Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl pripažinimo nuomininko šeimos nare ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2021 m. gegužės 10 d. protokoline nutartimi UAB „Jonavos paslaugos“ nutarė nelaikyti byloje atsakove.

Liudytoja V. U. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jos anyta. Su ieškovės sūnumi ji susituokusi nuo 1992 m., tiek laiko pažįsta ir ieškovę. Ieškovė su sutuoktiniu A. R. dirbo, tačiau praradę darbus abu turėjo skolų, neteko turimo būsto. Iš pradžių būstą jie nuomojosi, vėliau kreipėsi į Savivaldybę dėl socialinio būsto. Kadangi eilė socialiniam būstui gauti buvo gana ilga, ieškovė su A. R. nusprendė nutraukti santuoką dėl to, kad A. R., kaip vienišam neįgaliam asmeniui, buvo didesnė tikimybė greičiau gauti socialinį būstą. Tačiau nutraukus santuoką, ieškovė su A. R. visą laiką iki pat buvusio sutuoktinio mirties visą laiką gyveno kartu, toliau vedė bendrą ūkį, bendrai mokėjo mokesčius. Tačiau dėl nežinojimo, ieškovė nebuvo registruota buvusio sutuoktinio iš Savivaldybės nuomojamame bute.

Liudytoja J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jos kaimynė, ieškovę pažįsta apie 7 metus. Ieškovė su mirusiu A. R. visą tą laiką gyveno kartu kaip sutuoktiniai, matė, kaip jie kartu vaikščiodavo, nuolat juos kartu susitikdavo laiptinėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Iš ieškovo, atsakovės atstovės paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 10 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl gyvenamųjų patalpų išnuomojimo“ Nr. 13B-1610 A. R., kaip esančiam eilėje valstybės paramai gauti, apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, buvo nuspręsta išnuomoti butą (duomenys neskelbtini). 2010 m. gruodžio 10 d. Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (toliau – nuomos sutartis) pagrindu butas (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminuotai, tai yra iki 2013 m. spalio 1 d. Nuomos sutarties 1 punkte numatyta, jog nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo šeimos nariams terminuotam naudojimui 30,74 kv. metrų bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą (vieno kambario butą) (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio 21 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pratęsimo“ Nr. 13B-1760 A. R. gyvenamosios patalpos (vieno kambario buto) (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis pratęsta iki 2016 m. spalio 1 d. 2016 m. rugpjūčio 26 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimo“ Nr. 13B-1267 A. R. gyvenamosios patalpos (vieno kambario buto) (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis pratęsta neterminuotam laikotarpiui. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. Po buto nuomos sutarties sudarymo 2010 m. gruodžio 10 d. ieškovė kartu su buvusiu sutuoktiniu A. R. apsigyveno minėtame bute, tačiau dėl nežinojimo nedeklaravo savo gyvenamosios vietos minėtame bute. A. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovė nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki pat buvusio sutuoktinio A. R. mirties gyveno kartu su juo, rūpinosi buvusiu sutuoktiniu, bendrai tvarkė namų ūkį. A. R. ilgą laiką sirgo, turėjo neįgalumą, todėl būtent ieškovė rūpinosi visais buitiniais reikalais, iš kartu su buvusių sutuoktiniu bendrai gaunamų lėšų mokėjo už buto komunalinius mokesčius, remontavo ir prižiūrėjo butą. Po A. R. mirties ieškovė kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, prašydama pakeisti buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, perrašant ją ieškovės vardu, kadangi pagrindinis buto nuomininkas A. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Jonavos rajono savivaldybės administracija 2020 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 6B-22-5835 ieškovę informavo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.598 straipsnio 1 dalį, valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Savivaldybės administracija atsisakė perrašyti buto nuomos sutartį ieškovės vardu, kadangi jos nelaikė mirusio buto nuomininko A. R. šeimos nare. Tame pačiame rašte ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl pripažinimo buvusio būsto nuomininko šeimos nare, kadangi artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, nuomininko šeimos nariais gali būti pripažįstami tik teismine tvarka.

CK 6.588 straipsnyje yra nurodytas asmenų ratas, kurie gali būti priskiriami arba pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Vadovaujantis šia teisės norma, pripažįstant asmenį pagrindinio nuomininko šeimos nariu, teismas turi nustatyti visumą, o ne vieną iš kelių aplinkybių: artimos giminystės ar išlaikymo, gyvenimą ne mažiau kaip vienerius metus, bendro ūkio vedimą. CK 6.588 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo ar globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka.

Ieškovė prašo pripažinti ją pagrindinio nuomininko šeimos nare, tuo pagrindu, kad pagrindinis nuomininkas A. R. yra buvęs jos sutuoktinis. Nors ieškovės ir A. R. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, tačiau ir po santuokos nutraukimo jie kartu apsigyveno iš Savivaldybės išsinuomotame socialiniame bute (duomenys neskelbtini), ji su A. R. vedė bendrą ūkį, teikė vienas kitam buitinę paramą, iš bendrų lėšų mokėjo buto mokesčius, remontavo būstą. Buvęs sutuoktinis A. R. ilgą laiką sirgo, turėjo neįgalumą, todėl visą laiką jį prižiūrėjo, teikė visokeriopą pagalbą. Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, ieškovė ir toliau liko gyveni minėtame bute.

