- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-1721-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22330-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- UAB „PDS Projektai“
- Atsakovas
- G. L.
- Kategorijos
- 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „PDS Projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo „PDS Projektai“ ieškinį atsakovui G. L. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-36-3024 panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas UAB „PDS Projektai“ 2013-07-04 kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka (b.l. 1-4), ir jį pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-07-08 nutarties trūkumams pašalinti nurodymus (b.l. 10-11) patikslinęs, prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2013-03-21 darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-3024 dėl neišmokėto G. L. darbo užmokesčio išieškojimo (b.l. 20-24).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-08-06 nutartimi (b.l. 29-30) pakartotinai nustatė ieškovui UAB „PDS Projektai“ 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti už ieškinį 87,19 Lt žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys neatitinka CPK 424 str. 1 d. nuostatų, kadangi jame nėra keliamas reikalavimas dėl piniginių sumų priteisimo. Priešingai, siekiama sprendimo, kuriuo buvo patenkintas piniginis reikalavimas, panaikinimo. Tokiu atveju pagal CPK 424 str. 2 d. ieškovas turi sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „PDS Projektai“ atskiruoju skundu (b.l. 33-35) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-08-06 nutartį; atsižvelgiant į nemotyvuotą ir nepagrįstai vilkinančią teismo procesą nutartį, atidėti nurašytų lėšų skirstymą pagal antstolės B. Palavinskienės patvarkymą, vykdant Valstybinės darbo inspekcijos 2013-03-21 sprendimą Nr. APS-36-3024. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas 2013-07-08 nutartimi jau buvo nustatęs terminą trūkumams pašalinti ir ieškovas visus trūkumus ištaisė. Dėl to jis pagrįstai tikėjosi, kad ieškinys bus priimtas ir per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėtas. Dar vienos nutarties dėl trūkumų pašalinimo priėmimas yra nepagrįstas, neatitinkantis CPK 7 str. reikalavimų ir efektyvaus bylų nagrinėjimo per įmanomai trumpiausią principą įgyvendinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo teisinį santykį ir nepagrįstai sprendė, kad toks ginčas negali būti išnagrinėtas dokumentinio proceso tvarka, dėl ko skundžiama nutartis panaikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo ir bylos pagal jį iškėlimo perduotinas spręsti pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).
Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija. Esant šiai stadijai tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ir ar ieškovas tinkamai tokią savo teisę įgyvendina. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti jo procesinį dokumentą priimti kliudančius trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs apelianto 2013-07-04 pateiktą ieškinį formos ir turinio atitikties aspektu, 2013-07-08 priimtoje nutartyje (b.l. 10-11) konstatavo, jog yra kliūčių civilinei bylai iškelti: nėra pateikti įrodymai apie 86,81 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą; neteisingai įvardintos šalys; nesama reikalavimą pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kas yra privaloma dokumentinio proceso tvarka kreipiantis į teismą (CPK 424 str. 2 d.). Apeliantas 2013-07-17 pateikė patikslintą ieškinį ir teismo reikalautus duomenis (b.l. 14-28). Tačiau teismas, spręsdamas šio patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, galiausiai pripažino, kad toks ieškinys apskritai neatitinka leistinumo reikalavimų ir dokumentinio proceso tvarka negali būti išnagrinėtas, taip pat nurodė naujų, ankstesnėje nutartyje neidentifikuotų trūkumų.
Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Viena vertus, iš byloje pateikto ieškinio bei jo priedų matyti, kad apeliantas (ieškovas) ir atsakovas yra darbo sutarties šalys, ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių ir būtent dėl piniginio reikalavimo, t.y. dėl atsakovui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Tai, kad šio darbuotojo piniginio reikalavimo pagrįstumą pirmiausiai išnagrinėjo privaloma ikiteisminė institucija - darbo ginčų komisija (CPK 412 str.), nepakeičia šio reikalavimo pobūdžio ar jo vertinimo kaip piniginis reikalavimas, kylantis iš darbo santykių. Įstatymų leidėjo valia pagal CPK XXII skyriaus taisykles gali būti nagrinėjami visi ginčai dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, įskaitytinai ir toks reikalavimas, kurį yra pareiškęs apeliantas. Taigi kitokia pirmosios instancijos teismo nuomonė šiuo klausimu nėra pagrįsta ir neatitinka įtvirtinto teisinio reglamentavimo.
Kita vertus, negalima nesutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju nebuvo prielaidų pakartotinam ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymui. Darbo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad joms yra nustatytos išimtys iš bendrų Kodekso taisyklių (CPK 410 str.). Viena tokių išimčių nurodyta CPK 413 str., kuris skelbia, kad pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos, o sprendžiant dėl ieškinio priėmimo priemones trūkumams pašalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kuomet trūkumai negali būti ištaisyti pasirengimo nagrinėti teisme metu. Vadinasi, tokio ginčo greitesnio išnagrinėjimo poreikis drauge su įtvirtinta pačiam teismui iniciatyvos teise rinkti įrodymus, būtinus teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 414 str.), lemia, kad du kartus taikytos trūkumų šalinimo priemonės negali būti pateisinamos tuo procesiniu tikslu, kurio, kaip pirmiau nurodyta, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai siekė – bylą perduoti nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nereikalingų procesinių veiksmų atlikimas (dar vienas procesinio dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymas) nesuderinamas su proceso operatyvumo principo įgyvendinimu.
Į apelianto prašymą atidėti nurašytų lėšų skirstymą pagal antstolės B. Palavinskienės patvarkymą, vykdant Valstybinės darbo inspekcijos 2013-03-21 sprendimą Nr. APS-36-3024, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgia, nepateikus jokių tokio vykdymo įrodymų. Be to, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra sprendžiama tik išsprendus ieškinio, kuriame prašoma jas taikyti, priėmimo klausimą (CPK 147 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus m. apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.