūčio 5 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad Institucija priimdama nutarimą netinkamai vadovavosi ANK 566, 567 straipsnių nuostatomis, nes nutarimas yra nemotyvuotas, priimtas formaliai, nevisapusiškai ištyrus įvykio aplinkybes, visiškai neatsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktus duomenis, alkotesterio naudojimo ir vairuotojų neblaivumo nustatymo tvarką. Visų pirma, nutarime nėra nurodyta, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis buvo konstatuotas 0,43 promilių neblaivumas. 2019 m. birželio 29 d. administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad jo neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu Alcotest 7510, nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, alkoholio matuoklio kiekio paklaida ± 0,02 prom., tačiau šių aplinkybių nutarime nėra nurodyta. Be to, jei Institucija priimdama nutarimą ir vadovavosi minėto alkotesterio parodymais, tačiau priimdama nutarimą nesilaikė Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ nuostatų, nepritaikė paklaidos ir nenustatė mažiausios etilo alkoholio koncentracijos, kaip to reikalauja minėtų nuostatų 2.2 ir 2.3 punktai. Antra, neatsižvelgė į tai, kad pagal alkotesterio parodymus bei įvertinus alkotesterio paklaidą, buvo nežymiai viršyta įstatyme leistina riba, todėl turėjo būti atlikti papildomi tyrimo veiksmai, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl alkotesterio parodymų tikrumo. Pažymėjo, kad patikrinimo metu nesijautė neblaivus, todėl kilus abejonių dėl alkotesterio rodmenų tikslumo, paprašė pareigūno leisti antrą kartą pasitikrinti blaivumą tuo pačiu alkotesteriu, tačiau, pareigūnams neleidus pakartotinai pasitikrinti blaivumą, jis su alkotesterio parodymais nesutiko ir iš kart po protokolo surašymo nuvyko į Mažeikių ligoninę dėl kraujo pridavimo. Ištyrus alkoholio koncentraciją kraujyje buvo nustatyta 0,18 prom., kas įrodo, kad vairuodamas transporto priemonę neviršijo įstatyme leistinos 0,4 promilių ribos. Trečia, nors teisės aktuose nenumatyta pareigūnų tiesioginės pareigos dar kartą patikrinti vairuotojo blaivumo laipsnį esant ribinei situacijai, t. y. 0,01 prom., tačiau teisės aktuose nenumatytas ir draudimas tokį pakartotinį patikrinimą atlikti. Ketvirta, jo manymu buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka, ką iš dalies patvirtina ir vyresniojo patrulio A. Kuneikos 2019 m. birželio 29 d. tarnybinis pranešimas, todėl alkotesterio parodymų patikimumas kelia abejonių. Norint gauti tikslius rezultatus naudojant alkotesterį, tikrinimas gali būti pradėtas tik palaukus 15 minučių nuo to laiko, kai tikrinamasis vartojo kokius nors skysčius (vandenį) ar valgė. Taigi pareigūnams kyla pareiga, prieš patikrinant blaivumą, paklausti ar jis per pastarąsias 15 min. ką nors valgė ar gėrė. Šiuo atveju jo buvo tik paklausta, ar jis vartojo alkoholį, nors prieš sustabdant policijos pareigūnams jis gėrė energetinį gėrimą, kuris galimai galėjo iškreipti alkotesterio parodymus.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo nutarimą, atsiliepime nesutiko su M. T. skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad M. T. buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Prietaiso paklaida iki 1.00 promilės yra 0,017 promilės, taigi pritaikius paklaidą nusižengimą padariusio asmens naudai, laikytina, kad asmeniui nustatytas 0,413 promilių girtumas, kas savaime 0,43 promilių girtumą nedaro niekiniu. Kadangi prietaiso paklaida gali svyruoti ir atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, asmens girtumas galėjo būti didesnis nei po patikrinimo prietaisas atvaizdavo ekranėlyje. Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alkotest 7510 naudojimosi instrukcijoje numatyta, kad Lietuvos rinkai tiekiamuose Alcotest 7510 prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota. Šiuo atveju ir 15 minučių laukimo laikotarpio metu ir bet kuriuo kitu metu, prietaisas aptinka burnoje užsilikusio (ne plaučių iškvėpto) alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu. Šiuo atveju, M. T. girtumas tikrintas kartą, patikrinimas dėl kažkokių prietaiso rodomų klaidų nenutrūko, prietaiso ekranėlyje atvaizduotas asmens girtumas promilėmis, viršijęs įstatymo nustatytą maksimaliąją leistiną ribą. Jis, nesutikės su alkotesterio rezultatu, praėjus šiek tiek daugiau nei valandai pasitikrino pasirinktoje gydymo įstaigoje ir, kaip tai matyti iš specialisto išvados, 2019 m. birželio 29 d. 17.45 val. paimtame organizmo terpėje – kraujo mėginyje rasta mažiausia alkoholio koncentracija kraujyje 0,18 promilių. Per tam tikrą laiką, esant eilei tam tikrų faktorių kaip organizmo būklė, kūno masė, organų darbas ir kita, iš organizmo pašalinamas tam tikras kiekis alkoholio, kas atsitiko ir šiuo atveju. Reikšminga yra tai, koks asmens girtumas buvo teisės pažeidimo padarymo metu, o ne praėjus tam tikram laikui, todėl abejoti alkoholio kiekio matuoklio, kuris reguliariai tikrinamas ir turi galiojančią meteorologinę patikrą, rodmenimis nėra jokio pagrindo.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. T. palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad prieš blaivumo patikrinimą, jis buvo vartojęs alkoholio išvakarėse, apie 24.00 val. šventėje, vartojo alų, tačiau kiek išgėrė negali pasakyti. Įvykio dieną, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis nesijautė girtas ar negalintis sėstis prie automobilio vairo, todėl su drauge vyko į Mažeikius pas draugus. Sustabdęs policijos pareigūnas jo tik paklausė, ar vartojo alkoholį, ir davė alkotesterį blaivumui nustatyti. Nustačius 0,43 promiles, jis prašė leisti pakartoti blaivumo patikrinimą, tačiau pareigūnas nesutiko. Policijos pareigūnams surašius administracinio nusižengimo protokolą, jis nuvyko į Mažeikių ligoninę pasitikrinti neblaivumą. Kraujas jam buvo paimtas truputėli daugiau nei per valandą, nes važiuodamas su drauge į Mažeikius pasiklydo. Tuo metu, alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 0,24 promilių neblaivumas, o alkoholio koncentracija kraujyje buvo nustatyta 0,18 promilių. Šie duomenys įrodo, kad sustabdžius policijos pareigūnams jis galėjo vairuoti automobilį. Pažymėjo, kad nustačius jam 0,43 promilių neblaivumą, turėjo būti pritaikyta paklaida ir rinkti jį teisinantys įrodymai, tačiau institucija, priimdama nutarimą, tiek atsiliepime, neatsižvelgė į paklaidą ir nešalino byloje esančių abejonių dėl atlikto neblaivumo nustatymo duomenų patikimumo. Be to, policijos pareigūnai prieš tikrinant alkotesteriu blaivumą turėjo paklausti jo, ar jis nebuvo vartojęs kokių skysčių, tačiau to nepadarė, paklausė tik dėl alkoholio vartojimo. Jis prieš sustabdymą gėrė energetinį gėrimą kuris, jo manymu, galėjo iškraipyti alkotesterio rezultatą.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. birželio 29 d. buvo vykdoma girtumo akcija, be to dar buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini), dieną prieš tai vyko šventė, todėl jis kartu su kitu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnu tikrino vairuotojų blaivumą. Sustabdžius M. T. ir jam pradarius automobilio langą nuotoliniu alkotesteriu buvo tikrinama ar yra alkoholio koncentracija ore. Tuo metu, kai M. T. atidarė langą, jautėsi nuo sklindantis alkoholio kvapas. Nustačius alkoholio kvapą, jo buvo prašoma pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba. Prieš patikrinant blaivumą alkotesteriu jo tik paklausė ar yra vartojęs alkoholio. Neklausė ar prieš patikrinimą blaivumo Jam atsakius, kad buvo vartojęs alkoholio praeitos dienos vakare, buvo tikrinamas jo blaivumas. Nustačius girtumą ir jam nesutikus su parodymais, jam buvo išaiškinta jo teisė vykti į ligoninę nusistatyti alkoholio kiekį kraujyje. Jam nedavė pakartotinai pasitikrinti blaivumą, nes tokios pareigos nėra. Jei būtų nustatytas virš 1,5 promilių neblaivumas, tuomet jis būtų privalėjęs pakartotinai nustatyti neblaivumą.
