Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams G. S. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. D. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo: 1) nustatyti, kad jos namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra UAB „Geoteka“ 2006-07-18 plane pažymėtos riboženkliais 1, 2, 3, 4, 1; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-29 įsakymo Nr. 2.3-5115-79 1 punktą, 4.2. punktą; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-09-28 sprendimą Nr. 2.7-79-15489 dėl 0,0116 ha žemės suteikimo neatlygintinai mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai G. S. P. kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms; 4) panaikinti G. S. P. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ribų registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini). 1992-05-29 ieškovė pateikė tuo metu buvusiai Senųjų Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pareiškimą, kad ieškovei parduotų žemės sklypą, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė prie prašymo pridėjo 1992-08-05 žemės sklypo laikinąjį planą (abrisą), kurį jai parengė inžinierius J. K.. Abrise nurodytas 2500 kv. m. žemės sklypo plotas. 2002-10-15 jai atsiųstas žemės sklypo įkainavimo aktas, kuriame parašyta, kad jai parduodamo žemės sklypo plotas yra 0,25 ha. 2002-10-15 ieškovei buvo įteiktas ir mokėjimo už žemės sklypą pranešimas, pagal kurį ji sumokėjo už namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) 262 čekius. Taip pat ieškovė nurodė, kad jos naudojamas žemės sklypas ribojasi su atsakovės G. S. P. namų valdos žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), o iš kitos pusės – su G. D. žemės sklypu (sklypo Nr. 1092-1). Tarp ieškovės ir kaimynės G. D., kuri savo žemės sklypą atitvėrusi tvora, jokių ginčų nėra, ji su ribomis sutinka ir pasirašė 2006-07-11 jos žemės sklypo ribų paženklinimo akte, o atsakovė G. S. P. visą laiką su ieškove konfliktavo ir nesutinka su jos žemės sklypo ribomis. Ieškovė paaiškino, kad 2001-01-23 VĮ „Vilniaus žemėtvarkos institutas“ inžinierius P. Ž. ieškovės prašymu pabraižė jos namų valdos žemės sklypo laikinąjį planą, pagal kurį jos namų valdos žemės sklypo plotas turėtų būti 0,15 ha. Plane ieškovė pasirašė, kad su tokiu planu sutinka. Šiame plane jos namų valdos žemės sklypo linijos ties (duomenys neskelbtini) gatve ilgis – 28 m, kitoje pusėje ties 4 m. pločio keliu linijos ilgis – 22 m, o kitų dviejų linijų ties atsakovės ir G. D. žemės sklypais ilgis po 60 m. Pagal P. Ž. abrisą jos žemės sklypo linija nuo (duomenys neskelbtini) gatvės vidurio turi būti nutolusi 9 metrus, o 4 metrų pločio kelias turėjo būti namų valdų savininkų nuosavybė ir visų žemės sklypai turėjo būti matuojami nuo 4 metrų pločio kelio vidurio. Apie tai, kad 4 metrų pločio kelias bus vietinės reikšmės valstybinis kelias, niekas neinformavo. Abrise pasirašė kaimynai – H. S. P., buvęs gyvas G. D. sutuoktinis B. D. ir ji. Tačiau ieškovė prieš pasirašydama nepasižiūrėjo sklypų ribų vietoje, nes riboženkliai nebuvo įkalti. Nurodė, kad 2005-08-03 pareiškimu pranešė Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui, kad nesutinka su inžinieriaus P. Ž. sudarytu planu ir ribomis, kadangi atsakovė norėjo pasisavinti jai priklausančią ir nuolat jos (ieškovės) naudojamą žemės sklypo dalį ties linija, skiriančia atsakovės ir jos žemės sklypus. Pasak ieškovės, jos pridėtos nuotraukos patvirtina, kad 1983 m. jos sodinti medžiai, vaiskrūmiai ir sklypo dalis, kur sodino braškes, atsidūrė G. S. P. pusėje. Ieškovės ir atsakovės ginčą nagrinėjo įvairios institucijos – Trakų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba bei Vilniaus apskrities viršininko administracija ir buvo nuspręsta, kad namų valdos žemės sklypai turi atitikti faktinį naudojimą ir ieškovės bei atsakovės žemės sklypai turėjo būti po 0,15 ha, o 4 metrų pločio kelias bus vietinės reikšmės kelias, priklausantis valstybei. Naują abrisą padarė 2005-10-03 VĮ Vilniaus žemės instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinierė I. B., pagal kurį jos namų valdos žemės sklypo bendras plotas ne 0,2500 ha, už kurį ieškovė jau yra sumokėjusi 1992 m., o 0,1500 ha, linijos ties (duomenys neskelbtini) gatve ilgis 27,50 m, priešingoje pusėje ties 4 metrų pločio keliu linijos ilgis 25 metrai, linijos, skiriančios jos ir G. S. P. sklypus, ilgis 60 metrų, tiek G. D. sklypo linijos ilgis 60 metrų. Tos taisyklės laikosi ir kaimynė G. D., nes 4 metrų pločio kelyje automobilis apsisukti negali, tai yra akligatvis. UAB „Geoteka“ 2006-07-18 atliko ieškovės namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus (inžinierė S. S.), kurie buvo suderinti 2006-10-20 su Trakų rajono vyriausiąja architekte, 2007-03-05 su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, 2007-04-11 su Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju A. P. ir vyr. specialiste N. P.. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypo ribų nustatymo akte pasirašė ir kaimynė G. D., o kaimynės (atsakovės) parašo nereikalauta, nes jai priklausantis žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad jos naudojamo žemės sklypo plotas yra 0,15 ha ir atitinka ieškovės naudojamo žemės sklypo ribas. 2007-06-06 ieškovė gavo Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo laišką Nr. 635, kuriame nurodyta, kad jos žemės sklypo ribos kerta greta esančio atsakovės G. S. P. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, kurios nustatytos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir sklypo kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į UAB „Geoteka“, kad permatuotų jos žemės sklypą. Paaiškėjo, kad atsakovė G. S. P., kuriai buvo suteiktas 0,15 ha žemės sklypas ir už kurį ji 1992-07-09 yra sumokėjusi valstybės vienkartinėmis išmokos (čekiais), yra užėmusi dalį – 76 kv.m. – ieškovės naudojamo žemės sklypo, plane pažymėto taškais 3, 11, 12, 13, 3 ir šioje dalyje sklypai persidengia. Nurodė, kad ieškovės žemės sklypas sumažėjo ir jo plotas yra ne 0,15 ha, bet 0,1424 ha, nors yra sumokėjusi už 0,25 ha žemės ploto sklypą, o atsakovės G. S. P. žemės sklypas yra 0,1616 ha ploto, t.y. 0,0116 ha didesnis. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė G. S. P. yra užėmusi jos naudojamo žemės sklypo dalį, kuria ieškovė naudojosi nuo 1989 m., kurioje yra jai priklausantys medžiai, vaiskrūmiai, pasodintos braškės, tai yra jos įdirbta ir naudojama žemė. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006-08-22 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovei G. S. P. pardavė 0,15 ha žemės, o 2006-09-28 sprendimu Nr. 2.7-79-15489 suteikė jai neatlygintinai papildomai nuosavybėn 0,0116 ha ieškovės faktiškai naudojamos žemės. UAB „Geodimetras“, rengdama atsakovei G. S. P. namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes su ieškove (kaimyninio žemės sklypo savininke) nederino atsakovės G. S. P. žemės sklypo ribų, nesupažindino su žemės sklypo planu, neįteikė asmeniškai pranešimo ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sklypo ribų nustatymo dienos. Apie tai, kad ieškovė nesutinka su G. S. P. žemės sklypo ribomis, Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo žinoma, nes ieškovė rašė skundus. Iš Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-04-29 protokolo matyti, kad svarstant G. S. P. prašymą ieškovė nebuvo pakviesta. Pažeidžiant ieškovės teises buvo nutarta, kad jos žemės sklypo ribas reikia nustatyti pagal 2001-01-23 matininko P. Ž. abrisą, su kuriuo nesutinkama. Nurodė, kad iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-02-23 atsakymo Nr. P20-138-1405 kopijos, kurią ieškovė gavo, matyti, kad buvo nuspręsta, jog rengiant namų valdos žemės sklypų planus ir juos privatizuojant bus atsižvelgta į faktinį žemės naudojimą ir į žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotų dydžių žemės sklypus. Žemės reformos žemėtvarkos projekto priede ieškovė yra įrašyta 284 numeriu ir ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas yra nurodytas 0,15 ha, todėl jai nepagrįstai sumažintas žemės sklypo plotas 76 kv.m. ir plotas dabar yra 0,1424 ha. Iš 2006-01-12 G.S. P. žemės sklypo ribų patikrinimo apžiūros akto matyti, kad apžiūra vėl buvo vykdoma ieškovei nedalyvaujant ir akte rašoma, kad inžinierės I. B. parengti abrisai atitinka faktinį žemės naudojimą, tačiau UAB „Geodimetras“ nesivadovavo I. B. abrisais ir G. S. P. žemės sklypo linija, pažymėta jos namų valdos geodeziniame plane ties 4 m pločio keliu. Pagal abrisą turėjo būti 28 metrai, o faktiškai yra 30 metrų. Taip pat nurodė, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir rengiant papildomą Senųjų Trakų kadastro vietovės Narezkų ir Senųjų Trakų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-15 įsakymu Nr. 2.3-5103-79, kadangi rengiant šį projektą projekto autorius vietoje neatliko tikslių matavimų, nors abriso sudarymas įeina į žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą, ir riba tarp ieškovės ir atsakovės G. S. P. sklypų nubrėžta neatsižvelgus į faktinį naudojimą. Be to, pažymėjo, kad institucija, patvirtinusi žemės reformos žemėtvarkos projektą, neturi teisės keisti patvirtintų žemės sklypo ribų ir neturi teisės mažinti žemės sklypo dydžio. UAB „Geoteka“ ieškovei parengtame namų valdos žemės sklypo plane linija 3,4 ribojasi ne su 4 m pločio kelio briauna, nes nuo kelio briaunos į abi puses nustatoma kelio sanitarinė apsaugos zona, kurioje žemė priklauso valstybei, jeigu kelias nėra privatus. Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeisdama ieškovės teises pažeidė ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 p. ir 14 str., nes parengė atsakovei G. S. P. 0,1616 ha ploto namų valdos žemės sklypą, o pardavė tik 0,1500 ha. Žemės sandoriui sudaryti nebuvo parengtas žemės sklypo planas, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ir kurioje vietoje atsakovei G. S. P. parduota 0,15 ha žemės ir kur yra žemės sklypo 0,0116 ha dalis, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės. Taip pat pažymėjo, kad atsakovei G. S. P. atkurta nuosavybė į 0,0116 ha žemės, suteikiant neatlygintinai 0,0116 ha žemės kitai paskirčiai (gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų statybai), įpareigojant atsakovę laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-25 nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ reikalavimų. Pabrėžė, kad šis nutarimas negalioja nuo 2002-07-06. Taip pat nurodė, kad neaišku, kokiai statybai yra suteikta 0,0116 ha žemės, nes atsakovei G. S. P. priklausančiame namų valdos žemės sklype gyvenamasis namas buvo pastatytas 1980 m., o garažas, viralinė, tvartas, vištidė, sandėlis – 1981 m. Nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes aukščiau nurodyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas ir sprendimas naikintini kaip prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms.

