Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-03-20 · Administracinė byla Nr. AS-261-159-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-20
Bylos Nr.
AS-261-159-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
V. M., V. S.
Atsakovas
Rietavo policijos komisariatui
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.AS-261-159/2009Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. M. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir V. S. skundą atsakovui Rietavo policijos komisariatui dėl teikimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai V. M. ir V. S. skundu administracinio teisės pažeidimo byloje prašė teismą panaikinti Rietavo policijos komisariato tyrėjo A. P. 2007 m. birželio 29 d. teikimą dėl jų pareiškimo tyrimo bei perduoti medžiagą Rietavo policijos komisariatui tyrimui atlikti ir patraukti A. K. baudžiamojon atsakomybėn.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Konstatavo, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2007 m. gruodžio 29 d. buvo gautas V. M. ir V. S. skundas, kuriuo prašyta panaikinti Rietavo policijos komisariato tyrėjo A. P. 2007 m. birželio 29 d. teikimą dėl jų pareiškimo tyrimo ir perduoti medžiagą Rietavo policijos komisariatui tyrimui atlikti, patraukti A. K. baudžiamojon atsakomybėn (administracinė byla I-178-342/08). Administracinė byla Nr. I-178-342/08 buvo išnagrinėta, 2008 m. balandžio 25 d. nuspręsta pareiškėjų reikalavimo netenkinti. Tuo remdamasis teismas priėjo išvadą, kad teisme buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir priimti skundą atsisakė.

III.

Pareiškėja V. M. 2008 m. rugsėjo 4 d. atskiruoju skundu (kadangi atskirajame skunde nurodyta, kad pareiškėjai yra V. M. ir V. S., tačiau atskirąjį skundą pasirašiusi tik V. M., laikytina, jog atskirąjį skundą pateikė V. M.) prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo. Pareiškėja teigia, kad jos įgaliota draugė siųsdama teismui skundžiamą 2008 m. liepos 30 d. teikimą, apsiriko ir prie teikimo pridėjo ne tą skundą. Paaiškino, kad atsakymą į savo 2008 m. birželio 1 d. pareiškimus dėl S. K. ir S. D. 2008 m. birželio 1 d. išpuolio ir grasinimų nužudyti iš Rietavo policijos komisariato gavo 2008 m. liepos 30 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja prie atskirojo skundo pridėjo naują 2008 m. rugpjūčio 8 d. skundą, prašydama, kad panaikinus skundžiamą nutartį Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėtų iš naujo šį jos skundą su priedais.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą patenkino iš dalies, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikini ir perdavė pareiškėjų V. M. ir V. S. skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. M. 2009 m. rugsėjo 9 d. atskirajame skunde nurodo, kad jos skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra priimta dėl jos ir V. S. skundo, kuriuo jie prašė panaikinti Rietavo policijos komisariato tyrėjo A. P. teikimą (teikimo surašymo data nenurodyta), kurį jie gavo 2007 m. birželio 30 d. Iš atskirojo skundo turinio teismas padarė išvadą, kad jame minimas teikimas buvo surašytas dėl pareiškėjų V. M. ir V. S. 2008 m. birželio 1 d. pareiškimų, kuriais jie skundė S. K. ir S. D. galimai neteisėtus veiksmus (2008 m. birželio 1 d. įsibrovimą į pareiškėjų sodybą grasinant smurtu ir susidorojimų). Iš pareiškėjos atskirojo skundo priedų matyti, kad ištyrus V. M., V. S. 2008 m. birželio 1 d. pareiškimus, Rietavo policijos komisariate buvo surašytas 2008 m. birželio 25 d. teikimas, kuriame padaryta išvada, jog traukti S. K. ir S. D. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį (už nedidelį chuliganizmą) nėra pagrindo (b.l. 28,30).

