- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- I-3857-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02479-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 13), prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2014-04-24 sprendimą Nr. 14-IL-10-04820-e ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2014-03-25 prašymą išnagrinėti iš naujo.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu Vilniaus AVPK nepagrįstai atsisakė išduoti jam leidimą dujiniam pistoletui įsigyti, nes pareiškėjo teistumas yra išnykęs. Ginklas jam reikalingas dėl to, kad ketina persikelti gyventi į sodą, kur nesijaučia saugus, nes kažkas pradėjo karpyti metalinę tvorą, nuardė šulinio apkalimą, įsibrovė į antrą namo aukštą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 20–21) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus nebuvo išduotas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, nes jis nėra nepriekaištingos reputacijos, kadangi 1969-09-09 Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiojo teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 118 str. 3 d. ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad teistumo pasibaigimas nereiškia, kad tam tikrų teisinių santykių srityje, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo anksčiau buvo teistas. Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. yra įtvirtintos imperatyvios nuostatos, kad asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymo, už kurį Baudžiamajame kodekse nustatyta didžiausia maksimali bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Iki 2003-05-01 galiojusioje Baudžiamojo kodekso 118 str. 3 d. buvo įtvirtinta smurtinio pobūdžio nusikalstama veika, už kurią nustatyta maksimali 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus AVPK sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK 2014-03-25 pateikė prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 24).
Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Vilniaus AVPK 2014-04-24 sprendimu Nr. 14-IL-10-04820-e jį tenkinti atsisakė, nes pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, todėl negali įsigyti ir laikyti B ir C kategorijos ginklų bei jų šaudmenų (b. l. 23).
Pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakovo sprendimu, todėl prašo jį panaikinti, motyvuodamas tuo, kad teistumas pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiojo teismo 1969-09-08 nuosprendį jam jau yra išnykęs.
Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Sisteminis nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, jeigu jis pripažintas kaltu dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymo, už kurį galėjo būti nubaustas ne mažesne kaip 3 metų maksimalia laisvės atėmimo bausme.
Bylos duomenys tvirtina ir dėl to ginčo byloje nėra, kad pareiškėjas V. B. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiojo teismo 1969-09-08 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 118 str. 3 d. nustatytos nusikalstomos veikos padarymu ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė (b. l. 33).
Nusikalstamos veikos padarymo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu galiojusiame Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 118 str. 3 d. buvo nustatyta, kad išžaginimas, jeigu tai padarė grupė asmenų ar itin pavojingas recidyvistas arba jeigu tai sukėlė itin sunkias pasekmes, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo arba mirties bausme. Pagal objektyvius požymius, nurodytas straipsnis iš esmės atitinka šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 149 str. 1 ir 2 d. Baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. nustatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 7 metai, o 2 d. – 10 metų. Nurodytas teisinis reguliavimas tvirtina, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, už kurią Baudžiamajame kodekse nustatyta didesnė nei maksimali 3 metų laisvės atėmimo bausmė, padarymo.
Baudžiamajame kodekse smurtinio nusikaltimo sąvoka nėra pateikta. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, fizinis smurtas – tai tyčiniai veiksmai, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, užgulimas, prispaudimas, smaugimas ir kt. Smurtiniais nusikaltimais padarytos nusikalstamos veikos kompensavimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas buvo nuteistas už smurtinės nusikalstamos veikos padarymą.
Nurodytos aplinkybės patvirtina ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl leidimas jam įsigyti ar laikyti (nešiotis) ginklus negalėjo būti išduotas.
Konstitucinis Teismas 2011-11-17 nutarime pateikė išaiškinimą dėl teistumo išnykimo teisinių pasekmių ir nurodė, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, kad asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teistumo išnykimas Įstatymo nuostatų taikymui nėra reikšmingas, nes įstatymo leidėjas aiškiai nustatė, kad Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. nurodytas asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, neatsižvelgiant į tai, ar yra išnykęs teistumas baudžiamąja teisine prasme.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti V. B. skundą nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.