Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas:

2000-04-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 m. redakcija) 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 2 d. – galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo be baudos su turto konfiskavimu už 500 Lt,2006-10-03 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. – galutinė bausmė 6 MGL (750,00 Lt) dydžio bauda;2013-07-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamu įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. – galutinė bausmė 7 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su 2006 10 03 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL dydžio, tai yra 750 Lt bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 7 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo ir 6 MGL dydžio, tai yra 750 Lt bauda.;2014-06-25 Kauno apylinkės teismo baudžiamu įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – galutinė bausmė laisvės apribojimas 10 mėn., įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis LR BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p., 722 str., kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos;2015-07-24 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (2 veikos), 187 str. 3 d., 236 str. 1 d., 290 str. – subendrinta bausme – 87 paromis arešto ir 12 MGL, t. y. 451,92 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta bausmė 58 paros arešto ir 8 MGL dydžio, t. y. 301,28 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-07-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 58 paros arešto ir 12 MGL dydžio, t. y. 451,92 Eur dydžio bauda; 2017-03-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią BK 64¹ str. 1 d. pagrindu sumažinus vienu trečdaliu, ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 1 metams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2017-09-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. , BK 145 str. 1 d. (2 veikos) – subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurią BK 64¹ pagrindu sumažinus vienu trečdaliu, nuteistas galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjus Kauno apylinkės teismo 2017-03-02 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. F. 2017-05-27 apie 15.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia motina B. M. metu, grasino ją užmušti, „padaryti jai galą“, ją papjauti, vaikščiojo šalia jos rankoje laikydamas virtuvinį peilį, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ji išbėgo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus;

be to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017-06-06 apie 10.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia motina B. M. metu, grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ji pabėgo iš buto į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus, o jiems atvykus, ir toliau grasino ją nužudyti;

be to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017-06-09 apie 19.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia motina B. M. metu, pribėgo prie jos ne didesniu kaip pusės metro atstumu ir, prikišęs suspaustais abiejų rankų kumščiais ant lovos sėdinčiai B. M. prie veido, grasino jai smogti, nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, dėl ko pastaroji iškvietė policijos pareigūnus, o, jiems atvykus, ir toliau grasino ją nužudyti;

be to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017-06-28 apie 11.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia savo motina B. M. metu, grasino ją nužudyti sakydamas, kuo greičiau sės į kalėjimą, tuo greičiau išeis, bet ji jau nebegyvens, paėmęs medinį pagalį ir juo mojuodamas artėjo link motinos sudarydamas įvaizdį, kad juo tuojau pat smogs, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pastaroji iškvietė policijos pareigūnus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d.

be to, jis būdamas kaltinamas aukščiau išvardintais kaltinimais sistemingai bauginęs ir naudojęs psichinę prievartą motinos B. M. atžvilgiu, tai yra padarius apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d., ir 2017-07-07 bylą iš prokuratūros perdavus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 220 straipsnio tvarka į Kauno apylinkės teismą, toliau sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartų motinai B. M., 2017-07-15 apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,75% promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su motina B. M. metu, grasino jų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatų sakydamas: „(duomenys neskelbtini), tave vis tiek padėsiu į vietą“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pastaroji iškvietė policijos pareigūnus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d.