Pareiškėjų skunde, kurį 2008 m. rugpjūčio 13 d. gavo Klaipėdos apygardos administracinis teismas, taip pat teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje minimas 2007 m. birželio 29 d. teikimas. Teismas nustatė, kad 2008 m. birželio 25 d. ir 2007 m. birželio 29 d. teikimai yra procesiniai dokumentai, kuriais atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl skirtingų veikų.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog 2008 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla I-178-342/08, kurioje atmestas pareiškėjų V. M. ir V. S. skundas, kuriuo jie prašė teismą panaikinti Rietavo policijos komisariato tyrėjo A. P. 2007 m. birželio 29 d. teikimą. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimo matyti, kad Rietavo policijos komisariato tyrėjo A. P. 2007 m. birželio 29 d. teikime buvo pateikta išvada ištyrus pareiškėjų V. M. ir V. S. 2007 m. birželio 13 d., 2007 m. birželio 15 d. pareiškimus dėl A. K. netinkamo elgesio 2007 m. birželio 12 d. (pasiūlyta patraukti A. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 503 ir 1813 straipsnius). 2007 m. rugpjūčio 21 d. A. K. buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai: pagal ATPK 50³ straipsnį už tyčinį kai kurių daiktų sugadinimą V. S. sodyboje ir pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį už agresyvų elgesį V. S. sodybos kieme ir gyvenamajame name, išgąsdinant mažametę R. M. (Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarimais A. K. šiose administracinio teisės pažeidimo bylose paskirtos administracinės nuobaudos).

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pateikta medžiaga nesuteikia pagrindo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjų skundą priimti atsisakė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pripažinti pagrįsta.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 23 dalis nustato teismui pateikiamo skundo turinio ir formos reikalavimus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Byloje esantis V. M. ir V. S. skundas nepasirašytas (į bylą Nr.I-541-163/2008 pateikta 2008 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme užregistruoto 2008 m. vasario 12 d. pareiškėjų skundo kopija be pareiškėjų parašų). Atsižvelgusi į pareiškėjos V. M. atskirojo skundo argumentus, jog skundą teismui išsiuntusi jos draugė (pareiškėja teigia esanti neįgali, sirgusi ir pati išsiųsti atskirojo skundo negalėjusi) supainiojo siunčiamus dokumentus, o taip pat į aplinkybę, kad teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi išsprendė pareiškėjų nepasirašytą skundą, kolegija konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra aiški tikroji pareiškėjų valia, t. y. kokį sprendimą ar veiksmą pareiškėjai skundžia 2008 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautu skundu (skunde nurodyta, kad jis surašytas 2008 m. vasario 12 d.). Todėl pareiškėjų 2008 m. rugpjūčio 13 d. pateikto skundo priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareikšto reikalavimo turinį ir nepasisakė dėl pareiškėjų reikalavimo ta apimtimi, kuria teismo prašoma perduoti medžiagą policijos komisariatui dėl asmens patraukimo į baudžiamąją atsakomybę, priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 straipsnis).

Kolegija pažymėjo, kad tuo atveju, kai yra skundžiami procesiniai dokumentai, kuriais atsisakoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, teismas turi patikrinti, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino skundui paduoti, kadangi tiek atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, tiek procedūros pradėjus šią teiseną turi būti atliekamos ir sprendimai priimami bei apskundžiami vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689-03 konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, administracinio pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kitas procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus, administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą. Remdamasis minėta plenarinės sesijos nutartimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A4-912-2004) konstatavo, jog organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, kuria pagal šio įstatymo 3 straipsnį sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 bei 109 straipsnių nuostatas, taip pat teismų (apylinkės ir administracinio) bei kitų valstybės institucijų kompetenciją administracinių teisės pažeidimų bylų procese, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti teismas: rajono (miesto) apylinkės teismas dėl tų pažeidimų, kurių bylos jiems priskirtos nagrinėti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnį; kitais atvejais, t. y. kai tam tikrų rūšių administracinių teisės pažeidimų bylas priskirta nagrinėti atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumą ir pagrįstumą turi nagrinėti apygardos administracinis teismas. Teismas konstatavo, jog skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, turi būti priimami ir nagrinėjami laikantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalis). Taigi, dėl skundo, kuriuo teismui skundžiamas atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, turi būti taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnio nuostatos dėl skundo teismui padavimo terminų bei tvarkos. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minėtomis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis nesivadovavo.

