- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- 1-164-659/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Nukentėjusysis
- D. Š., A. Š.
- Kaltinamasis
- V. E.
- Advokatai
- Diana Kaunienė, Juozas Ančiukaitis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį, 139 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. E., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ir susargdino žmogų bei dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:
jis, 2013 m. birželio 28 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., atsinešė pistoletą „HK P30“, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymo redakcija Nr. IX-705) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti neblaiviam (0,4 promilės ir daugiau), apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, V. E., minėto buto balkone, iš dėklo išsitraukė pistoletą “HK P30”, norėdamas juo pasigirti, tokiu būdu pažeidė įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriama numatyta, kad ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų, V. E., minėto buto balkone, iš dėklo išsitraukė pistoletą ir užtaisęs, per balkono langą, vieną kartą šovė į viršų, tokiu būdu pažeidė įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame numatyta, kad ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo ginklus gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus bei įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą, šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo, ir nukentėjusiajam A. Š. paprašius parodyti pistoletą, pistoletas iššovė, ko pasekoje šovinys kliudė nukentėjusiojo A. Š. kairę šlaunį, taip padarydamas nukentėjusiajam kairės šlaunies šautinius sužalojimus su pakinklinės arterijos ir venos pažeidimu, lydimu hipovolemijos, hemoraginės anemijos, šoko, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą bei už nukentėjusiojo A. Š. stovėjusios nukentėjusiosios D. Š. dešinę blauzdą, padarydamas nukentėjusiajai kiaurinės šautinės blauzdos žaizdą su fascijos ir raumenų pažeidimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. E. dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą ir jį susargdino bei dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. Š. sveikatą.
Kaltinamasis V. E. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš įvykį susitiko su A. G. einant į parduotuvę. A. G. pasakė, kad namuose yra svečių, tada jis pasakė, kad vėliau užsuks, pasiskambinęs. Paskambino po 1 valandos kaimynui, bet jam pasakė, kad dar yra svečių. Tada jis pasakė, kad vėliau užsuks, ir antrą kartą neskambino. Po pusvalandžio nutarė trumpam užsukti, parūkyti. A. G. taip pat dažnai pas juos užsukdavo, pinigų iš motinos pasiskolindavo, apie keliones pakalbėdavo. Atėjus pas A. Š. pasisveikino ir nuėjo tiesiai į balkoną. D. Š. parūkė, tada atėjo A. G. į balkoną. Jie rūkė. Jis prieš tai minėjo A. G., kad turi ginklą, parodė jį jam. Pasakė kaimynui, kad gali per balkono langą iššauti ir iššovė. Jis norėjo uždėti ginklo saugiklį, bet į balkoną įėjo A. Š. ir paklausė „Ką darote, parodyk, ką turi“. Jo ranka buvo ant kelio ir jis pajuto trūktelėjimą, ir tada nuaidėjo šūvis. A. Š. pasakė „Peršovei“. A. G. sėdėjo kampe, metro atstumu. Po šūvio nukentėjusysis ant A. G. prisėdo, o jis pamatęs rankšluostį, čiupo rišti A. Š. koją. Negerai nukentėjusiajam buvo, išbalo, todėl jis paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą. Kitas draugas išgėręs puolė jį daužyti. Atvykusi greitoji, A. Š. išvežė. Po įvykio jis buvo išvežtas į komisariatą. Jis buvo po operacijos nuvykęs aplankyti A. Š.. Atvyko su D. Š.. A. Š. pasakė, kad nelaimingas atsitikimas ir pasakė, kad buvo ir liks kaimynais, tik turės sumokėti žalą - gydymo išlaidas. Jis atėjo pas A. Š. ir D. Š., atsiprašinėjo jų. Jis seniai tame name gyvena. Vieną kartą skambino A. Š., prašė pinigų operacijai ir jis atvežė 700 Lt. Kam A. Š. išleido tuos pinigus, jis nežino. Kitą kartą A. Š. reikėjo 200 Lt, jis taip pat jam nuvežė pinigus. A. Š. rašė žinutes, kad reikia pinigų. Po ligoninės, nukentėjusįjį turėjo vežti į Palangą, į reabilitaciją. Jis ir ten važiavo pas A. Š.. Skausmo neperduosi, yra padaryta trauma, kaltę prisiima, jo poelgis nepateisinamas. Bandė taikytis, aptarė sąlygas, bet po to, sulaukė skambučio iš advokato, po pirmo posėdžio, kuris pasakė, kad nebenori taikytis, nes bijo, kad jis gali pabėgti į užsienį. Atėjęs pas kaimyną, užmiršo nusiimti ginklą ir įdėti į seifą, tai yra jo kaltė. Ranka buvo ant kelių, jis norėjo uždėti saugiklį, bet taip gavosi, kad pistoletas iššovė. Konflikto nebuvo, netyčia ginklas iššovė. Pripažįsta savo kaltę, atsiprašo, nes tai nepateisinama. Tačiau A. Š. įvykio metu buvo labai girtas, nors pažymos byloje nėra.
Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad įvykis buvo 2013 m. birželio 28 d. penktadienį. Apie 19 val. jis grįžo iš darbo, susiskambino su pusbroliu A. M., kuriam turėjo būti atostogos, ir šis atėjo pas jį - sugalvojo atšvęsti. Pusbrolis atėjo apie 19:30 val., atsinešė alaus, jie kalbėjosi, paskambino dar keli draugai. Buvo po 21 val., kai atėjo dar du draugai D. J. ir M.. Jie visi kalbėjosi, vakarojo ir į naminį laidinį telefoną paskambino V. E.. G. atsiliepė. Jis girdėjo, kaip šis pasakė V. E. „Gali neužeiti, nes pas D. yra svečių“. Po pusvalandžio pamatė, kad ateina kaimynas V. E., kuris tiesiai per svetainę nuėjo į balkoną, kur buvo ir jo mama. Po kiek laiko mama atėjo į kambarį. V. E. buvo pasilikęs balkone. Jis nežino, kodėl V. E. iš karto ėjo į balkoną. A. G. nuėjo į balkoną parūkyti. Po 10 min. išgirdo šūvį. Atėjęs į balkoną, V. E. paklausė „ką čia turi“ ir dėjęs žingsnį, pajuto šūvį. Kai įėjo į balkoną V. E. sėdėjo dešinėje , o G. kairėje. Žengė ir buvo šūvis. Pasižiūrėjęs pamatė, kad pradėjo kraujuoti koja. Tada V. E. pasakė, kad šis jam koją peršovė. Jam pasidarė silpna, neteko sąmonės. Jį po to išvežė į ligoninę. Nežino ar V. E. buvo iškėlęs ranką, šūvis galėjo būti neatsargus. Tuo metu mama buvo jam už nugaros. Po įvykio su V. E. buvo susitikę, šis buvo atvažiavęs į ligoninę, atsiprašė, davė 900 Lt vaistams. Sakė, kad kuo galės, tuo padės. Po įvykio jie nesusitaikė, nes V. E. nesiūlė susitaikyti. V. E. užeidavo pas juos, nes jų kaimynas ir jie bendraudavo. V. E. ėjo ne pas jį, o pas A. G., kuris yra jo patėvis. Jis buvo girdėjęs, kad V. E. turi ginklą. Gydėsi ligoninėje nuo 2013-06-29 iki 2013-07-15. Iki 2013-08-05 buvo reabilitacijoje. Po to ambulatorinis gydymas prasidėjo, kuris tęsiasi iki šiol. Dėl šio įvykio liko neįgalus, tačiau dar nenustatė neįgalumo, kol žaizda neužgijo, dar turėjo daryti operaciją. Negalės dirbti, šeimos negalės sukurti, nes pusė kojos nefunkcionuoja. Iki įvykio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Įmonė užsiima laivų pjaustymu. Dirbo 7 mėnesius, įsitikinęs, kad ir toliau būtų ten dirbęs. Jo pajamos buvo 1200 Lt į rankas kas mėnesį. Dėl šio įvykio reiškia civilinį ieškinį 80 000 Lt neturtinei žalai ir 3970,37 Lt turtinei žalai.
Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad tą vakarą buvo namuose. Pas jos sūnų buvo sūnėnas. V. E. skambino jiems į namus, į laidinį telefoną, norėjo ateiti į svečius. Jie jam sakė, kad šis neitų, nes yra svečių, bet V. E. po kiek laiko atėjo nebeskambinęs. V. E. buvo išgėręs. Atėjo į balkoną parūkyti ir tuo metu išgirdo šūvį. V. E. šovė per langą, o antrą kartą jis šovė jos vaikui į koją. Kai pamatė vaiko kojoje kraują, labai išsigando ir nepajuto, kad jai taip pat kliuvo į koją. Ji girdėjo du šūvius. Išgirdusi šūvį, girdėjo, kaip sūnus pasakė „Vygandai, man koją peršovei“. Ji nematė, kaip tai įvyko. Ji buvo tarpdury tarp balkono ir kambario, kai išgirdo šūvį. Po to juos išvežė į ligoninę. V. E. buvo ligoninėje, prašė, kad jie nepyktų. V. E. 2 kartus važiavo ir į Palangą. Dabar su juo nebendrauja, nes kai prasidėjo teismai, piniginiai reikalai, V. E. pasakė, kad bus priešais. Dėl šio įvykio prašo atlyginti 575 Lt turtinę žalą, nes negalėjo dirbti ir 5000 Lt neturtinę žalą, kadangi patyrė stresą, pergyveno, vaistus pirko, dvi savaites gydėsi.
Liudytojas A. M. parodė, kad tą dieną, grįžęs iš darbo, pasiskambino pusbroliui Š. ir atėjo pas jį į svečius. Jie sėdėjo, gėrė alų. Tada atėjo J. ir visi bendravo. 2 valandas sėdėjo ir tada į namų telefoną paskambino kaltinamasis, norėjo ateiti. A. G. jam pasakė, kad neitų, nes yra draugų. Po pusvalandžio buvo antras skambutis į namų telefoną. A. G. vėl sakė, kad nereikia, neik, tačiau po 20-30 min. V. E. nieko nesakęs atėjo su taure. Konflikto nebuvo. Su A. G. nuėjo į balkoną, dviese sėdėjo, rūkė. Per balkoną pasigirdo pirmas šūvis. Į balkoną nuėjo A.ir paklausė „Ką čia turi, parodyk“ ir žengė žingsnį. Tada nuaidėjo antras šūvis. A. Š. sušuko “Tu man koją peršovei“. D. Š. žengė į balkoną, ji pamatė, kad A. Š. koja kraujuoja. Tada buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba ir jis išėjo į lauką jos laukti. Po įvykio jie kalbėjosi, bet niekas nematė, kas įvyko. Vienas šūvis buvo į orą, kitas į A. Š.. Kaip pas D. Š. atsirado sužalojimai, jis negali pasakyti. Balkonas 3 žingsnių ilgio. V. E. nieko neaiškino, kaip jis čia šovė.
Liudytojas D. J. parodė, kad su Mindaugu išėjo į parduotuvę, po to grįžo, buvo kambaryje ir išgirdo du šūvius. Įvykis buvo balkone. Jis pas A. Š. buvo su M., kuris šiuo metu yra užsienyje. Kiti buvo balkone. Jis išgirdo 2 šūvius, ko pasekoje buvo pašautas A. Š. ir jo mama. Jis nematė, kas šovė A. Š.. Kalbėjo po įvykio, ir sužinojo, kad šovė A. Š. kaimynas. Jis matė kraują pas A. Š. ir D. Š.. Po pirmo šūvio Š. buvo balkone. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes.
