- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-575-1020-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 31 d. D. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 352-108 (toliau – ir Protokolas) už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. 11 val. Klovinių kaime, Utenos rajone patikrinus jam priklausantį asmeninės nuosavybės teise statomą namą, buvo nustatyta, kad namo vidaus patalpose buvo atliekami statybos darbai: darbuotojas A. B. klijavo plyteles, V. U. numeravo lentas sienoms apkalti ir jas pjaustė, taigi, D. B. leido A. B. ir V. U. dirbti nesudarius su jais darbo sutarčių. Tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinė atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
II.
Utenos rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant D. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Teismas nurodė, kad jo statomame name dirbantis V. U. dirbo nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d. pagal verslo liudijimą, o A. B. mokė jį klijuoti plyteles nuo 2007 m. rugpjūčio 29 d. ir apie jokį darbo užmokestį su A. B. nebuvo tartasi, nes jis tik pamokė klijuoti plyteles, kaip kažkada pats D. B. padėjo A. B. jo vykdomose statybose, nes jie yra seni pažįstami ir draugai. D. B. atstovas advokatas K. Rakauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn D. B., kadangi trys asmenys dirbo pagal verslo liudijimą, tame tarpe ir V. U., o A. B. atžvilgiu nėra įrodyta, kad buvo sutarta dėl darbo užmokesčio bei kitų aplinkybių, kurioms esant, būtų pagrindas D. B. traukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.
Teismas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktas kaltinimas D. B., kad jo statomame name, nesudarius darbo sutarčių, dirbo V. U. ir A. B. Šis kaltinimas, o taip pat kita byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad tarp D. B. ir minėtų asmenų galimai buvo susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo, tai yra dėl plytelių klijavimo ir sienų apkalimo lentelėmis D. B. statomame name, tačiau tai nebuvo susitarimas dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų ėjimo. Jokių duomenų, kad tarp D. B. ir minėtų asmenų būtų buvęs susitarimas dėl rūšiniais požymiais apibrėžtų darbo funkcijų atlikimo, byloje nesurinkta. Taigi, tiek pagal pateiktą kaltinimą, tiek pagal byloje esančius duomenis negalima spręsti apie darbo sutarties požymių tarp D. B. ir minėtų asmenų buvimą, juolab, kad V. U. pateikė 2007 m. rugpjūčio 30 d. išduotą verslo liudijimą, kuris galiojo nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d. iki 2007 m. rugsėjo 28 d. Teismas konstatavo, kad D. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, kadangi susiklostę santykiai laikytini civiliniais, tai yra vartojimo rangos santykiais, o ne darbo santykiais.
III.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Apeliantas nurodo, kad operatyvinio tikrinimo metu A. B. statomo namo objekto vidaus patalpose dirbo, klijavo plyteles. A. B. tuo metu dirbo vienas, todėl teiginys, jog A. B. mokė klijuoti plyteles D. B., nepagrįstas. Nurodo, kad D. B. aiškinimas, jog apie jokį darbo užmokestį su A. B. nebuvo tartasi, nepaneigia, kad tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai. Nurodo, kad A. B. dirbo tam tikros profesijos plytelių klojėjo darbą, o ne atliko konkrečią užduotį. A. B. dirbo darbdavio D. B. naudai, jo duotomis darbo priemonėmis, atliko plytelių klojėjo darbo funkcijas. Dirbo 2007 m. rugpjūčio 29-30 dienomis nuo 9 val. 00 min. iki 14 val. 00 min., darbdavys darbą kontroliavo.
Atsiliepimas
D. B.atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti Institucijos apeliacinį skundą, o Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti galioti.
Nurodo, kad su A. B. jokios darbo sutarties nesudarė, jam darbo užmokesčio nemokėjo, su juo dėl įdarbinimo ir darbo užmokesčio niekada nesitarė. A. B. tik pamokė klijuoti plyteles, nes jis padėjo jam pačiam statant namą, padėjo išlieti jo namo pamatus. Pažymėjo, kad A. B. yra senas pažįstamas ir draugas, jie bendrauja šeimomis, o jis leisdamas A. B. dirbti ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutarimu, kuriuo D. B. nepripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, numatančioje atsakomybę už nelegalų darbą.
Apeliantas, prašydamas panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas priimdamas nutarimą netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl susiklosčiusių faktinių santykių būtent tarp D. B. ir A. B. Todėl teisėjų kolegija vertins, ar D. B. yra kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, A. B. atžvilgiu.
Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuotose 2005 m. liepos 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime, nurodyta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, negalima daryti išvados, kad tarp D. B. ir A. B. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius. Nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad tarp D. B. ir A. B. buvo susitarta dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo paklūstant D. B. nustatytai darbo tvarkai. Iš šių asmenų rašytinių paaiškinimų (b. l. 4, 6), parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 24 – 25), matyti, jog A. B. dirbo pas D. B. tik tada, kai turėjo laiko, abu yra draugai ir vienas kitam padeda be jokio užmokesčio už darbą. Institucijos atstovo kaip liudytojo parodymai (b. l. 40 – 41) patvirtina tik aplinkybę, jog A. B. 2007 m. rugpjūčio 30 d. dirbo D. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame statomame gyvenamojo namo objekte. Nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl to, kad A. B. susitarė dirbti atlygintinai, kad buvo kontroliuojamas jo darbo laikas, todėl yra pagrindas teigti, jog nelegalaus darbo aplinkybė nėra įrodyta. Šiuo metu teisės aktų, reguliuojančių pagalbos (talkos) darbų sąlygas ir atlikimo tvarką, nėra, todėl išlieka neaiški pagalbos (talkos) darbų samprata. Vis tik, manytina, kad tokie darbai neturi darbo teisės reguliuojamų darbo santykių požymių, jie laikytini civilinės teisės reguliavimo dalyku ir negali būti laikomi nelegaliu darbu. Neįrodžius nelegalaus darbo, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, todėl D. B. negali būti pripažintas kaltu jį padaręs.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios. ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Utenos rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.
Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.