- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-14
- Bylos Nr.
- N-444-1982-07
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutarties S. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas S. D. 2007 m. kovo 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2006 m. lapkričio 7 d., apie 11.07 val., išleido važiuoti N2 kategorijos automobilį keliu A-12 (Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas), kai nesumokėtas transporto priemonių savininkų ir valdytojų naudotojo mokestis, taip pažeisdamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 28 d. nutarimu S. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 148 straipsnio 2 dalyje padarymą, skyrė 1200 litų baudą.
II.
S. D. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti mažesnę baudą arba administracinę bylą nutraukti. Nurodė, jog nežinojęs, kad turimai transporto priemonei reikėjo mokėti kelių mokestį, nes jo niekas neinformavo, raštiško pranešimo taip pat nebuvo gavęs. Pažymėjo, jog mokestis nedelsiant buvo sumokėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi S. D. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog byloje buvo teisingai įvertinti surinkti įrodymai bei kvalifikuotas padarytas pažeidimas, nuobauda parinkta atsižvelgiant į nustatytą administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas pažymėjo, jog argumentai, kad pažeidimą pripažįsta, jis padarytas dėl nežinojimo – gali būti vertinami sprendžiant dėl baudos mažinimo, tačiau siekiant taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, turtinę padėtį, pažeidimo pobūdį. Pabrėžė, jog įvykdytas šiurkštus pažeidimas, skirta minimali bauda, S. D. materialinė padėtis gera, o įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nuobaudos yra represinio pobūdžio sankcijos, todėl jomis pirmiausia siekiama asmenį nubausti.
III.
Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi, S. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, sumažinti paskirtą baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, vidinius pergyvenimus, o jau pats protokolo surašymas jam sukėlė didžiulį stresą. Nesutinka su teismo teiginiu, jog jam paskirtas teisės vairuoti atėmimas ir būtina šiuo atveju atsižvelgti į jo turtinę padėtį. Mano, jog tai, kad vadovauja senelių namams nereiškia, jog tokia bauda jam ir jo šeimai nėra didelė, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti, nes Šiaulių apygardos administracinis teismas teisingai išnagrinėjo skundą, pagrindo švelninti nuobaudą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog S. D., kaip transporto priemonės (kategorija N2) valdytojo, kaltė, padarius ATPK 148 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, o nuobaudos individualizuotos tinkamai.Šiuo atveju apeliantas su pažeidimo kvalifikacija sutinka, tačiau mano, jog nepagrįstai atsisakyta jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Taigi, aptariamas straipsnis yra išimtinis, o jo analizė leidžia daryti išvadą, jog jis, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinas, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailestį - jau atsižvelgė Institucija skirdama minimalią baudą, todėl dar kartą ją vertinti teismas neturi pagrindo. Jokių kitų aplinkybių, kurios šiuo atveju galėtų būti laikomos išskirtinėmis, nenustatyta. Asmuo teigdamas, jog paskirta bauda yra per didelė jam ir jo šeimai, kartu paneigia savo apeliacinio skundo argumentą, jog šiuo atveju jo materialinė padėtis nėra svarbi. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie apelianto šeimos sudėtį, esamus išlaikytinius, turimus neįvykdytus turtinius įsipareigojimus ir pan. O dėl skundo argumento, jog nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, vidinius išgyvenimus, pasakytina, jog pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį į pažeidėjo asmenybę atsižvelgiama skiriant nuobaudą, tačiau tai yra tik vienas iš kriterijų, kurio galimą pritaikymą iš esmės lemia paties pažeidimą padariusio asmens veiksmai, pavyzdžiui, teikiami dokumentai, patvirtinantys visuomeniškumą, kitas teigiamas asmenybės puses. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog asmuo tiek Institucijai, tiek pirmosios instancijos teismui jokių papildomų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie asmenybę, neteikė, bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo, o teigiama charakteristika pateikta tik apeliacinės instancijos teismui. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pagrindų nėra, nuobauda visada sukuria asmeniui tam tikrus suvaržymus, neigiamas pasekmes, nes kitaip administracinė atsakomybė prarastų savo paskirtį.
Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog „siekiant prevencinių tikslų pažeidėjui paskirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas“ – klaidinga ir šalintina iš motyvų, nes tokia nuobauda S. D. nutarimu nebuvo neskirta, o toks teiginys vertintinas kaip pirmosios instancijos teismo neatidumas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
S. D. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.