- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- 2-279-633/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- A. M.
dalyvaujant : ieškovo Ž. M. atstovui advokatui A. S. ir atsakovės A. M. atstovui advokatui R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Ž. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo ir išlaikymo vaikui sumažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Ž. M. savo ieškiniu prašo teismą pakeisti 2010-11-08 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio ir nustatyti jam, ieškovui Ž. M., nuo kreipimosi į teismą su šiuo ieškiniu mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M., gim. 2004-03-17, periodinėmis išmokomis po 200 lt. kas mėnesį, t.y. sumažinant kasmėnesinę išmoką nuo 400 lt. iki 200 lt. Reikalavimas grindžiamas vienu argumentu - ieškovo turtinės padėties esminiu pablogėjimu dėl pajamų neturėjimo (netekimo).
Atsakovė A. M. savarankiškų reikalavimų šioje byloje nepareiškė.
I. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė :
Ieškovas Ž. M. ieškinyje nurodė ir jo atstovas papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta jo su atsakove sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo jo paties turtinė padėtis pasikeitė tik tuo, jog jis neteko sutarties su atsakove sudarymo metu turėtų nemažų pajamų iš periodiško nelegalaus uždarbiavimo Švedijoje ir nuo 2001 m. neturi jokių pajamų, pats pragyvena padedamas ūkininkaujančių tėvų, visa kita jo turtinė padėtis išlikusi tokia pat. Sutartimi prisiimtą įsipareigojimą dėl išlaikymo vaikui iki 2001 m., kuomet dar turėjo darbo Švedijoje, vykdė, šiuo metu, - nebe, nes tvirtina neturintis iš ko, jis esantis sveikas, visiškai darbingas, daugiau išlaikytinių neturintis, objektyvaus pobūdžio kliūčių išlaikymo teikimui nėra, tiesiog jo tvirtinimu nepavyksta rasti darbo, pripažįstantis, jog periodiškai ir dabar vykstantis į užsienį, tačiau tvirtinantis, jog ne dirbti.
Atsiliepimas
Atsakovė A. M. atsiliepime į ieškinį nurodė ir jos atstovas teisme papildomai paaiškino, kad su ieškovo reikalavimu visiškai nesutinka, ieškinį prašo atmesti, nes jis esantis nepagrįstas. Jos žiniomis ieškovo reali turtinė padėtis nuo sutarties patvirtinimo niekuo esmingai nepasikeitusi, tiek sutarties sudarymo metu, tiek dabar ieškovas legalaus darbo Lietuvoje neturėjo ir neturi, viešų registrų duomenys apie registravimąsi bedarbiu Lietuvoje ir pajamų čia neturėjimą neatspindi tikrosios padėties, - ieškovas jos, atsakovės žiniomis, apie ką jai tvirtina teigęs jis pats, šiuo metu kuris laikas uždarbiauja prie statybų darbų Vokietijoje, gauna pajamas, ji neginčijanti aplinkybės, kad iki jų santuokos nutraukimo ieškovas taip pat periodiškai uždarbiaudavo užsienyje, tačiau tai situacijos nekeičia, - tiek sutarties sudarymo metu, tiek ir šiuo metu ieškovas gauna pajamas iš nelegalaus darbo, jo turtinė padėtis niekuo nepasikeitusi ir nėra objektyvių kliūčių vykdyti prisiimtą įsipareigojimą dėl vaiko išlaikymo. Atsakovė tvirtinanti, kad jai pačiai esant sunkios turtinės padėties, sumažinto ieškovo prašomu dydžiu išlaikymo sūnui tikrai nebepakaktų, kad tinkamai jį lavinti, ugdyti, o taip pat užtikrinti papildomus specialius poreikius dėl lėtinio (ilgai trunkančio) sveikatos sutrikimo. Atsakovės globojamo vaiko poreikiai išlaikymui nėra niekuo sumažėję, o dėl jo augimo ir lėtinės ligos tik nuolat didėja. Jos pačios turtinė padėtis po prašomos keisti sutarties sudarymo taip pat nėra niekuo pagerėjusi, ji esanti bedarbė, pragyvena iš socialinės paramos, be to, tik ji viena vykdo kasdienę pas ją gyvenančio mažamečio sūnaus globą, kuri ieškovo niekaip nevertinama.
Vaikas A. M. (8 m.) buvo išklausytas byloje dėl su juo susijusio pareikštojo ieškovo reikalavimo netiesiogiai, - per atstovą, - Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus (b.l. 22, 35-36), pats savo pozicijos byloje nesuformulavo.