Liudytojas A. G. parodė, kad ėjo į parduotuvę ir pakeliui sutiko V. E., kuris pasakė, kad ateis į svečius. Jis V. E. atsakė, kad dabar neitų, nes yra draugų. V. E. paskambino po pusvalandžio ir paklausė „ Ar jau gali ateiti“, jis pasakė, kad ne. Dar po pusvalandžio V. E. atėjo su bokalu brendžio ir nuėjo į balkoną. Balkone buvo, pradžioje buvo D. Š., jie parūkė ir D. Š. išėjo iš balkono. Kai jis įėjo į balkoną, V. E. ištraukė ginklą ir šovė pro langą. Po to jis pažiūrėjo, kiek liko šovinių, bet neįdėjo šautuvo į apsaugą. Tada į balkoną įėjo A. Š. ir paklausė, ką čia V. E. turi. Tuo metu D. Š. žengė žingsnį į balkoną, ir tada nuaidėjo šūvis. V. E. šovė, bet paties šūvio momento jis nematė. A. Š. pirmas įėjo į balkoną, po to D. Š.. Jei pistoletas būtų neužtaisytas, nelaimė nebūtų įvykusi. Jis nematė, kad V. E., būtų kam davęs apžiūrėti šautuvą. Jis nematė, nes A. Š. nugara užstojo vaizdą. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, po parodymų pasirašė, nes akinių nepasiėmė. Tyrėja pasakė, kad ji spausdina kompiuteriu ir jam viską paskaitys, bet ji ne taip surašė tą protokolą. Tyrėja interpretavo jo žodžius. Jis neseniai perskaitė protokolą, ir mato, kad yra neatitikimų. Kai kaltinamasis atėjo į namus, ginklo pas jį nematė. Jis neigia sakęs tyrėjai, kad A. Š. griebė už ginklo. Jis nematė už ko griebė nukentėjusysis. Jei A. Š. buvo nugara į jį, tai kaip jis galėjo matyti. Pas tyrėją būnant, jam ne tas rūpėjo, jis norėjo greičiau į ligoninę. Be to, ryte dar buvo girtas, nes išgėrė su kaimynu, o naktį valė kraują, todėl buvo nemiegojęs. V. E. nieko nesakė, kai šovė į orą. Jis su V. E. sėdėjo vienas prieš kitą, o A. Š. priėjo prie V. E.. Buvo jau po 22:00 val., balkone buvo prieblanda. D. Š. buvo balkone, kai atėjo V. E., o jis sėdėjo prie stalo. V. E. buvo su D., ji išėjo, tada į balkoną įėjo jis ir atsisėdo priešais V. E.. Jie sėdėjo balkono galuose, rūkė, kai V. E. šovė į orą. V. E. atėjo, išgėrė, ir šovė. Kaltinamasis nieko nesakęs, jiems berūkant, šovė per langą. Jis matė kaip V. E. laikė ginklą tarp kojų.
Liudytoja R. K. parodė, kad yra tyrėja, A. G. apklausinėjo ji. Šio asmens parodymai buvo svarbūs tuo, nes reikėjo išspręsti klausimą, ką daryti su laikinai sulaikytu įtariamuoju. Jai A. G. pasakojo, kad jiedu su įtariamuoju sėdėjo balkone, kalbėjosi. Po to A. G. posūnis ar sūnus išgirdęs šūvį, įbėgo į balkoną, griebė už ginklo ir pasileido šūviai. Buvo griebta už ginklo, o po to buvo šūvis. A. G. buvo padėtas apklausos protokolas susipažinti, jis pasirašė, kad susipažino. Ji jo paklausė, ar viskas taip surašyta ir jis atsakė, kad taip. Ji paklausė liudytojo, kas atitiko balkone ir liudytojas papasakojo. Liudytojas emociškai aktyvus buvo apklausoje, ji negali tvirtinti, ar jis viską girdėjo, kai skaitė jo parodymus. Ji kiekvienam sako, kad parašytų, kad „Perskaičiau, surašyta teisingai“ ir pasirašytų.
2013-06-28 įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriame užfiksuota prie balkono durų ant grindų ištryptas kraujo plotas, prie slenksčio į balkoną guli kruvina šlepetė. Balkone ant grindų paliktas taip pat kraujo klanas, kuriame guli antra šlepetė. Balkono galuose stovi kėdės, per vidurį mažas staliukas. Uždarius balkono duris prie sienos kampo ant grindų rasta deformuota kulka (t. 1 b. l. 10-13).
2013-07-03 daiktų, dokumentų apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėtas pistoletas “HK P30” (t. 1 b. l. 20).