Liudytoja G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dieną prieš sustabdant M. T., jie buvo šventėje su dideliu draugų būriu. Ji visada nebuvo su M. T., todėl nematė, kiek jis vartojo alkoholio, tačiau jis neatrodė girtas, drauge parėjo namo. Įvykio dieną jie buvo susitarę susitikti su draugais Mažeikiuose, todėl ji su M. T. važiavo į Mažeikius. Važiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai, iš kurių vienas priėjo prie automobilio ir, M. T., atidarius langą, nuotoliniu būdu buvo tikrinamas alkoholio kvapas. Po to M. T. liepė pasitikrinti blaivumą. Nustačius 0,43 promiles, ji konsultavosi su giminaičiu, kuris paaiškino, kad jam turi duoti pakartotinai pasitikrinti neblaivumą po 15 minučių, todėl M. T. ir prašė pakartotinai atlikti blaivumo patikrinimą. Policijos pareigūnui nesutikus, jie nuvyko į Mažeikių ligoninę, kur jam buvo paimtas kraujas alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Pažymėjo, kad prieš sės-damas už vairo M. T. neatrodė išgėręs.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu-tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįs-tumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, kylanti už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).
Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo byloje metu. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas M. T. daug dėmesio skiria neblaivumo nustatymo tvarkai ir deklaratyviai teigia, kad buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka, t. y. jam kyla abejonių dėl prietaiso naudojimo instrukcijos galimų pažeidimų, jo patikros ir pan. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais M. T. argumentais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės) įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Minėtų Taisyklių 29 punkte inter alia numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su neblaivumo tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Taigi šiose taisyklėse nėra numatytas privalomumas patikrinti blaivumą asmeniui antrą kartą, kuriam nustatytas neblaivumas neviršija 1,5 promilių. Remiantis šiomis taisyklėmis, asmuo, nesutikdamas su alkotesterio rezultatu, turi teisę vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Pastebėtina, jog šia teise administracinėn atsakomybėn patrauktas M. T. ir pasinaudojo.
Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ kiekio iškvėptame ore matuoklio naudojimo instrukcijos pažymi, kad burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus. Parodymams įtakos taip pat gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai (pvz. vaisių sultys), alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaistai ir lašai, taip pat atsiraugėjimas ar vėmimas (vartojus alkoholį). Lietuvos rinkai teikiamuose Alcotest 7510 prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota, todėl ir 15 min. laukimo laikotarpiu, ir bet kuriuo kitu metu prietaisas aptinka burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu. Galimai netikslūs prietaiso parodymai nėra užfiksuojami ar parodomi ekrane. Taigi, nagrinėjamu atveju M. T. atlikus blaivumo patikrinimą alkotesterio pagalba, net ir prieš tai jam vartojus energetinį gėrimą, kurio sudėtyje nėra alkoholio, tai jokio poveikio alkotesterio parodymams neturi. Šiuo atveju M. T. girtumas tikrintas kartą, patikrinimas dėl prietaiso rodomų klaidų nenutrūko, prietaiso ekrane buvo atvaizduotas asmens girtumas promilėmis, todėl jo išdėstyta pozicija dėl blaivumo nustatymo tvarkos pažeidimų atmestina.
Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014), tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. birželio 29 d. 16.41 val. (duomenys neskelbtini), M. T. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0245 buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas M. T. blaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų. Taip pat byloje nenustatyta, kad pareigūnas, atlikęs patikrinimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas minėto alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0968190 (b. l. 34), kuriame nurodytos galimos paklaidos, alkotesterio numeris ir pan. Iš minėto patikros sertifikato matyti, kad jis galiojo iki 2019 m. rugsėjo 22 d, vadinasi, atliekant M. T. blaivumo patikrinimą 2019 m. birželio 29 d., alkotesteris buvo tinkamas naudoti.