Atsakovė G. S. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą leistinais įrodymais. Atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad 1992 m. Trakų rajono žemėtvarkos skyriui atsakovė pateikė prašymą dėl namų valdos prie atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išpirkimo. 1992-06-12 žemėtvarkininkas J. K. sudarė žemės sklypo planą, žemės sklypo plotas buvo 0,15 ha. Nurodė, kad rengiant Senųjų Trakų žemėtvarkos projektą pagal 2005-07-11 Žemės reformos įstatymą, pagal faktinį naudojimąsi atsakovei buvo sudarytas abrisas ir žemės sklypo plotas sudarė 0,16 ha. 2005-04-29 įvyko Senųjų Trakų kadastrinės vietovės, Senųjų Trakų ir Narezkų kaimų žemėtvarkos projekto papildymo viešas svarstymas, kuriame buvo aptartas atsakovės ir ieškovės žemės sklypo dydžio klausimas. Buvo nutarta palikti ieškovei ir atsakovei žemės sklypų dydžius pagal 2001-01-23 abrisus, t.y jai paliktas 0,16 ha ploto žemės sklypas, o ieškovei – 0,15 ha. 2005-06-15 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu patvirtino Senųjų Trakų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą Nr. 10 ir jame suformuotus žemės sklypų plotus ir ribas. 2005-09-19 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriame gretimo žemės sklypo savininkė – ieškovė – nepasirašė, nors su ja žemės sklypo ribos buvo suderintos jau 2001-01-23, ką patvirtina ieškovės matuotos namų valdos žemės sklypo abrisas. Paaiškino, kad atsakovei priklausantį 0,1616 ha namų valdos žemės sklypą įsigijo tokiu būdu: 0,15 ha dalį namų valdos išsipirko iš valstybės 2006-08-22 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi pagal 2006-05-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-5115-79, o 0,0116 ha ploto žemės sklypo dalis atsakovei buvo atkurta 2006-09-28 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2.7-79-15489, sugrąžinant atsakovės senolio J. M. žemę, ją perkeliant prie namų valdos. Paaiškino, kad būtent todėl atsakovei priklausančios namų valdos žemės sklypas yra 0,1616 ha ploto ir jis nepadidėjo ieškovės žemės sklypo sąskaita. Nurodė, kad 2006-09-01 buvo atlikta atsakovės 0,15 ha dydžio žemės sklypo teisinė registracija, o 2006-10-18 – 0,1616 ha žemės sklypo teisinė registracija. Nurodė, kad atlikus ieškovės žemės sklypo geodezinius matavimus, jos sklypas sumažėjo iki 0,1424 ha, t.y. 76 kv.m., todėl, kad geodezinių matavimų vykdytoja S. S. neteisingai atmatavo sklypo ribas, plane pažymėtas skaičiais 4-1. Nurodė, kad ši ieškovės sklypo riba geodezinių taškų sistemoje turėjo būti sutapatinta su ūkiniu keliu. Atsakovei priklausančio žemės sklypo riba prasideda nuo ūkinio kelio, o ieškovės pateiktame geodezinių matavimų plane sklypo riba pažymėta taškais 4-1, 57,83 m. ilgio yra atitraukta nuo ūkinio kelio. Abrise šios ribos ilgis nurodytas 60 m. Pažymėjo, kad geodeziniai matavimai atlikti be aiškinamojo rašto, juos atlikusi vykdytoja nepaaiškina, kodėl jos atlikti geodeziniai matavimai skiriasi nuo abriso ir tos kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto. Nurodė, kad 2006-01-12 komisija, sudaryta iš Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojo H. J., savivaldybės architektūros skyriaus vyr. specialisto M. Š. ir Senųjų Trakų žemėtvarkos skyriaus specialisto H. T. ir buvusio Senųjų Trakų seniūnijos seniūno K. J., atliko pakartotinę apžiūrą ir patikrino ginčijamų žemės sklypų ribas. Komisijai suderinti sklypų ribų nepavyko ir akte yra nurodyta, kad ieškovė dalyvavo patikrinime, bet nesutiko su pasiūlytais žemės sklypų ribų nustatymo sprendimų variantais, o tai paneigia ieškovės teiginį, kad patikrinimas vyko jai nedalyvaujant. Nurodė, kad ieškovė teigia, jog pažymint jos žemės sklypo ribas, su ja (ieškove) nebuvo derintos ribos ir ji nebuvo supažindinta su atsakovės G. S. P. žemės sklypo ribomis. Tačiau atsakovė kreipėsi 2005-09-27 pareiškimu į Trakų rajono policijos komisariatą dėl riboženklių sunaikinimo, kuriame nurodė, kad 2005-09-25 nustatant žemės sklypo ribas ir jas paženklinant ieškovė ištraukė riboženklius ir juos išmetė. 2005-10-12 savo paaiškinime ieškovė šias aplinkybes patvirtino. Paaiškino, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo paskirtis – kita paskirtis, t.y. gyvenamųjų namų statybai buvo nurodyta remiantis žemėtvarkos projektu. Nurodė, kad ieškovės pateiktas 2006-07-18 UAB „Geoteka“ sudarytas planas – pasiūlymas, pagal kurį ji prašo teismo nustatyti ribą tarp jos ir atsakovės G. S. P. žemės sklypų, neatitinka teisės aktų reikalavimų, t.y. jame nėra lentelių, kuriose būtų įrašyti duomenys apie gretimus žemės sklypus, nėra nuorodos į ATPK 47 ir 48 straipsnius, turėjo būti atlikta patikra žemėtvarkos skyriuje ir Nekilnojamojo turto registre, kur žemės sklypo planas turėjo būti lyginamas su kartografiniu žemėlapiu, be to, pagal ieškovės pateiktą planą žemės sklypų neįmanoma naudoti racionaliai. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje ieškovės pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas apie atsakovės G. S. P. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą pažeidžia atsakovės teises, nes gautas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, kadangi VĮ „Registrų centras“ pateikė duomenis nesilaikydamas šiame įstatyme nustatytos duomenų teikimo tvarkos.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovei I. D. S. Trakų k. apylinkės agrarinės tarybos 1989-03-22 sprendimu Nr. 14 buvo skirtas 0,15 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai. 1992-05-29 ji pateikė tuometinei Senųjų Trakų k. agrarinės reformos tarnybai prašymą, kuriuo prašė leisti išsipirkti prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojamą žemės valdą. Buvo sudarytas laikinasis žemės sklypo planas (abrisas 0,25 ha dydžio žemės sklypui). Gavusi mokėjimo pranešimą už namų valdos žemės sklypą ieškovė 1992-10-15 sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis. Ieškovės naudojamas sklypas ribojasi su atsakovės G. S. P. namų valdos žemės sklypu. Atsakovė su žemės sklypo ribomis nesutinka. VĮ „Valstybinio žemėtvarkos instituto“ inžinierius P. Ž. 2001-01-23 Senųjų Trakų k. žemės reformos žemėtvarkos projekte ieškovei prie gyvenamojo namo suformavo 0,15 ha dydžio žemės sklypą. Ieškovė sutiko ir pasirašė žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte, tačiau 2005-08-03 pareiškimu ji pranešė Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui, kad su inžinieriaus P. Ž. sudarytu planu ir ribomis nesutinka. 2006 metais UAB „Geoteka“ ieškovės pageidavimu atliko jos žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos buvo nustatyta, kad natūroje jis yra 0,1424 ha ir sklypas sumažėjo 0, 0076 ha, o atsakovės sklypas padidėjo 0,0116 ha. Atsakovė G. S. P. 1992 metais padavė prašymą, kuriuo ji prašė parduoti jai namų valdą prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)1992-06-12 buvo sudarytas žemės sklypo planas, pagal kurį žemės sklypo plotas buvo 0,15 ha. Rengiant Senųjų Trakų k. žemės reformos žemėtvarkos projektą pagal faktinį naudojimą buvo sudarytas abrisas ir žemės sklypo plotas sudarė 0,16 ha. 2005-04-29 įvyko Senųjų Trakų k. kadastro vietovės Senųjų Trakų ir Narezkų kaimų žemėtvarkos projektų svarstymas. Ieškovei ir atsakovei buvo nutarta palikti žemės sklypų dydžius pagal 2001-01-23 abrisus: I. D. - 0,15 ha dydžio žemės sklypą, G. S. P. - 0,16 ha. Senųjų Trakų k. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-06-15 įsakymu Nr. 2.3-5103-79. 2005-09-19 buvo parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuriame gretimo sklypo savininkė ieškovė I. D. nepasirašė, nors ribos su ja buvo suderintos dar 2001-01-23 žemės sklypo abrise. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-09-28 sprendimu Nr. 2.7-79-15489 atsakovei G. S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0116 ha namų valdos Senųjų Trakų kaime. Dar anksčiau 2006-08-22 su atsakove buvo sudaryta pirkimo -pardavimo sutartis, pagal kurią jai buvo parduotas 0, 15 ha žemės plotas namų valdai. Ieškovei ir atsakovei namų valdos žemės sklypo plotai pasikeitė po UAB „Geoteka“ atliktų kadastrinių matavimų. I. D. žemės sklypo plotas sumažėjo 76 kv. m. Nurodė, kad ginčus dėl ieškovės ir atsakovės namų valdos žemės sklypų plotų ir ribų nagrinėjo Trakų rajono savivaldybės specialistai. Trakų rajono savivaldybės mero 2005-12-15 potvarkiu Nr. PI-104 sudaryta darbo grupė ir 2006-01-12 išvyko į vietą, įvertino parengtus žemės sklypų ribų matavimo abrisus ir nustatė, kad Senųjų Trakų kadastro vietovės į vienkiemius neišskirstytų S. Trakų ir Narezkų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte Nr. 10 ieškovės ir atsakovės namų valdos žemės sklypai suformuoti pagal faktinį žemės naudojimą. Darbo grupė pasiūlė vadovautis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-06-15 įsakymu Nr. 2.3-5103-79 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotomis namų valdos žemės sklypų plotais ir ribomis. Nurodė, kad atsakovės G. S. P. žemės sklypą buvo galima įregistruoti VĮ Registrų centre, kadangi atitinka projektą. Dėl ieškovės supažindinimo su projektu paaiškino, kad yra įsakymas dėl projekto supažindinimo tvarkos ir pagal 1998-04-23 Žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 207 išdėstyta visa piliečių supažindinimo tvarka. Nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo supažindintos su 5 priedu, yra abiejų parašai. Pažymėjo, kad ieškovė pasirašė 2004-12-07, vėliau I. D. nurodė, kad nesutinka su projektu, kai projektas jau buvo patvirtintas.

Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į ieškinį dėl ieškinio neprieštaravo ir reikalavimą dėl G. S. P. priklausančio žemės sklypo ribų registracijos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre panaikinimo prašė spręsti kaip išvestinį iš kitų byloje esančių reikalavimų, nes tik panaikinus šio žemės sklypo suformavimo dokumentus, galima tenkinti reikalavimą dėl sklypo ribų registracijos, t.y. žymėjimo kadastro žemėlapyje panaikinimo.

Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2001-01-23 VĮ „Vilniaus žemėtvarkos instituto“ inžinierius P. Ž. parengė ieškovės valdomo namų valdos žemės sklypo abrisą, kuriame nurodyta, kad ieškovei priklauso 0,15 ha ploto žemės sklypas, pažymėtos ribos, su kuriuo ieškovė sutiko ir pasirašė. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą jis buvo svarstomas su pretendentais gauti žemę ir ieškovė sutiko su 0,15 ha ploto žemės sklypo dydžiu, o atsakovė G. S. P. – su 0,16 ha. 2005-06-15 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-5103-79 patvirtintas Senųjų Trakų kadastro vietovės Narezkų ir Senųjų Trakų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektas. Iki patvirtinimo vyko šio projekto viešas svarstymas, tačiau ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl rengiamo projekto. Ribos tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų klausimas buvo nagrinėjamas Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje, kur buvo nutarta nagrinėjant klausimą dėl ribos tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų nustatymo vadovautis 2001-01-23 P. Ž. sudarytu abrisu. 2001-01-23 abrisas buvo žemės sklypų suformavimo pagrindas, remiantis juo buvo patvirtintas Senųjų Trakų kadastro vietovės Narezkų ir Senųjų Trakų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektas. Taip pat nustatė, kad atsakovei G. S. P. 2006-09-28 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79-15489 atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 0,0116 ha žemės, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,0116 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti, jog ieškovės namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra UAB „Geoteka“ 2006-07-18 plane pažymėtos riboženkliais 1, 2, 3, 4, 1, taip pat panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-29 įsakymo Nr. 2.3-5115-79 1 ir 4.2. punktus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-09-28 sprendimą Nr. 2.7-79-15489 dėl 0,0116 ha žemės suteikimo neatlygintinai mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai G. S. P. ir G. S. P. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Senųjų Trakų k.v., ribų registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

Ieškovė I. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė tvirtina, kad teismas skundžiamame sprendime nenurodė argumentų, kodėl nėra pagrindo nustatyti jos namų valdos žemės sklypo ribas, nurodytas UAB „Geoteka“ 2006-07-18 plane, pažymėtas riboženkliais 1,2,3,4,1, taip pat, kodėl nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-29 įsakymo Nr. 2.3-5115-79 1 punktą ir 42 punktą ir VAVA 2006-09-28 sprendimo Nr. 2.7-79-15489 dėl 0,0116 ha žemės suteikimo neatlygintinai mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai G.S. P., bei panaikinti G.S. P. žemės sklypo registraciją Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė pažymi, kad VAVA 2006-08-22 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovei G.S. P. pardavė 0,15 ha žemės, o 2006-09-28 sprendimu Nr. 2.7-79-15489 suteikė jai neatlygintinai papildomai nuosavybėn 0,0116 ha jos faktiškai naudojamos ir išpirktos žemės. Pasak ieškovės, tokiais VAVA veiksmais buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, nes prašymas parduoti jai namų valdos žemės sklypą buvo pateiktas 1992-05-29 tuo metu buvusiai Senųjų Trakų agrarinės reformos tarnybai. Atvykęs į vietą 1992-08-05 matininkas J. K. nubraižė žemės sklypo planą-abrisą (sklypo plotą nurodė 2500 kv.m.), bet sklypo ribų jis neženklino. Ieškovė nurodo, kad ji su planu sutiko ir pasirašė. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas neįvertino to, kad VAVA pažeidė jos teises ir Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 p. ir 14 str., nes parengė atsakovei G.S. P. 0,1616 ha ploto namų valdos žemės sklypą, o pardavė jai tik 0,15 ha, tai yra tokį plotą, už kurį ji buvo sumokėjusi. Žemės sandoriui sudaryti jai nebuvo parengtas žemės sklypo planas, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ir kurioje vietoje G.S. P. parduota 0,15 ha žemės ir kur yra žemės sklypo 0,0116 ha dalis, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės. Ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-29 priimtas įsakymas Nr. 2.3-5115-79, kurio 1 punkte nustatyta, kad G.S. P. namų valdos žemės sklypas yra 1616 kv.m. ir įsakymo 2 punktu parduotas jai ne visas nustatytas plotas, bet tik 1500 kv.m. plotas, už kurį ji ir buvo sumokėjusi 1992 metais, yra teisingas. Apeliantė tvirtina, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl minėtas įsakymas yra teisėtas, nors jame yra vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-25 nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ reikalavimais, nors šis nutarimas negaliojo nuo 2002-07-06. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai sprendime įvertino ir tą aplinkybę, kad 2001-01-23 VĮ Vilniaus žemėtvarkos instituto inžinieriaus P. Ž. plane (abrise) ieškovė pasirašė, kad jos žemės sklypas bus ne 0,25 ha, bet 0,15 ha, nes prieštaravimai buvo pateikti po Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, t.y. po 2005-06-15. Apeliantės įsitikinimu, tokia išvada neteisinga, nes keisti abrise sklypo konfigūraciją ir ribas niekada nevėlu. Teismas visiškai neįvertino ieškovės pareiškimo, jog ji atšaukė savo parašą P. Ž. parengtame abrise. Ieškovė pažymi, kad Trakų žemėtvarkos skyrius reagavo ir buvo atsiųsta iš paminėto instituto I. B., kuri parengė kitą namų valdos sklypo abrisą ir jame nurodė, kad linijos ilgis ties 4 m. pločio keliu turi būti 25 metrai. Be to, pasak apeliantės, teismas nesivadovavo Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 nustatytos tvarkos reikalavimais, kuriuose buvo nurodyta, kad privačių namų valdų savininkams parduodami šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai. Pasak apeliantės, teismas sprendime visai neįvertino to, kad ieškovė žodžiu ir raštu informavo visas atitinkamas institucijas ir kaimynę G.S. P., jog nesutinka, kad ji valdytų jos naudojamo žemės sklypo dalį, tačiau be ieškovės sutikimo VAVA 2006-08-22 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė G.S. P. 0,15 ha žemės sklypą, o 2006-09-28 sprendimu Nr. 2.7-79-15489 suteikė jai neatlygintinai nuosavybėn papildomai 0,0116 ha ieškovės faktiškai naudojamos išpirktos žemės dalį. Ieškovė pabrėžia, kad teismas, atmesdamas ieškinį, sprendime neteisingai ir nepagrįstai padarė išvadą, kad jos teisės visiškai nebuvo pažeistos, nes ji pasirašė žemės reformos žemėtvarkos projekto priede ir sutiko, kad jos namų valdos žemės sklypas turi būti tik 0,15 ha. Ieškovės įsitikinimu, teismas pažeidė Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką, kurios 33 punkte nustatyta, kad piliečiams, užmokėjusiems už nustatyta tvarka leistą pirkti žemę pagal mokamuosius pranešimus pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau nesudariusiems valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, šios sutartys sudaromos neperskaičiuojant žemės kainos ir nekeičiant žemės ploto. Taip pat apeliantė pažymi, kad P. Ž. buvo nubraižęs abrisą, bet sklypo ribų nebuvo paženklinęs. Be to, ieškovė tvirtina, kad neteisinga teismo išvada ir dėl to, kad ji nepareiškė nesutikimo iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, t.y. iki 2005-06-15. Pasak apeliantės, pirmos instancijos teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus sprendime konstatavęs, kad nesutikdama su suprojektuotu žemės sklypo abrisu, nesikreipė į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su skundu bei į kitą valstybės įgaliotą instituciją, nes ginčas dėl žemės sklypo ribų turėjo būti nagrinėjamas administracine tvarka pagal Metodikos 29 punktą. Apeliantė nurodo, kad į bylą yra pateikti atsakymai iš VAVA ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos, kurioms buvo pateikti jos skundai, kurie buvo atmesti, nes žemės sklypo plotas ir ribos turi būti nustatyti remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektu. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas neįvertino byloje esančio vietos apžiūros akto ir kitų byloje esančių dokumentų bei atsakovės nesąžiningumo.