Sprendžiant klausimą dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, aktualus CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nurodytas teisinis reglamentavimas, kuris įtvirtina, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Ši norma koreliuoja su CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, reiškiančia, be kita ko, kad buto nuomininkui mirus, jo šeimos nariai nepraranda teisės į nuomotą butą. Pagal CK 6.588 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. To palies straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.

Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė buvo pagrindinio nuomininko buvusi sutuoktinė. Tai patvirtina ir byloje dalyvavusios liudytojos. Todėl teismas toliau pasisako dėl ieškovės faktinio gyvenimo kartu su pagrindiniu nuomininku ir bendro namų ūkio vedimo (tvarkymo).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, tai yra nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

Ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu teigė, kad su pagrindiniu nuomininku (duomenys neskelbtini), apsigyveno nuo pat nuomos sutarties sudarymo ((duomenys neskelbtini)) ir gyveno kartu su buvusiu sutuoktiniu iki jo mirties ((duomenys neskelbtini)). Faktinę aplinkybę, kad ieškovė ir pagrindinis nuomininkas gyveno kartu, pagrindžia byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojos patvirtino, kad ieškovė su pagrindiniu nuomininku gyveno nuo 2010 m., tai yra nuo to laiko, kai A. R. buvo išnuomotas iš Savivaldybės butas, ieškovė niekada nebuvo išsikėlusi, bute gyvena iki dabar, ji rūpinosi pagrindiniu nuomininku. Ieškovė ginčo gyvenamojoje patalpoje kartu su pagrindiniu nuomininku gyveno iki pat pagrindinio nuomininko mirties bei gyvena iki šiol.

Ieškovė paaiškino, kad gyvendama su pagrindiniu nuomininku kartu, su juo vedė bendrą ūkį, gyveno kaip sutuoktiniai, rūpindavosi tiek savo, tiek savo sutuoktinio maistu, iš bendrų gaunamų išmokų mokėjo buto komunalinius mokesčius, remontavo ir prižiūrėjo butą.

Po pagrindinio nuomininko mirties ((duomenys neskelbtini)) mokesčiai už butą buvo mokami (dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekilo). Vadinasi, papildomai susiklostė ir faktiniai nuomos santykiai.

Ieškovė rūpinosi buto mokesčiais ir priežiūra, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, nes tiek jais, kurie yra vienas iš įrodomųjų priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tiek byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, ji įrodė faktinę aplinkybę, kad kartu su pagrindiniu nuomininku, kurį prižiūrėjo, rūpinosi, kai jis sirgo, gyveno bei vedė bendrą ūkį. Todėl gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su ieškove gali būti sudaryta (CK 6.602 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodoma, ieškinio reikalavimas dėl ieškovės pripažinimo pagrindinio buto nuomininko A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nare, tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę Jonavos rajono savivaldybės administraciją su ieškove sudaryti nuomos sutartį.

Atsakovė nesutikimą su šiuo ieškovės reikalavimu argumentavo tuo, kad šis ieškovės reikalavimas yra perteklinis, jis galėtų būti reiškiamas tik tuo atveju, jeigu Jonavos rajono savivaldybės administracija, ieškovei pateikus teismo sprendimą pripažinti mirusio nuomininko šeimos nare, atsisakytų su ieškove tokią sutartį pasirašyti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po pagrindinio būto nuomininko A. R. mirties ieškovė toliau gyvena ginčo bute, juo rūpinasi, moka nuomos ir komunalinius mokesčius. Tokie ieškovės veiksmai laikytini nuomininko pareigų atlikimu, kuris suteikia tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir buvusiam pagrindiniam nuomininkui. Ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ją šeimos nare ir įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį. Toliau besitęsiantys faktiniai nuomos teisiniai santykiai turi būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, priešingu atveju nebūtų panaikintas situacijos neapibrėžtumas, neatsirastų teisinis tikrumas nei Jonavos rajono savivaldybei, kaip ginčo patalpų savininkei, nei ieškovei, kaip faktinei patalpų nuomininkei.

Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų socialinių gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma. Pažymėtina, kad savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis ieškovės galimybe naudotis būstu ir iš dalies prisiimti su tuo susijusią riziką. Ieškovė šiuo metu yra socialiai pažeidžiama, todėl ieškinio atmetimas šiuo atveju dar labiau socialiai pažeistų jos teises ir teisėtus interesus, tai neatitiktų proporcingumo principo, pažeistų ieškovės kaip valstybės socialinės paramos gavėjos teises. Iškeldinus ieškovę iš ginčo buto, ji, kaip socialiai remtinas asmuo, iš naujo būtų priversta kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, kadangi kito buto ir turto ieškovė neturi, todėl tokia situacija netoleruotina ir protingumo prasme (CK 1.5 straipsnis). Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei remiantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas, atsakovė įpareigojama sudaryti su ieškove buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (CPK 178 straipsnis).

Valstybė pagal 2021 m. sausio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Nr. (8.2Mr)TP-21-T-28-186 teikė ieškovei E. R. antrinę teisinę pagalbą, apmokėdama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl 315,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, šalių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepriteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidų. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs atsakovės procesinį elgesį, o taip pat aplinkybę, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą byloje dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu nulėmė ne tik atsakovės, bet ir pačios ieškovės elgesys bei veiksmai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovę E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagrindinio buto nuomininko A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nare.

Įpareigoti atsakovę Jonavos rajono savivaldybės administraciją sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.