Pažymėtina, jog M. T. nesutikus su alkotesterio rezultatu, jis nuvyko į VŠĮ Mažeikių ligoninę, kur jam 17.48 val. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 0,24 promilių neblaivumas. Kraujo mėginys paimtas 17.45 val., t. y. praėjus 1 valandai ir 4 minutėms nuo pirminio blaivumo patikrinimo įvykio vietoje, parodė 0,18 promilių etilo koncentraciją kraujyje. Įvertinus įvykio vietoje patikrinimo metu alkotesteriu nustatytą M. T. neblaivumo laipsnį ir po 1 val. 4 min. jo medicinos įstaigoje duoto kraujo neblaivumui nustatyti tyrimo rezultatą bei šioje įstaigoje pakartotinai atliktą blaivumo patikrinimą alkotesterio pagalba, darytina išvada, jog atsižvelgiant į pirminiu alkotesteriu nustatytą M. T. neblaivumo laipsnį (0,43 promilės, o pritaikius paklaidą 0,41 promilės) akivaizdu, jog M. T. kraujyje 2019 m. rugsėjo 29 d. 17.45 val. etilo alkoholio jau buvo mažiau negu jo neblaivumo tikrinimo metu 2019 m. birželio 29 d. 16.41 val. Kita vertus, toks alkoholio kiekio kraujyje bei jo koncentracijos iškvepiamame ore sumažėjimas, laikytina natūralia fiziologinių apelianto organizmo procesų pasekmė. Laikui bėgant alkoholio kiekis tam tikrose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad paprastai suaugusio žmogaus etanolio koncentracijos kraujyje mažėjimo greitis varijuoja tarp 0,1 ir 0,25 promilės per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-648/2017). Vidutinis eliminacijos greitis yra 0,18 promilės per valandą, taigi nagrinėjamu atveju, praėjus 1 val. 4 min. iš M. T. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio, ką kraujo rezultatai ir parodė. Pastebėtina, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o kitomis testavimo techninėmis priemonėmis gauti duomenys teismui yra neprivalomi ir vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Nors policijos pareigūnų tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau esminių prieštaravimų, kurie leistų abejoti pirminiais M. T. neblaivumo nustatymo rezultatais alkotesteriu nėra. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, alkotesterio patikros sertifikato duomenis, teismų praktiką, darytina išvada, kad VšĮ Mažeikių ligoninėje atliktų tyrimų rezultatai nepaneigia pareigūno atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų, priešingai, įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, kad tikrinamas įvykio vietoje M. T. buvo neblaivus. Tai, jog M. T. išvakarėse vartojo alkoholį patvirtino ir jis pats teismo posėdžio metu, nurodęs, kad išvakarėse apie 24.00 val. jis vartojo alkoholį, tačiau vartoto kiekio negalėjo pasakyti. Iš byloje esančios VšĮ Mažeikių ligoninės biologinės terpės siuntimo chemijos laboratorijai matyti, kad M. T. nurodė išvakarėse (apie 24.00 val.) išgėręs apie 2 litrus alaus. Taigi, M. T. nurodoma energetinio gėrimo vartojimo prieš patikrinimą aplinkybė, savaime nepaneigia teisėta ir metrologiškai patikrinta policijos priemone jam nustatyto neblaivumo fakto. M. T. žinodamas, jog išvakarėse jis buvo vartojęs alkoholio ir kitą dieną vairavęs transporto priemonę, pervertino savo fizines galimybes ir pasielgė išties neatsakingai.
Visumos byloje nustatytų ir aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. T. 2019 m. birželio 29 d. 16.41 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių (paklaida ± 0,02 promilių) neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už ką skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, M. T. skundas netenkintinas, o 2019 m. rugpjūčio 5 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nutarimas Nr. 51-ANR_N-641-2019 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. skundą netenkinti.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 51-ANR_N-641-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.