Šalies argumentai

Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato, kad kartu su atskiruoju skundu, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo priimti skundą, apeliacinės instancijos teismui galėtų būti pateiktas naujas skundas ir prašoma, kad grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, būtų nagrinėjamas naujas skundas. Skundo priėmimo klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka.

V.

Pareiškėjai 2008 m. rugsėjo 9 d. pateiktu skundu atsakovui Rietavo policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tverų apylinkės inspektoriui A. P. dėl Rietavo policijos komisariato pareigūnų akivaizdžiai sąmoningai aplaidaus darbo, neveikimo, melagingos informacijos perdavimo, atsirašinėjimo, siekiant nuslėpti S. K. ir S. D. padarytus nusikaltimus, pareiškėjai prašo:

1) nustatyti skunde nurodytus Rietavo PK pareigūnų įstatymų pažeidinėjimus, neveikimą, sąmoningą ir tyčinį S. ir A. K. nusikalstamų veikų nuslėpimą, melagingos informacijos perdavimą bei nubausti Rietavo PK pareigūnus įstatymų nustatyta tvarka, atlyginti patirtą moralinę bei materialinę žalą;

2) įpareigoti atlikti ikiteisminį tyrimą Plungės PK.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad Rietavo PK pareigūnai pažeidinėja Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 1-3 dalis, 3 straipsnį, 4 straipsnio 1-2 dalis, 5 straipsnio 1-5 dalis, 16 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1-3 dalis, šališkai tiria Sigito ir A. K. padarytas nusikalstamas veikas, demonstruoja aiškią nepagarbą nukentėjusiems nuo aukščiau minėtų asmenų pareiškėjams V. M. ir V. S., neatsako į jų pareiškimus ir prašymus ištirti nusikalstamas veikas bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis, piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, darydami tai, kas jiems nepriklauso, bet neatlikdami jiems priklausomų pareigų, nes Rietavo PK pareigūnai visiškai neištyrę prašomos tirti medžiagos 2008 m. birželio 25 d. teikimu dėl V. M., V. S. ir Loretos Daukšienės pareiškimų tyrimo eilinį kartą nusprendė baigti tyrimą, išaiškinant V. S. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnio reikalavimus ir grąžinant jam revolverį, V. M. ir V. S. išaiškinant, kad esant konfliktinei situacijai jie turi nedelsiant kreiptis į policiją, o L.Daukšienei išaiškinant, kad pastebėjusi jos pievoje ganomus gyvulius, ji turi kreiptis į seniūną ar policiją, kad tinkamai būtų užfiksuotas pažeidimo faktas.

VI.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi įpareigojo V. M., V. S. ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 23 straipsnyje reglamentuota skundo (prašymo) forma ir turinys. Administracinės bylos šalys yra pareiškėjas ir atsakovas (ABTĮ 48 straipsnio 1 dalis). Bylos proceso šalimis, pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį, yra: pareiškėjas (skundą (prašymą) padavęs asmuo); atsakovas (institucija, kurios aktas ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t.y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Teismas pabrėžė, jog atsakovas - proceso šalis, į kurią nukreiptas skundo reikalavimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjais skundė nurodomi du asmenys, t. y. V. M. ir V. S., tačiau skundą pasirašė tik vienas iš jų, t. y. tik V. M..

Be to, trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytas Tverų apylinkės inspektorius A. P., tačiau nenurodyti nei jo gyvenamosios, nei darbo vietos duomenys.

ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas.

V. M., V. S. prašo nustatyti jų skunde nurodytus Rietavo PK pareigūnų įstatymų pažeidinėjimus, neveikimą sąmoningą ir tyčinį S. ir A. K. įvykdytų nusikalstamų veikų nuslėpimą melagingos informacijos perdavimą bei nubausti Rietavo PK pareigūnus įstatymų nustatyta tvarka, o pareiškėjams atlyginti moralinę ir materialinę žalą įpareigoti atlikti ikiteisminį tyrimą Plungės PK, Tačiau teismas padarė išvadą, kad faktinės bylos aplinkybės visiškai neatskleidžia kokiai konkrečiais veiksmais ir neveikimu pažeidinėjami kokie nors konkretūs Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai. Pažymėjo, kad skundu reiškiamas reikalavimas turi būti aiškus ir konkretus. Tik esant aiškiam ir konkrečiam reikalavimui, galima spręsti, ar nepraleisti kreipimosi į teismą terminai, ar skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, ar tinkamai nurodytos proceso šalys ir kt.

ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad skunde taip pat turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir tai patvirtinantys įrodymai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skunde išdėstytos faktinės aplinkybės ne tik neatskleidžia skundo reikalavimo esmės, bet ir neturi jokio tiesioginio tarpusavio ryšio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjai mano, kad praleido terminą skundui teisme paduoti, pareiškėjai kartu su skundu atskiru procesiniu dokumentu turi pateikti teismui ir prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str.).

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad V. M. ir V. S. su analogišku 2008-08-08 skundu atsakovui Rietavo policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tverų apylinkės inspektoriui A. P. dėl Rietavo policijos komisariato pareigūnų akivaizdžiai sąmoningai aplaidaus darbo, neveikimo, melagingos informacijos perdavimo, atsirašinėjimo, siekiant nuslėpti S. K. ir S. D. padarytus nusikaltimus jau yra kreipęsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. 1-568-342/2008, b.l. 3-7). Šiuo metu sprendžiamas minėto skundo priėmimo nagrinėti klausimas, pareiškėjams nustatytas terminas iki 2008 m. gruodžio 15 d. pašalinti skundo trūkumus. Teismas pareiškėjams išaiškino, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

VII.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjų V. M. ir V. S. skundą atsakovui Rietavo policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tverų apylinkės inspektoriui A. P. dėl Rietavo policijos komisariato pareigūnų akivaizdžiai sąmoningai aplaidaus darbo, neveikimo, melagingos informacijos perdavimo, atsirašinėjimo, siekiant nuslėpti S. K. ir S. D. padarytus nusikaltimus, laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, kad pareiškėja V. M. teismo nutartį gavo asmeniškai 2008 m. gruodžio 15 d., o pareiškėjas V. S. teismo nutartį gavo asmeniškai 2008 m. gruodžio 12 d., tačiau pareiškėjai nustatytu terminu nutartyje nurodytų trūkumų neištaisė.

VIII.

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Atskirajame skunde nurodė, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nuslėpė A. K. bylą. Be to, dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kaltės nagrinėjamos dvi skirtingos bylos dėl to pačio fakto, t. y. 2008 m. birželio 25 d. S. K. ir S. D. padarytų nusikaltimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IX.

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi pripažino, kad iš pareiškėjų skundo nėra aiški tikroji pareiškėjų valia, t. y. kokį sprendimą ar veiksmą pareiškėjai skundžia, skundas yra nepasirašytas. Teismas taip pat pažymėjo, kad būtina įvertinti ar pareiškėjai nepraleido ATPK 293 straispnyje nustatytų terminų skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grąžinus pareiškėjų skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjams skundo trūkumų nepašalinus, teismas V. M. ir V. S. skundą laikė nepaduotu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą). Jeigu skundas neatitinka minėtų straipsnių reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti. Per teismo nustatytą terminą teismo nurodytų trūkumų nepašalinus skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundą, pateiktą 2008 m. rugsėjo 9 d. (b.l 14-18), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, nepateikė teismui patikslinto skundo, atitinkančio ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nors teismo nutartys abiem pareiškėjams buvo įteiktos asmeniškai. Pareiškėjai atskiruoju skundu taip pat neneigia aplinkybės, kad 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis jiems buvo įteiktos, tačiau nutartimi nustatytų trūkumų jie nepašalino.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė V. M. ir V. S. skundą laikyti nepaduotu, todėl 2009 m. sausio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši nutartis neriboja pareiškėjų teisės kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ 13, 24 ir 39 straipsnyje keliamus reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

V. M. ir V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys Gagys Romanas Klišauskas