Specialisto išvada Nr. G 1330/13 (03) nustatyta, kad A. Š. buvo padarytas kairės šlaunies šautinis sužalojimas su pakinklinės arterijos ir venos pažeidimu, lydimas hipovolemijos, hemoraginės anemijos, šoko. A. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas (1 t. b.l.54-55).
Specialisto išvadoje Nr. G 1913/13 (03) matyti, kad D. Š. buvo nustatyta kiaurinė šautinė dešinės blauzdos žaizda su fascijos ir raumenų pažeidimu. D. Š. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – jos sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t. b.l.103-104).
Specialisto išvadoje Nr. 30-19-IS1-656 matyti, kad tyrimui pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro pistoletas „HK P30“ Nr. 129-001618. Pistoletas yra „B“ kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, šaudyti tinkamas. Pateikti tyrimui dvylika šovinių yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šoviniai, skirti 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „A“ ir „B“ kategorijų šaunamiesiems ginklams, šaudyti tinkami (1 t. b.l.144-147).
Iš asmens blaivumo nustatymo pažymos matyti, kad V. E. nustatytas 1,37‰ girtumas (t. 2 b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis V. E. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir išsamiai nurodė su įvykiu susijusias aplinkybes, kurias iš esmės patvirtino tiek nukentėjusieji A. Š. ir D. Š., tiek liudytojai A. M., D. J. ir A. G.. Minėtų asmenų parodymai patvirtinti specialisto išvadomis. Teismas, vertindamas A. G. parodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. nurodė, kad šūvis pasigirdo A. Š. griebus už ginklo (t. 1 b. l. 115-116), o teisminio nagrinėjimo metu liudytojas neigė, jog A. Š. griebė už ginklo (t. 3 b. l. 10). Vis dėlto teismas, vertindamas A. G. parodymų patikimumą, vadovaujasi A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie nuoseklūs, logiški, atitinka tiek kaltinamojo parodymus, tiek nustatytas faktines bylos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes V. E. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymo redakcija Nr. IX-705) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti neblaiviam (0,4 promilės ir daugiau), apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų, bei 30 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame numatyta, kad ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo ginklus gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus bei įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą, ir dėl to sunkiai sužalojo A. Š. bei BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nes sužalojo D. Š., kuri prarado nedidelę dalį profesinio darbingumo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad V. E. po įvykio suteikė nukentėjusiajam pagalbą, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi; taip pat, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio elgesys – A. Š. griebė iš kaltinamojo ginklą ir tuo metu jis iššovė; po įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį, atsiprašė, atlygino dalį žalos, bandė susitaikyti (BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6 p., 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.
Atsižvelgiama į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis įvykdė du neatsargius nusikaltimus, nusikalstamo nerūpestingumo forma, t.y. būdamas neblaivus ir atsinešdamas ginklą į nukentėjusiųjų namus nenumatė, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, buvusio darbdavio UAB “ (duomenys neskelbtini) ” apibūdinamas kaip jautrus, stropus, pareigingas, atsakingas darbuotojas, draugiškas kolega (t. 2 b. l. 154). Vertinant kaltinamojo nuoširdų prisipažinimą, dalį atlygintos žalos ikiteisminio tyrimo metu, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, V. E. skirtinos straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei šių sankcijų vidurkis, bausmės vykdymą atidedant.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Nukentėjusysis A. Š. ir D. Š. byloje pareiškė civilinius ieškinius. Nukentėjusysis A. Š. iš kaltinamojo prašo priteisti 3970,37 Lt turtinę žalą ir 80 000 Lt neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nuo šios sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei 1537, 50 Lt bylinėjimosi išlaidas. D. Š. iš kaltinamojo prašo priteisti 575,89 Lt turtinę žalą ir 5 000 Lt neturinę žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei 1009, 50 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 2 dalį, fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą, sumos pagal negautas pajamas yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Teismas, įvertinęs tiek nukentėjusiojo A. Š., tiek nukentėjusiosios D. Š. negautų pajamų apskaičiavimo pagrįstumą, su gydymu patirtas išlaidas, konstatuoja, kad A. Š. reikalavimas dėl 3 970, 37 Lt ir D. Š. reikalavimas dėl 575,89 Lt, pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, todėl tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėtame straipsnyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (2009 m. balandžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.