Savivaldybės institucija byloje davė rašytinę išvadą, jog skyriaus nuomone ieškovas byloje neįrodė kaip galimo esminio savo turtinės padėties pablogėjimo, kuriuo remiasi reikalaudamas išlaikymo pareigos sumažinimo. Be to, ieškovas esantis dar jaunas, darbingo amžiaus ir visiškai darbingas vyras, todėl negali pagrįstai tenkintis minimalaus dydžio pajamomis ar net ir tokių neturėjimu, jeigu tikrovėje taip būtų. Institucijos nuomone sumažinus išlaikymą šalių vaikui ieškovo prašomu būdu, jo nepakaks net minimaliausiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl ieškovo reikalavimas prieštarauja jo vaiko interesams ir turi būti atmestas.
II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
2010-11-08 Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-23952-249/2010 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patvirtino tų pačių šalių, t.y. Ž. M. ir A. M., sutartį dėl jų santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3-ame punkte šios bylos ieškovas Ž. M. įsipareigojo teikti sūnui A. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 lt. kas mėnesį iki pilnametystės, uzufruktas į šias lėšas buvo nustatytas šios bylos atsakovei A. M., nes su ja vaikas nuolat gyvena (b.l. 11).
Duomenų, kad būtų iš esmės sumažėję pačio ieškovo išlaikymo būtino jo sūnaus A. M. poreikiai, byloje nėra, kita vertus, byloje yra duomenys, jog po teismo sprendimo priėmimo vaikui išliko papildomų poreikių reikalaujantys sveikatos sutrukimai, be to, vaikas pradėjo lankyti mokyklą (b.l. 35-36). Infliacija, pinigų perkamosios galios nuvertėjimas, kiti po teismo nutarties priėmimo šalies ekonomikoje egzistavę neigiami veiksniai, teismo vertinimu, vienodai veikė tiek vaikui priteisto ir teikto išlaikymo pinigus, tiek jų tėvų (ieškovo ir atsakovės) pajamas bei turtą, todėl vien šiomis aplinkybėmis argumentuoti išlaikymo mažinimą ar didinimą nebūtų teisinga.
Nėra byloje ir duomenų, kad būtų iš esmės gerėjusi atsakovės turtinė padėtis, kas galėtų būti pagrindu perskirstyti vaiko išlaikymo pareigos dalis tarp abiejų tėvų, atvirkščiai, pagal bylos duomenis, kurių ieškovas neginčijo, atsakovė po teismo sprendimo priėmimo tapo socialiai remtina, yra ilgą laiką Darbo biržoje registruota ir darbo kol kas nesėkmingai ieškanti bedarbė, pragyvena, globoja sūnų ir jį išlaiko tik iš valstybės socialinės paramos ir padedama savo motinos (b.l. 35-36).
Lietuvos VSDF Valdybai deklaruojamais duomenimis ieškovas Ž. M. nuo 2008-01-01 iki 2012-03-31 pagal darbo sutartį nedirbo (t.y. nei prašomos keisti sutarties sudarymo momentu, nei dabar kreipdamasis į teismą), po keletą kartų 2008 ir 2011 metais dirbo Lietuvoje pagal verslo liudijimą (b.l. 27-32).
III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.
Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
CK 3.201 str. 1 d. normos suteikia teismui diskrecijos teisę pakeisti priteisto (nustatyto patvirtinant tėvų sutartį) anksčiau išlaikymo vaikui dydį, jeigu po pirmesnio sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė bylos šalių (tėvų) turtinė padėtis ar vaiko poreikiai.
Teismas aiškina, jog civilinės apyvartos stabilumo, vaiko interesų prioritetinės gynybos ir teisinės taikos tarp šalių užtikrinimui būtina sąlyga, jog ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo subjektyvia teise kreiptis į teismą aptariamu klausimu ir tokiu būdu nekvestionuotų ankstesnių įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsniu įstatymo leidėjo yra nustatyta imperatyvaus pobūdžio procesinė pareiga kiekvienai bylos šaliai įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus. Todėl nors bylos šalių (jų atstovų) paaiškinimai yra vienas iš įrodymų šaltinių civiliniame procese, tačiau sprendžiant tokius kaip šis viešą interesą turinčius su nepilnamečiais vaikais, ypač jų išlaikymu, susijusius klausimus vien pačių šalių pareiškimų teismui paprastai nepakanka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
Teismas byloje nustatė, kad vaiko A. M. poreikių išlaikymui sumažėjimo nėra, vaikas ėmė lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, yra išlikę reikalaujančių papildomos medicininės priežiūros sveikatos sutrikimų. Atsakovės, vaiko motinos, asmeninė ir turtinė padėtis po teismo nutarties priėmimo 2010-11-08 nors ir ne esmingai, tačiau pablogėjo, - ji tapo socialiai remtina. Ieškovas Ž. M. prašo mažinti išlaikymą sūnui nuo 400 lt. iki 200 lt./mėn., argumentuodamas, jog toliau nebeišgali teikti jam tokį išlaikymo dydį dėl buvusių pajamų praradimo ir visiško tokių neturėjimo šiuo metu. Teismas sprendžia, jog ieškovo byloje deklaruojamas turtinės padėties pablogėjimas, pasireiškęs vien tvirtinamu pajamų laikinu netekimu iš nelegalaus darbo užsienyje, nėra toks, kad būtų pagrindas jį pripažinti esminiu ir to pagrindu išlaikymą sūnui mažinti, be to, teismo vertinimu tėvo deklaruojamo pajamų laikino sumažėjimo aplinkybės lyginamąjį svorį atsveria savuoju aplinkybės, jog vaiko poreikiai per beveik 2 metus faktiškai ir neabejotinai padidėjo dėl jo augimo, pradėjimo lankyti bendro lavinimo mokyklą ir kt., bei kartu pablogėjo atsakovės, vaiko motinos, materialinė padėtis. Vertindamas šių aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog šiuo atveju mažinti sutartimi vaikui nustatytą išlaikymą nėra faktinio pagrindo.
