Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieškovo R. B., jo atstovui advokatui Valentinui Januškevičiui, atsakovės UAB „Torlina“ atstovui advokatui L. Šarkiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei UAB „Torlina“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. B. savo ieškinį grindė tuo, kad nuo 2001 m. spalio 16 d. jis dirbo UAB „Torlina" metalų supirkimo aikštelėse Klaipėdos r. svėrėjo - priėmėjo pareigose. Per visą darbo laiką jokių priekaištų iš darbdavio pusės nebuvo gavęs. 2009 metų spalio mėn. ieškovas išėjo į motinystės (tėvystės) atostogas. 2012m. rugpjūčio 28d. turėjo pasibaigti 3 metai minėtų atostogų. 2012 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas pasiskambino UAB „Torlina" personalo darbuotojai R. D. ir paklausė ar jam priklauso kasmetinės atostogos. R. D. jam pasakė, kad jam priklauso kasmetinės atostogos dar iki 2012 m. lapkričio 19 d. Pokalbio metu susitarė, kad R. B. parašys prašymą atostogoms ir jį paduos Gargžduose esančio UAB „Torlina" padalinio aikštelės vedėjui. Prašymą nuvežė į aikštelę ir paliko aikštelės darbininkui. Vėliau kalbėjosi su R. M., kuris patvirtino, kad jo prašymą gavo ir išsiuntė į Kauną. 2012m. rugsėjo 4d. į namus gavo du laiškus, iš kurių sužinojo, kad viename iš jų buvo prašoma pasiaiškinti, o kitame, kad yra atleistas iš darbo. R. B. mano, kad buvo atleistas neteisėtai, nes jis buvo pateikęs prašymą dėl atostogų suteikimo bei R. D. jam buvo patvirtinusi, kad jam priklauso atostogos, o dėl to, kad jis nevyko į darbą, jo niekas nekvietė pasiaiškinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys neįrodytas ir atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2001m. spalio 16 d. UAB „Torlina“ sudarė neterminuotą darbo sutartį su R. B., jį priimant į svėrėjo-priėmėjo pareigas ir jam buvo nustatytas 450 Lt darbo užmokestis (b. l. 10-15). Byloje pateiktos UAB „Torlina“ bendrovės darbo tvarkos taisyklės bei sąrašas su jomis susipažinusių asmenų ( b. l. 64-74). UAB „Torlina“ pažyma apie uždarbį patvirtina R. B. vidutines mėnesines pajamas ( b. l. 82). 2012 08 31 UAB „Torlina“ direktoriaus įsakymu R. B. buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3d. 2p. ( b. l. 49) 2012 08 30 UAB „Torlina“ raštas patvirtina, kad R. B. buvo kviečiamas atvykti į UAB „Torlina“ pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą 2012 08 28-30 ( b. l. 4). Iš 2012 07 20 UAB „Torlina“ rašto matyti, kad R. B. buvo pranešta dėl jo atleidimo iš darbo nuo 2012 08 31 pagal LR DK 136 str. 3d. 2p. (už pravaikštas) bei jam išmokėta 5222,70 Lt už nepanaudotas atostogas (b. l. 6). Iš 2012 08 30 R. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis pranešė UAB „Torlina“ direktoriui, jog 2012 08 28-30 d. R. B. nebuvo darbe ir jo neatvykimo priežastys nežinomos (b. l. 58). Faktinių aplinkybių protokolas patvirtina kompaktinėje CD plokštelėje esamus garso įrašus tarp Rolando ir Ritos, tarp Rolando ir Mindaugo, tarp Rolando ir Roberto, tarp Rolando ir darbininko (b. l. 17-23). Pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas patvirtina, kad R. B. nuo 2009 10 19 iki 2011 08 27 buvo motinystės (tėvystės) atostogose ( b. l. 28-30). Iš Swedbank grupinio mokėjimo matyti, kad 2012 08 31 R. B. buvo pervesta 5222,70 Lt ( b. l. 48).

Darbo sutartis pasibaigia šalių susitarimu arba kai viena šalis savo valia nutraukia darbo sutartį.

Iš byloje esančio 2012 08 31 UAB „Torlina“ direktoriaus įsakymo matyti, kad R. B. iš užimamų pareigų atleistas pagal DK 136 str. 3d. 2p. (už pravaikštas).

Pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbdavys darbo sutartį gali nutraukti be įspėjimo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atsižvelgiant į DK 136 str. 3 d. nuostatas, galima daryti išvadą, kad griežčiausia drausminė nuobauda taikytina, kai darbo drausmės pažeidimo atvejis yra pasikartojantis arba šiurkštus, t. y. itin netoleruotinas. DK 235 str., apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sąrašas. Šio straipsnio 2 d. 9 p. nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).

