Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistojo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 290 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d. skirtoji bausmė iš dalies pridėta prie Kauno apygardos teismo 2003-06-24 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. pagal LR BK 290 str. nuteistas už tai, kad jis 2007-04-28 apie 23.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, plūsdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, rodydamas savo lyties organą įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus- Kauno m. VPK VP patrulių rinktinės patrulius G. P. ir A. B..

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės padaręs LR BK 290 str. numatytą nusikaltimą, todėl apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeinant už apeliacinio skundo ribų.

Nustatyta, kad skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, sunkinančią atsakomybę aplinkybę, kaltinamojo asmenybę.

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgė į tai, kad N. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, tačiau jis nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinį smurtinį nusikaltimą, neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės. Nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, tepraėjus vos dviem mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo, kad nuteistasis išvadų dėl ankstesnio teistumo nepadarė, savo elgesio nepakeitė. Pirmosios instancijos tesimas įvertino šias aplinkybes ir pagrįstai skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nes LR BK 41 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti tik skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas nėra sunkus, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent tai, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliantas skunde teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau šis argumentas nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes prisipažinimas gali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tada, kai pripažįstamos visos faktinės veikos aplinkybės ir prisipažinimas bei gailėjimasis yra paremtas kritišku savo elgesio vertinimu bei supratimu, jog toks elgesys neigiamas. Tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nepripažino visų faktinių veikos aplinkybių, savo elgesio kritiškai nevertino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apylinkės teismas, nustatydamas bausmės dydį, įvertino visas aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė laisvės atėmimo bausmę nežymiai didesnę nei sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, o ypač tas aplinkybes, kad apeliantas nusikalto praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirtoji bausmė yra būtina ir tinkama realizuoti LR BK 41 str. numatytus tikslus bei užtikrinti teisingumo principo realizavimą.

Apeliantas skunde teigia, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo nestabilios psichinės būsenos. Pažymėtina, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas tik jei nusikaltimo padarymo metu buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra sirgo psichine liga ir dėl jos negalėjo suvokti veiksmų esmės ir jų valdyti, o asmeniui, kuris nusikaltimą padarė riboto pakaltinamumo būsenoje bausmė gali būti švelninama, tačiau tiek vienu tiek kitu atveju būtina sąlyga yra psichikos liga, kuri trukdytų suvokti savo veiksmų esmę ar trukdytų juos valdyti. Šioje byloje duomenų, sudarančių pagrindą abejoti nuteistojo pakaltinamumu, nenustatyta. Iš byloje esančio specialisto išvados matyti, kad N. J. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje po nusikaltimo padarymo, tačiau jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nebuvo reikalinga. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad, jis orientuotas teisingai, į klausimus atsakinėja nenoriai, mąstymas nuoseklus, tempas normalus, nuotaika pokalbio metu nekinta, išlieka lygi, kritiškas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo įtarti, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo būsenoje.

Kadangi nuteistasis nusikalto lygtinio paleidimo metu, pirmosios instancijos teismas subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu skirta neatlikta bausme, pagrįstai vadovavosi LR BK 64 str. normomis ir prie Kauno apygardos teismo 2003-06-24 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėjo skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę ir skyrė galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, o taip pat nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, pakankamai didelę neatliktą ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.

Teismo išvados dėl bausmės - pagrįstos bylos duomenimis, yra teisėtos ir pagrįstos. Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Teisinių pagrindų ją švelninti apeliacinio skundo motyvais nėra. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo N. J. apeliacinį skundą atmesti.