Nukentėjusysis A. Š. neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo neteisėtos veikos jam padarytas nepataisomas kojos sužalojimas, nes yra amputuotas kojos raumuo, koja nebefunkcionuoja kaip iki sužalojimo. Dėl sužalojimo sukeltų padarinių patyrė intensyvų skausmą, ilgalaikius neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie tebesitęsia. Dėl sužalojimo padarinių negali gyventi visaverčio gyvenimo, tebejaučia kojos skausmą, nes vaistai visiškai jo nenuslopina, sutrikusi judėjimo ir apsitarnavimo funkcija, savarankiškai gali nueiti tik nedidelius atstumus, o didesnius – tik vežimėliu. Negali priminti kairės kojos, nes patiria didžiulį skausmą, dėl patirto sužalojimo negali užsiimti laisvalaikio pomėgiais, iki šiol gydosi. Yra kairės kojos pakitimų, dėl sužalojimo neteko kojos raumens, kairė pėda yra beveik nevaldoma, todėl jam padaryta ir estetinė žala. Šiuo metu jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (.l. 181, 2 t.)Nors dėl tebesitęsiančio gydymo nėra nustatytas darbingumo lygis, tačiau medikai jam nurodė, kad galimybė šiuo metu dirbti yra nulinė ir ateityje sužalojimo pasekmių pašalinti nepavyks. Pagal įgytą statybininko - apdailininko specialybę niekada nebegalės dirbti, taip pat nebegalės dirbti ir iki sužalojimo dirbto darbo. Dėl sužalojimo nebesukurs planuotos šeimos ir nesitiki, jog sukurs ateityje, nes nebus pajėgus aprūpinti šeimos, be to, dėl fizinio sužalojimo tapo nepatrauklus, todėl be patirto fizinio skausmo labai išgyvena dėl liekamųjų sužalojimo padarinių (2 t b. l.120). Teismas, vertindamas neturtinės žalos pagrįstumą, neabejoja, kad nukentėjusysis patyrė daug fizinio skausmo, kentė ilgalaikį gydymą ir pan., tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Iš darbingumo lygio pažymos, matyti, kad A. Š. terminuotai (nuo 2014-07-21iki 2015-07-20) nustatytas 50 procentų darbingumas (t. 2 b. l. 182), išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad A. Š. negali kelti krovinius rankomis, kurių svoris daugiau kaip 15 kg., dirbti darbą su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, viršvalandinių darbų (t 2 b. l. 183). Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai paliks liekamuosius reiškinius A. Š. gyvenime ir turės įtakos jo darbo ir socialiniams santykiams, gerovei. Tačiau spręsdamas neturinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t.y. nusikaltimas nebuvo tiesiogiai nukreiptas sunkiai sutrikdyti A. Š. sveikatą. Sužalojimas įvyko dėl to, kad kaltinamasis pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, o A. Š. sveikatos sutrikdymas atsirado kaip šių veiksmų pasekmė. Be to, pažymėtina ir tai, kad įvykio kilimui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai. Byloje nustatyta, kad A. Š. atėjęs į balkoną ir paklausęs kaltinamojo, ką jis laiko rankoje, sugriebė už ginklo ir šis iššovė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis, kaip ir kaltinamasis, įvykio metu buvo neblaivus. Nors byloje nėra A. Š. blaivumo nustatymo pažymos, tačiau kad iki įvykio nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus neneigia ir pats A. Š., be to, tai patvirtina ir specialisto išvada (t. 1 b. l. 55). Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po įvykio – jis suteikė pagalbą A. Š., po įvykio lankė ligoninėje, padengė dalį gydymo lėšų, atsiprašė nukentėjusiojo, bandė taikytis. Esant teismo aukščiau aptartais motyvais, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio paties pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo A. Š. reikalavimas dėl 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai per didelis ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintinas iki 30 000 Lt.