Atsakovė G. S. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė pažymi, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės valdoje esantis žemės sklypas suformuotas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovė paaiškina, kad ji 0,15 ha žemės sklypo dalį nupirko iš valstybės 2006-08-22 pirkimo – pardavimo sutartimi, pagal 2006- 05-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-5115-79, o 0,0116 ha ploto žemės sklypo dalis jai buvo atkurta 2006-09-28 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79-15489, perkeliant jos senolio I. M. žemės dalį. Tokio dydžio žemės sklypo plotas jai buvo suformuotas rengiant Senųjų Trakų kadastro vietovės, Narezkų ir Senųjų Trakų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą. Atsakovės žemės sklypo ploto dydis buvo suformuotas pagal žemės faktinį naudojimą. Apeliantės žemės sklypo dydis šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte yra nustatytas 0,15 ha ploto. Atsakovė pažymi, kad išnagrinėjęs bylą, teismas nenustatė aplinkybių, kad rengiant minėtos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, būtų pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, todėl pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl 0,0116 ha žemės sklypo skyrimo pripažinimo negaliojančiu. Teismui atmetus ieškinį dalyje dėl 0,0116 ha žemės sklypo skyrimo, tapo neįmanoma nustatyti žemės sklypų ribų tarp ginčo šalių pagal parengtą ir pateiktą UAB „Geoteka“ planą - pasiūlymą. Be to, atsakovė pabrėžia, kad ieškovės žemės sklypo plotas nepakito. Taip pat atsakovė tvirtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo tą aplinkybę, kad apeliantė žemės reformos metu dėl suformuoto žemės sklypo tinkamai nepasinaudojo apskundimo procedūra įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės nuomone, UAB „Geoteka” matininkės S. S. žemės sklypo geodeziniai matavimai atlikti pažeidžiant Nekilnojamojo turto, objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 p., todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės teiginį, kad jos sklypas yra ne 0,15 ha ploto, o sumažėjo iki 0,1424 ha ploto, kaip nepagrįstą. Atsakovės nuomone, apeliaciniame skunde nėra nei vieno argumento, kuris būtų teisiškai pagrįstas ir įrodytas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad ieškovė savo apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė svarių argumentų, kuriais galėtų būtų paneigtas teisėtas ir pagrįstas pirmos instancijos teismo sprendimas. Nurodo, kad palaiko visus savo argumentus, kuria buvo išdėstyti atsiliepime į ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagrindinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su šalių nuosavybės teisės į žemės sklypus turiniu ir apimtimi, teisiškai ir faktiškai valdomų sklypų ribomis bei ieškovės reikalaujama nustatyti jai priklausančio žemės sklypo riba. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą CK 4.45 straipsnio pagrindu. Šiame straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (t. 1, b.l. 24). Senųjų Trakų liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989-03-22 sprendimu Nr. 14 jai skirtas 0,15 ha žemės sklypas (t. 1, b.l. 7-8). 1992-05-29 ieškovė kreipėsi į Senųjų Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu parduoti žemės sklypą, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 9). J. K. 1992-08-05 sudarė ieškovei priklausančio namų valdos žemės sklypo ribos planą, kuriame žemės sklypo plotas nurodytas 0,25 ha (t. 1, b.l. 10). Ieškovei buvo surašytas žemės sklypo įkainojimo aktas (be datos) (t. 1, b.l. 29); 1992-10-15 mokėjimo pranešimas (t. 1, b.l. 30); pranešimas apie nurašymą iš balansinės sąskaitos, kvitas (t. 1, b.l. 31) patvirtina, kad ieškovė sumokėjo už jai parduodamo 0,25 ha ploto žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis (t. 1, b.l. 29-31); žemės sklypas iki šiol nėra įregistruotas ieškovės vardu. 2001-01-23 VĮ Vilniaus žemėtvarkos instituto inžinierius P. Ž. parengė ieškovės 0,15 ha namų valdos žemės sklypo abrisą, kuriame pažymėtos žemės sklypo ribos, nurodytas plotas (t. 1, b.l. 11); abrisą ieškovė pasirašė, su ieškovei abrisu nustatytomis ribomis sutiko ir besiribojančių sklypų naudotojai H. P. ir B. D.. 2001-01-23 buvo surašytas Žemės reformos žemėtvarkos projekto paženklinimo vietovėje aktas (t. 1, b.l. 27); su juo ieškovė sutiko, pretenzijų dėl nustatytų ribų nereiškė, aktą pasirašė. Vilniaus apskrities viršininkas 2005-06-15 įsakymu Nr. 2.3-5103-79 (t. 1, b.l. 16-18, 59-62) patvirtino Senųjų Trakų kadastro vietovės Narezkų ir Senųjų Trakų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą; iš jo priedų matyti, kad ieškovei buvo pažymėtas 0,15 ha ploto žemės sklypas, atsakovei G. S. P. – 0,16 ha. 2005-08-03 pranešimu, jau po projekto patvirtinimo, ieškovė atšaukė savo parašą ant dokumentų, sudarytų P. Ž. 2001 m. dėl ribų nustatymo (t. 1, b.l. 12). Ribos tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų klausimas buvo nagrinėjamas Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje; iš 2006-01-12 akto matyti, kad Trakų rajono savivaldybės mero sudarytos komisijos buvo nustatyta, kad žemės sklypai suprojektuoti racionaliai, pagal faktinį naudojimą, ir buvo pasiūlyta rengiant žemės sklypų planus vadovautis Senųjų Trakų kadastro vietovės į vienkiemius neišskirstytų Narezkų ir Senųjų Trakų kaimų Trakų rajone žemės reformos projektu Nr. 10, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-15 įsakymu Nr. 2.3-5103-79. 2006-08-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 1, b.l. 39) Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-29 įsakymo Nr. 5115-79 pagrindu (t. 1, b.l. 40-41) atsakovei G. S. P. buvo parduotas 0,15 ha dydžio namų valdos žemės sklypas, 0,0116 ha buvo suteikta neatlygintinai atkuriant nuosavybės teises į žemę (t. 1, b.l. 38); iš viso atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,1616 ha žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 65-68).

Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, be kitų reikalavimų, remdamasi CK 4.45 str., prašo nustatyti jos žemės sklypo ribas UAB „Geoteka“ 2006-07-18 plane pažymėtas riboženkliais 1, 2, 3, 4, 1 (t. 1, b.l. 32); ieškovės teigimu, atsakovė yra pasisavinusi jai priklausančią ir nuolat jos (ieškovės) naudojamą žemės sklypo dalį ties linija, skiriančia atsakovės ir jos žemės sklypus, G. S. P. yra užėmusi dalį – 76 kv.m. – ieškovės naudojamo žemės sklypo, plane pažymėto taškais 3, 11, 12, 13, 3, ir šioje dalyje sklypai persidengia.

Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė; konstatavo, jog tenkinti ieškovės reikalavimus pagrindo nėra. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nagrinėjami klausimai nėra visapusiškai atskleisti, o teismo išvados, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, nėra tinkamai motyvuotos. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas reikalavimus tiek dėl ieškovės naudojamo žemės sklypo ribos nustatymo pagal ieškovės pateiktą planą, tiek dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-29 įsakymo Nr. 2.3-5115-79 pirmo punkto, kuriuo buvo nustatytos atsakovės G. S. P. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas – 1616 kv.m., visiškai nesiaiškino, neanalizavo ir nevertino atsakovės namų valdos nustatytų ribų ir ploto pagrįstumo ir teisėtumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei buvo skirtas 0,15 ha dydžio žemės sklypas, tuo tarpu pirmos instancijos teismas visiškai nesiaiškino, kokiu pagrindu 0,16 ha namų valdos žemės sklypu naudojosi atsakovė. Bylos medžiaga patvirtina, jog rengiant Senųjų Trakų kadastro vietovės į vienkiemius neišskirstytų Senųjų Trakų ir Narezkų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo vadovautasi parengtais tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklypų matavimo abrisais, kuriuose plotas atitinkamai ieškovės naudojamos namų valdos buvo nustatytas 0,15 ha, o atsakovės – 0,16 ha; toks proceso šalių namų valdų plotas buvo nurodytas ir Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-15 įsakymu Nr.2.3-5103-79 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte. Tačiau ieškovės teigimu, realiai jos naudojamos namų valdos sklypas yra mažesnio ploto, ir savo teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė jos naudojamo ir atsakovės namų valdos skundžiamu įsakymu nustatyto dydžio sklypų planus, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad ieškovės sklypo ribos yra atitolusios nuo kelio, tuo tarpu atsakovės sklypo ribos beveik ribojasi su kelio einančia riba. Pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė, nesiaiškino ir neanalizavo tiek ieškovės, tiek atsakovės sklypų atliktų geodezinių matavimų planų pagrįstumo ir ar iš viso ieškovės pateiktuose planuose užfiksuotas sklypo sumažėjimas yra sklypų ribų persidengimo ar neteisingai parengtų sklypo koordinačių atliekant kadastrinius matavimus pasekmė, ar kita priežastis. Taip pat pirmos instancijos teismo sprendime visiškai neatsispindi teismo ginčo dėl sklypo ribų įvertinimas žemės sklypų faktinio naudojimo kontekste; pirmos instancijos teismas net nenustatinėjo, ar iš tikrųjų ieškovės naudojamo namų valdos žemės sklypo plotas yra sumažėjęs, ir jeigu taip, ar ieškovės sklypo plotas sumažėjo atsakovės sklypo sąskaita. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors teismas skundžiamame sprendime ir konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovės namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra UAB „Geoteka“ 2006-07-18 plane pažymėtos riboženkliais 1,2,3,4,1, tačiau iš teismo sprendimo turinio visiškai neaišku, kokie yra teismo pirmos instancijos teismo argumentai ir išvados dėl prašomos nustatyti ieškovės ir atsakovės besiribojančių namų valdos žemės sklypų ribos. Taip pat pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nesiaiškino, kaip atsirado tarp ginčo sklypų 0,0116 ha valstybei priklausančios žemės, į kuria atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės; nevertino, kad laisvos valstybinės žemės tarp ieškovės ir atsakovės namų valdos sklypų patvirtintame žemėtvarkos projekte nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismo sprendimas nėra visiškai nemotyvuotas, tačiau pirmosios instancijos teismas neatskleidė visos bylos esmės, tinkamai nemotyvavo daugelio savo išvadų, kurios lėmė galutinį teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai. Šie reikalavimai leidžia užtikrinti, kad priimamas teisines pasekmes sukuriantis dokumentas būtų logiškas, aiškus bei pagrįstas nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. Dėl to motyvų, pagrindžiančių teismo padarytą išvadą, nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pabrėžtina, kad CPK 270 str. 4 d. vienareikšmiškai nurodyta, jog sprendime turi būti ne tik įvardinti įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi, bet ir išdėstyti motyvai, kuriais vadovaujantis buvo padarytos tam tikros išvados.

Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pažymėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Nors teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61), tačiau teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.

Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 str. 4 d. 4 p. nustatytą pareigą, t. y. kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str.). Nors pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 4 p. prasme, tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas taip pat esminiu pagal CPK 346 str. 2 d. 1 p., jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012, ir kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, padarė daug nemotyvuotų išvadų, kurios galiausiai lėmė ir galutinį teismo sprendimą. Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301-302 straipsniais, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.