Kartu teismas konstatuoja, kad ieškovas yra dar labai jaunas, fiziškai sveikas, darbingo amžiaus ir visiškai darbingas, turi objektyvias galimybes dirbti ir užsidirbti, todėl ne tik gali, bet ir privalo gausinti savo pajamas, kad toliau užtikrintų savo vaiko vis didėjančius su amžiumi poreikius. Viešojo intereso (prioritetinio vaikų teisių gynimo) aspektu yra nepriimtina tokia situacija, kai jų tėvo kasdieniai egzistenciniai poreikiai yra iškeliami aukščiau už negalinčių dar savimi pasirūpinti vaikų poreikius maistui, drabužiams, avalynei, kasdieniam lavinimui ir pan. Kita vertus, teismas visiškai sutinka ir su kitu atsakovės kontraargumentu ieškovo išsakytiems motyvams mažinti išlaikymo sūnui dydį dėl to, kad šis šiuo metu, bent jau kuris laikas, neva neturintis iš ko mokėti įsipareigotą išlaikymą vaikui. Ieškovas, būdamas subrendęs ir socialiai atsakingas žmogus, prieš kurdamas šeimą, susilaukdamas vaiko, nutraukdamas santuoką ir tardamasis dėl tokio nutraukimo pasekmių ginčo sutartyje, ar kitokiomis aplinkybėmis, privalėjo visapusiškai įvertinti savo tiek asmenines, tiek turtines, tiek ir kitokias galimybes tinkamai išlaikyti savo vaikus. Akivaizdu, jog šiuo požiūriu ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, todėl jam tenka pareiga prisiimti atsakomybę už iškilusius padarinius.
Be to, teismas, vertindamas bylos duomenis (įrodymus) pagal tikimybių pusiausvyros principą, daro išvadą, kad bylos situacijoje yra labiau tikėtina, kad ieškovas pajamų, kaip pats tvirtina, nėra praradęs, bent jau periodiškai uždarbiauja užsienyje ir šiuo metu, - atsakovės pareiškimą šiuo klausimu netiesiogiai patvirtina teismui pašto tarnybos grąžintos ieškovui skirtos korespondencijos atžymos, jog šis ne vieną kartą nebuvo rastas gyvenamojoje vietoje, nes yra išvykęs į užsienį. Be to, šios kategorijos bylose visi iškilę ir procesinėmis priemonėmis nepavykę pašalinti neaiškumai dėl tėvų turtinės padėties ir galimybių išlaikyti savo vaikus pagal suformuotą šalies kasacinio teismo praktiką yra aiškinami išlaikymo būtino nepilnamečio vaiko naudai. Byloje ieškovui neįrodžius o ir aktyviam teismui nenustačius objektyvaus pobūdžio kliūčių tėvui toliau vykdyti vaiko išlaikymo pareigą tokia apimtimi, kiek to būtina, - reikalauja faktinė padėtis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, mažinti išlaikymo vaikui dydį nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo, - kitaip būtų paneigtas šalies Konstitucija, CK ir kt. įstatymais nustatytas imperatyvas tėvams vaikų išlaikymo pareigos, kurios šie negali atsisakyti jokiomis aplinkybėmis.
Dėl padarytų išvadų Ž. M. ieškinys, bylą sprendžiant išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, atmestinas kaip nepagrįstas.
V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Abi šalys byloje pareiškė priešpriešinius reikalavimus viena kitai atlyginti procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys yra visiškai atmetamas, ieškovo reikalavimas dėl išlaidų kompensavimo taip pat turi būti atmestas, o atsakovės visiškai patenkinamas, - jai priteistina iš ieškovo rašytiniu įrodymu pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, - 600 lt. apmokėjimo advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme (Lietuvos respublikos CPK 93 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro 38,61 lt. teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys visiškai atmetamas, šias išlaidas privalo atlyginti nuo jų mokėjimo neatleistas ieškovas (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismas
nusprendė:
Ž. M. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), trisdešimt aštuonis litus 61 ct. (38,61 lt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.