Nukentėjusioji D. Š. neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl patirto sužalojimo patyrė stiprių emocinių pergyvenimų bei teko išspręsti stiprų fizinį skausmą tiek ligoninėje, tiek po to, gydant sužeidimą. Stipresnį skausmą jautė nuolat, iki kol žaizda visiškai sugijo. Taip pat turėjo nepatogumų ir stresą, nes turėjo pasirūpinti kaip nuvykti į procedūras bei kviečiama atvykti į policijos apklausą, nes pati neturi automobilio. Įvykio metu patyrė didelį emocinį šoką, nes nuo sužalojimų įvykio vietoje buvo labai daug kraujo, jos sūnus buvo be sąmonės ir tuo metu buvo neaišku, kokio mąsto yra jos sūnaus sužalojimai. Po įvykio blogai miega, dažnai sapnuoja košmarus. Pažymi, kad sužalojimas jai padarė ir estetinę žalą, nes kojoje matomi ryškūs randai, kuriuos turi slėpti po kelnėmis.
Teismas, vertindamas reikalaujamos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, atsižvelgia į aukščiau paminėtus neturinės žalos įvertinimo kriterijus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas neabejoja, kad dėl nagrinėjamo įvykio, nukentėjusioji patyrė emocinius išgyvenimus tiek dėl savo, tiek dėl sūnaus sveikatos, taip pat fizinį skausmą, ir kitokius nepatogumus, tačiau byloje nėra duomenų, kad neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiosios ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais. Pati nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad kulkos padarytos žaizdos sugijo (t. 2 b. l.44). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl nerūpestingumo. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturinės žalos tenkinamas iš dalies, D. Š. priteisiant iš kaltinamojo 1 500 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusieji taip pat pareiškė reikalavimą nuo priteistos sumos priteisti ir penkių procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 107 straipsnį, kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau ši įstatymo nuostata numato įtariamojo ar kaltinamojo teisę, o ne prievolę ikiteisminio nagrinėjimo ar teismo proceso metu atlyginti žalą. Procesinės palūkanos yra išvestinis reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-234/2010, išaiškinta, kad procesinės palūkanos dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdymo gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik po to, kai ši prievolė konstatuojama įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kai šis nuosprendis pateikiamas vykdyti, kai sueina įvykdymo terminas. Šiuo atveju nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistajam atsiras nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti.
Nukentėjusiųjų reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įrodytas byloje pateiktais kvitais (t. 2 b. l. 139-141, 150-152), todėl tenkintinas priteisiant iš V. E. 1537, 50 Lt A. Š. naudai ir 1009, 50 Lt D. Š. naudai.
Procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 4725,34 Lt civilinio ieškinio nutrauktinas, kadangi kaltinamasis jį atlygino (t. 1 b. l. 133).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD su foto nuotraukomis (t. 1 b. l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje; pistoletas „HK P30“ Nr. 129-001618, pistoleto dėtuvė, penki 9 mm kalibro šoviniai, kulka saugomi Klaipėdos AVPK ginklų saugykloje (t. 1 b.l.148,149), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui.
2014-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. E. priklausančias transporto priemones - keleivinį automobilį „Cadillac Eldorado“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); keleivinį automobilį „Infiniti G35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); į pinigines lėšas, esančias Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ terminuoto indėlio (litais) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ terminuoto indėlio (eurais) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB DNB banke, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paliktini galioti iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.,
nusprendžia:
V. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 3 dalį, 139 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 3 dalį – nuteisti 2 metams laisvės
atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį – nuteisti 4 mėnesiams laisvės
atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2013-06-28 iki 2013-06-29 (1 parą) išbūtą laiką.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš V. E. A. Š. naudai 3970,37 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturinės žalos bei 1537,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš V. E. D. Š. naudai 575,89 Lt turtinės žalos ir 1 500 Lt neturtinės žalos bei 1009, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD su foto nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; pistoletą „HK P30“ Nr. 129-001618, pistoleto dėtuvę, penkis 9 mm kalibro šoviniai, kulką, saugomus Klaipėdos AVPK ginklų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą.
2014-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. E. priklausančias transporto priemones - keleivinį automobilį „Cadillac Eldorado“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); keleivinį automobilį „Infiniti G35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); į pinigines lėšas, esančias Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ terminuoto indėlio (litais) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ terminuoto indėlio (eurais) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB DNB banke, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.