- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- A20.-2358-814/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00137-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
- Kategorijos
- 1.3.3Įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymas (ANK 14 str.)
- 1.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Jonavos grupės vyresniajai specialistei D. Š.,
teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teikimą dėl Kirgizijos Respublikos piliečio A. S. sulaikymo ilgiau, kaip 48 valandoms apgyvendinant jį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki bus įgyvendintas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius prašo sulaikyti Kirgizijos Respublikos pilietį A. S. ilgiau, kaip 48 valandoms apgyvendinant jį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki bus įgyvendintas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
Atstovė teikimą palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad šiuo metu Kirgizijos pilietis A. S. gyvena Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Jam išduotas Užsieniečio registracijos pažymėjimas, galiojančio kelionės dokumentų neturi. Pareiškėjas atvykęs į Lietuvą 2017-05-22 kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu atsisakė sulaikytam suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje.
Teismo posėdyje A. S. prieštaravo teikimui, nurodė, kad jis atvyko į Lietuvą su šeima, nes Kirgizijoje jam gresia pavojus gyvybei. Lietuvoje turi merginą, su kuria nori sukurti šeimą ir likti toliau gyventi Lietuvoje.
Apklaustas teismo posėdžio metu R. S. paaiškino, kad jis yra A. S. tėvas. Jis pasiėmęs iš Kirgizijos savo šeimą norėjo vykti į Daniją, kur 10 metų gyveno ir dirbo. Keltu iš Klaipėdos vyko į Švediją. Švedijoje lydėjęs asmuo paėmė visus šeimos asmens dokumentus, kurių nebeatgavo. Nuvykę į Daniją ir neturėdami asmens dokumentų buvo sulaikyti ir vėliau migracijos tarnybos grąžinti į Lietuvą.
A. S. gynėjas teikimo klausimą palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Pagrindinis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus reglamentuojantis įstatymas Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau Įstatymas). Sprendžiant nagrinėjamu atveju prašymą sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos yra svarbu išsiaiškinti, ar tokiai priemonei yra minėtame įstatyme nustatyti pagrindai bei sąlygos. Įstatymo 113 str. 1 d. numato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
To paties įstatymo 2 dalis numato, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sulaikytasis A. S. yra ne Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. Jis yra Kirgizijos Respublikos pilietis. Neteisėtai atvykęs į Lietuvą A. S. 201-05-22 pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, nurodydamas, kad kilmės šalyje jam gresia pavojus. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą 2018 m. vasario 21d. sprendimu Nr. (15/6-3)12PR-39, atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje. Sprendimas buvo skųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau paliktas galioti (2018-08-29 nutartis).
Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnis numato užsieniečių sulaikymo pagrindus. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai yra priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.
Kadangi Kirgizijos pilietis A. S. šiuo metu neturi galiojančio užsienio valstybės kelionės dokumento, yra įsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), užsieniečio teisinė padėtis pasikeitusi, jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, kol bus vykdomas šis sprendimas, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, sulaikytinas apgyvendinant jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1dalies 2, 3 ir 7 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi ir 116 straipsniu, 117 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 132 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teikimą patenkinti ir sulaikyti A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki bus įvykdytas užsieniečio grąžinimas į Kirgizijos Respubliką, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. kovo 19 d.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.