- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-307-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00960-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Skolininkas
- P. V.
- Kreditorius
- Panevėžio
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko P. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Panevėžio kredito unijos pareiškimą skolininkui P. V. dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius prašė pradėti priverstinį išieškojimą iš skolininko 428 371,22 LT skolą ir 139,00 LTL žyminio mokesčio, areštuoti įkeistą turtą, bei įspėti skolininką/įkeisto turto savininką, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeisti daiktas bus parduotas iš varžytinių. Nurodė, kad skolininkas nevykdo prievolių pagal 2007-05-08 paskolos sutartį Nr. K-0046.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi areštavo įkeistą hipotekos lakštu ID 04/1/2007/0002152, registruotu 2007-05-17 Hipotekos skyriuje prie Panevėžio miesto apylinkės teismo, nekilnojamąjį daiktą - 41,0000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui uždraudžiant įkeisto daikto savininkui juo disponuoti; išaiškino įkeistų daiktų savininkui P. V., kad areštavus įkeistą daiktą, jis netenka teisės perleisti nekilnojamąjį daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į nekilnojamąjį daiktą arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininką/įkeisto turto savininką P. V., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Nustatė, kad skolininkas tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui pagal sutartį su esamais ir būsimais jos pakeitimais, sąlygas. Skolininkui nevykdant įsipareigojimų kreditorius vienašališkai 2012-02-01 nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos, nutraukė kredito sutartį, prieš tai skolininką registruotu raštu 2011-11-09 įspėjęs dėl galimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir tokio nutraukimo pasekmių. Per nustatytą papildomą laiką skoliniai įsipareigojimai įvykdyti nebuvo. Dėl šių priežasčių įkeistą turtą areštavo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu P. V. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-03-06 nutartį panaikinti. Mano, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai taikė teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Nurodo, jog skolininkui faktiškai buvo suteikta tik 301 750 Lt paskola, nes 53 250 Lt kreditorius pervedė į pajaus sąskaitą. Kreditorius pateikęs teismui dėl priverstinio 355 000 Lt skolos išieškojimo elgiasi nesąžiningai ir siekia praturtėti 53 250 Lt suma skolininko sąskaita. Kreditorius nepagrįstai reikalauja 53 250 Lt didesnės nei iš tiesų kreditoriui skolingas paskolos sumos. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-06 nutartis turi būti panaikinta. Pažymi, jog paskolos sutartis tarp skolininko ir kreditoriaus buvo sudaryta vartojimo tikslais – sodybos renovacijai, teismas turėjo pareigą ex officio įvertinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą – pateiktus kreditoriaus dokumentus, susijusius su paskolos išdavimu bei skolininko atliktais mokėjimais kreditoriui grąžinant skolą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-06 nutartį. Nurodo, jog skolininkas sutarties nevykdė, todėl kreditorius pagrįstai kreipėsi dėl priverstinės skolos išieškojimo. Skolininkas nepagrįstai kelia klausimus dėl skolos dydžio, laikinųjų apsaugos priemonių ir t. t., nes tai nėra susiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu. Pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatyminio pagrindo.
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-03-06 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2010-01-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 558 str.) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Be to, hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010).
Byloje nustatyta, kad Panevėžio kredito unija su P. V. 2007-05-08 sudarė paskolos sutartį Nr. K-0046 dėl 355 000 Lt paskolos su 7,9 proc. metinių palūkanų norma suteikimo, nustatant grąžinimo terminą iki 2017-06-30 (b. l. 5-10). P. V., užtikrindamas paskolos grąžinimą, kreditoriui Panevėžio kredito unijai įkeitė jam priklausantį 41.0000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Skolininkas savo sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, įmokų už paskolą nemokėjo, todėl kreditorius Panevėžio kredito unija išsiuntė skolininkui 2011-11-02 pranešimą dėl sutarties nutraukimo, reikalaudamas per 14 dienų nuo pranešimo gavimo datos apmokėti 355 000Lt paskolos, 64 609,03 palūkanų. Skolininkas buvo įspėtas, jog neįvykdžius šio reikalavimo iki nurodyto termino, vienašališkai nutrauks paskolos sutartį ir kreipsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šis pranešimas skolininkui buvo įteiktas 2011-11-09, tačiau skola kreditoriui nebuvo grąžinta (b. l. 14, 15). Skolininkas nesilaikė paskolos sutarties sąlygų, todėl pagrįstai pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto skolininkės turto (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).
Įstatymas reglamentuoja, jeigu skolininkas prievolės neįvykdo, hipotekos kreditoriaus prašymu jo reikalavimas patenkinamas, nukreipus išieškojimą į įkeistą daiktą (CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d.). Šiose materialinės teisės normose įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė gauti patenkinimą iš įkeisto turto reiškia, kad įkeistas turtas turi būti realizuotas arba perduotas pačiam hipotekos kreditoriui administruoti, iš šios veiklos gautomis pajamomis sudarant galimybę patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Materialinės teisės normų nenustatyta hipotekos kreditoriui jokių specialių sąlygų, kuriuo konkrečiai iš nurodytų būdų jam siekti reikalavimo patenkinimo. CPK 558 straipsnyje nustatyta pareiškimų dėl priverstinės skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka.
Šalies argumentai
Apelianto nurodomi argumentai, kad nesutinka su skolos dydžiu nėra reikšmingi nagrinėjant pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, tai neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja tokių aplinkybių, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti, taigi hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius, patenkindamas Panevėžio kredito unija prašymą, ištyrė teisingam prašymo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.