Kaip matyti iš byloje esančių faktinių duomenų, pasibaigus motinystės (tėvystės) atostogoms ieškovas R. B. į darbą turėjo atvykti 2012m. rugpjūčio 28d. Ieškovas R. B. pripažino, kad jis 2012 m. rugpjūčio 28d. bei vėliau į darbą nevyko, tačiau paaiškino, kad nevyko todėl, kadangi buvo įsitikinęs, jog jis yra išleistas kasmetinių atostogų. Ieškovas paaiškino, kad apie tai, kad jam bus suteikiamos atostogos patvirtino atsakovės darbuotoja R. D.. Iš liudytojos R. D. paaiškinimo matyti, kad ji patvirtino, jog 2012 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje jai skambino R. B. ir teiravosi ar jam priklauso kasmetinės atostogos ir jei priklauso, tai kiek jų jam priklauso, tačiau R. D. pasakė kiek jam priklauso atostogų, tačiau dėl jų suteikimo nurodė suderinti su direktoriumi, nes bendrovėje atostogos dirbantiesiems buvo suteikiamos tik direktoriaus leidimu bei jam parašant rezoliuciją ant darbuotojo pateikto prašymo išleisti jį atostogų ir jos kompetencijai nepriklausė šio klausimo sprendimas, todėl ji atostogų suteikimo klausimų nesprendė. Ieškovas byloje pateikė antstolio J. P. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad iš R. B. pateiktos kompaktinės plokštelės CD-R 700 MB buvo padarytos joje esančio garso įrašo išklotinės. Atsakovės atstovas prašė minėtą garso įrašą bei dėl jo surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą laikyti netinkamais įrodymais, nes įrašas padarytas pažeidžiant įstatymus. Iš ieškovo paaiškinimo matyti, kad jis, turėdamas įtarimų, kad su juo bendrovėje elgiamasi ne visiškai tinkamai ir siekdamas ateityje, jei to prireiktų, save tuo apsiginti, darėsi sau minėtus garso įrašus. Jeigu įrašą siekiama panaudoti viešame teismo posėdyje pažeidžiamoms teisėms ginti, kaip įrodymą, ir tik tokiu tikslu jis padaromas ir naudojamas, tai išvardytų aplinkybių visuma leistų daryti išvadą, kad fiksuojančio pokalbį asmens veiksmai buvo grindžiami jo siekimu ginti pažeistą teisę, o garso įrašo darymas aiškinamas tik būtinumu geriau įrodyti jam palankias bylai reikšmingas aplinkybes, bet ne pažeisti kito asmens privatumą.( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002 m.) Tai įvertinus, daroma išvada, jog ieškovo pateiktas 2012 09 10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas vertinamas kaip įrodymas visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Be to iš liudytojos R. D. paaiškinimo matyti, kad ji iš esmės patvirtino, kad toks pokalbis tarp jos ir R. B. vyko, kas ir yra užfiksuota antstoliui sudarant garso įrašo išklotines. Iš minėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad jame yra užfiksuotas pokalbis tarp R. B. ir R. D., kurio metu R. D. dviejų atskirų pokalbių metu patvirtino, kad R. B. priklauso kasmetinės atostogos bei nurodė jų trukmę, tačiau abu kartus R. D. R. B. patvirtino, kad atostogų klausimą jis turi suderinti su direktoriumi ar kuo kitu. Iš ieškovo paaiškinimo matyti, kad jis, suderinęs atostogų klausimą su R. D., su nei vienu iš vadovų šio klausimo nederino. Atsakovės atstovas taip pat patvirtino, kad išleisti ieškovą atostogų nuo 2012 m. rugpjūčio 28d. bendrovės vadovas sutikimo nebuvo davęs. Iš ieškovo paaiškinimo matyti, kad jis, palikęs prašymą aikštelės Gargžduose darbuotojui, bei matęs, kad pastarasis prašymą padėjo ant aikštelės vadovo stalo bei vėliau R. M. patvirtinus, kad R. B. prašymą gavo, daugiau iki jo atleidimo dienos R. B. neskambino į bendrovę bei nesidomėjo ar jo prašymas patenkintas ir jis išleistas kasmetinių atostogų. Apie tai, kad bendrovėje atostogų suteikimo darbuotojams klausimo sprendimas būtų buvęs priskirtas darbuotojai R. D., ieškovas jokių patikimų įrodymų nepateikė.

