Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Žemkrita“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto vizija“, ieškinį atsakovui D. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus. Todėl procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2019 m. rugsėjo 16 d. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3753-345/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Žemkrita“. Bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Bankroto vizija“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 26 d. Remiantis 2016 m. balansu (sutrumpintu) teismas nustatė, kad ieškovo turtas 2016 m. sudarė – 21 417 Eur, iš jo ilgalaikis turtas sudarė 3 934 Eur, o trumpalaikis turtas sudarė 17 483 Eur. VĮ Registro centro duomenimis ieškovas nekilnojamojo turto neturi. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi nustatyta, kad ieškovas registruotų transporto priemonių neturi, 2017 m. birželio 30 d. įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudarė 2 381,63 Eur sumą, iš bendrovės atleisti visi darbuotojai, įmonė jokios veiklos nevykdo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimis patvirtino ieškovo kreditorių finansinius reikalavimus 5 565,23 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pripažino ieškovą bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. VĮ Registro centro duomenimis, atsakovas D. M. nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. birželio 26 d. ėjo UAB „Žemkrita“ direktoriaus pareigas.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo ieškovo registracijos adresu (duomenys neskelbtini), registruota pašto siunta išsiuntė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties kopiją, 2018 m. rugpjūčio 9 d. pranešimas buvo įteiktas.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ( CK 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis). Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.

CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Ieškovas padarytą žalą grindžia aplinkybe, jog atsakovas, kaip BUAB „Žemkrita“ buvęs vadovas, neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatytų įpareigojimų pateikti įmonės BUAB „Žemkrita“ turtą ir visus dokumentus pagal nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dieną sudarytą turto balansą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nurodytus teismo įpareigojimus būtų įvykdęs (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovas, savo žinioje turėdamas BUAB „Žemkrita“ turtą ir visus dokumentus bei nevykdydamas teismo nustatytų ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, atliko neteisėtus veiksmus, todėl jo vadovaujamai įmonei ir jo kreditoriams buvo padaryta 5 565,23 Eur žala. Kadangi atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, buvo atsakingas už disponavimą įmonės turtu ir dokumentais, jam kyla pareiga atlyginti susidariusią žalą. Dėl nurodytų priežasčių ieškinys tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 5 565,23 Eur žala.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bendrai priteistos sumos 5 565,23 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos – 125 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma – 10,74 Eur. Šios išlaidos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 11 07 įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355 (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Žemkrita“, į. k. 302433925, naudai 5 565,23 Eur (penki tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt penki eurai ir 23 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą 5 565,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 135,74 Eur (vienas šimtas trisdešimt penki eurai ir 74 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.