Įvertinus surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. B., neturėdamas UAB „Torlina“ direktoriaus sutikimo suteikti ieškovui kasmetines atostogas nuo 2012 m. rugpjūčio 28d., ir nuo minėtos datos nevykdamas į darbą, neatvyko į darbą be svarbių priežasčių nuo 2012m. rugpjūčio 28d. iki 2012 m. rugpjūčio 31d., kada ir buvo priimtas įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo.

Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, jog ieškovas pas atsakovę dirbo nuo 2001m. spalio 16d. Nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 28d. ieškovui buvo suteiktos motinystės (tėvystės) atostogos. Per ieškovo darbo laiką, jam nebuvo skirtos drausminės nuobaudos. 2012 m. rugpjūčio 28d. jis turėjo pradėti dirbti po pasibaigusių motinystės (tėvystės) atostogų, tačiau surinkti ir išdėstyti įrodymai patvirtina, kad ieškovas R. B. atostogų suteikimo klausimo nederino su bendrovės vadovu, nesidomėjo ar jo prašymas dėl atostogų suteikimo yra patenkintas, savo nuožiūra nusprendęs, kad atostogos jam suteiktos, nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nėjo į darbą, tai rodo, kad jis nebuvo pakankamai rūpestingas, apdairus ir atidus bei savo darbinių pareigų neatliko tinkamai.

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad R. B. įvykdė darbo drausmės pažeidimą, kuris laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 str. 1 d. 9 p.), dėl kurio darbdavys-atsakovas turėjo pagrindą taikyti LR DK 237 str. nurodytą drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p.

Įstatymas, atsižvelgdamas į darbo sutarties specifiką, būtinumą ginti darbuotojo, kaip silpnesnės darbo sutarties šalies, interesus, nustato specialią drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. DK 240 str. 1d. nuostatos numato, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo, o minėto straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. Kaip matyti byloje yra pateiktas 2012 08 30 UAB „Torlina“ direktoriaus pranešimas R. B. atvykti į UAB „Torlina“ ir pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą 2012 m. rugpjūčio 28-30 d. ( b. l. 4). Iš ieškovo pateikto voko ir ant jame esančio spaudo matyti, kad minėtas pranešimas buvo išsiųstas 2012 08 30, o ieškovo gyvenamojoje vietovėje gautas 2012m. rugsėjo mėn. 0 (antras dienos skaičius neaiškus). Iš ieškovo paaiškinimo matyti, kad jis tiek reikalavimą atvykti ir pasiaiškinti, tiek pranešimą bei įsakymą dėl jo atleidimo jis gavo tą pačią dieną, t.y. 2012 m. rugsėjo 4d. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, reikalavimas ieškovui atvykti ir pasiaiškinti buvo išsiųstas 2012 08 30, minėtas reikalavimas buvo siunčiamas paštu iš Kauno m. į Klaipėdos r., o sekančią dieną, t.y. 2012 08 31 buvo priimtas direktoriaus įsakymas dėl ieškovo atleidimo. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad faktiškai nebuvo sudarytos protingos ir pakankamos sąlygos ieškovui pasinaudoti teise pateikti savo paaiškinimą dėl nevykimo į darbą, t.y. darbdavys netinkamai laikėsi DK 240 str. reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, yra pripažinęs, jog formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002 ir kt.). Dėl to aplinkybė, kad iš ieškovo nebuvo raštu tinkamai per protingą ir pakankamą laiką pareikalauta pasiaiškinti, nedaro jo atleidimo iš darbo neteisėto ir nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-590/2004).

Remiantis visuma surinktų įrodymų, daroma išvada, kad R. B. iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p. atleistas teisėtai ir pagrįstai, todėl šioje dalyje ieškinys neįrodytas ir atmestinas.

Pripažinus, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką, t.y. nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas priteisia iš antrosios šalies. ( CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovė UAB „Torlina“ sudarė atstovavimo sutartį su advokatu L. Šarkiu (b. l. 49). Atsakovė advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 2500 Lt, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas ir atstovavimas teisme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, į advokato darbo ir laiko sąnaudas (advokato buvo paruoštas atsiliepimas į ieškinį, byloje vyko vienas parengiamasis ir vienas teismo posėdis), į tai, kad byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra išskirtinio pobūdžio ar pasižymintys naujumu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais bei vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais bei šiame teisės akte nurodytais kriterijais bei sutinkamai su CPK 98 str. 2 d. ne visa advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje atsakovės sumokėta suma pripažįstama pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Iš ieškovo atsakovei priteistina 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 93 str., 98 str.

Iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. CPK 93 str.

Vadovaujantis CPK 259 str., 260 str., 268-270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Priteisti iš ieškovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB “Torlina” 1600 Lt (tūkstantį šešis šimtus litų ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 25,78 Lt (dvidešimt penkis litus 78 ct ) išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.