Kaltinamasis R. F. visiškai pripažino įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, su mamos nukentėjusiosios B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutinka ir paaiškino, ką pamena, nes dažnai darydamas nusikalstamas veikas būdavo neblaivus. Jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) motinos bute, gyvena viename kambaryje dviejų kambarių motinos bute. Sutinka iš esmės su kaltinime nurodytais kaltinimais, tik yra neatitikimų detalėse. Nežino, ar neblaivumas turi įtakos jo veikų padarymui prieš mamą, nes kol mama nukentėjusioji B. M. nekimba prie jo, tol viskas gerai. Tada ir jis nekabindavoa jos. Kai jis girtas būna, nereikia prie jo lįsti. Jam nepatinka, kad motina vadovauja jo gyvenimui. Ji ardo jo asmeninį gyvenimą. Kai būna neblaivus, sako, kad nužudys mamą, bet to daryti jis nesiruošia ir nenori. Kai nebūna išgėręs, mamai negrasina, su ja sutaria gerai. Nuo 2013 metų yra tiesiamas dėl to paties, kad smurtauja prieš mamą ir naudoja psichologinį smurtą. 2017-05-27 buvo išgėręs, rankose jis turėjo, nes virtuvėje sumuštinius darėsi, todėl galėjo jai sakyti, kad užmuš ir galą jai padarys. 2017-06-06 nukentėjusioji B. M. konflikto metu iš namų nebėgo, o skambino iš savo kambario policijai. B. M. galėjo išsigąsti, kad jis gali savo konflikto metu pasakytą grasinamą nužudyti įvykdyti. 2017-06-09 jis buvo išgėręs, atsinešė alaus iš parduotuvės, pas save kambaryje sėdėjo, žiūrėjo televizorių ir gėrė alų. B. M. jo cigaretes paėmė, tada jis jai kumštį prie veido pridėjo ir paklausė, kur jo cigaretės. Ji atsakė, kad jų neėmė. Mama negeria ir nerūko, cigaretes jo paėmė, kad jis nerūkytų. Mamai jis nesudavė, tik kumštį prie veido pridėjo jai tam, kad pagąsdintų. 2017-06-28 jis pas save kieme degino senus varinius laidus, mama grįžo ir jai dūmai nepatiko, jis jos paprašė palaukti 5 minutes, kol baigs, o ji pradėjo jį stumdyti, o jis pagalį tuo metu laikė, kuriuo maišė laužą. Kilo konfliktas. B. M. galėjo pagalvoti, kad jis gali suduoti jai pagaliu, dėl girtumo jis visko gerai neapmena. Jei būtų norėjęs, būtų jai trinktelėjęs pagaliu, bet to nepadarė. Jis tik grasino. Norėjo, kad mama nekibtų ir netrukdytų jam dirbti, todėl pagrasino. 2017-07-15 ar grasino nužudyti ją sakydamas „(duomenys neskelbtini), tave vis tiek padėsiu į vietą“, nepamena, bet gal ir buvo taip. Jam viskas susimaišė per tiek bylų. Šio įvykio nepamena, nes buvo per daug girtas. Ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, nes manė, kad neįrodys niekas jo kaltumo. Kai jis nedirbo, tai neturėjo kur išeiti iš mamos namų, jis nesiruošia į nakvynės namus eiti. Kaltinamasis kai užsidirbdavo padėdamas soduose žmonėms mamai duodavo pinigų per savaitę kartą. Pas mamą nebegrįš po bausmės atlikimo. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, bus jam pamoka, daugiau nebegrasins mamai.

Kaltinamajam R. F. kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusiosios B. M. 2017-06-29 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena jai asmeniškai priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Yra našlė. Kartu su ja nuo vaikystės visą laiką gyveno jos sūnus R. F.. Visą laiką su juo sutardavo gerai, nors jis yra užsispyręs, greitai įsižeidžiantis, jautriai ir impulsyviai į reaguojantis į aplinką. Pastaruoju metu R. F. tapo tiesiog nevaldomas. 2017 m. pavasarį, tikslios datos neatsimena, jis dėl fizinio smurto prieš ją buvo nuteistas, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas. Tačiau šios bausmės paskyrimas R. F. neturėjo jokios įtakos. 2017 m. gegužės mėn. jis grasino ją nužudyti, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris perduotas į teismą (dėl šios veikos priimtas 2017-09-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendis). Teismas sūnui paskyrė kardomąją priemonę, draudžiančią lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), draudžiančią su ja bendrauti ir net artintis prie jos nustatytu atstumu, tačiau šią kardomąją priemonę sūnus ne kartą pažeidė ir ne tik lankėsi minėtame bute, bet ir toliau smurtavo prieš ją psichologiškai, ne kartą grasino ją nužudyti, taip sukurdamas įtampą, nerimą, psichologinį diskomfortą ir net baimę būti namuose. Be to R. F. ir toliau naudoja alkoholinius gėrimus, o būdamas girtas elgiasi neprognozuojamai, dėl ko ji labai bijo dėl savo sveikatos ir net gyvybės. 2017-05-27 apie 15.15 val. jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. F. būdamas girtas sukėlė konfliktą dėl kažkokios tai išgalvotos, neegzistuojančios radijos sakydamas, kad ji sugadino jo radiją ir dėl to jai priekaištavo. Tęsiantis konfliktui, jo rankoje ji pamatė virtuvinį peilį. Kuriuo metu jis paėmė tą peilį, nematė, tačiau jis jai pasakė, kad ją užmuš, „padarys jai galą“. Šiuo peiliu rankoje pradėjo vaikščioti šalia jos. Peiliu jai nedūrė, nesmogė ir fizinio smurto prieš ją nenaudojo, tačiau tuo metu jis nevalgė, nenaudojo to peilio buityje. Ji suprato kaip grasinimą, kad jis bet kuriuo konflikto metu tą peilį gali panaudoti prieš ją taip ją sužalodamas ar net nužudydamas. Ji jautė didelę baimę, kad jis tuo peiliu jai gali smogti bet kuriuo konflikto metu, nes jis buvo labai agresyvus, piktas, grasino pakeltu tonu. Vengė konfliktuoti su sūnumi, nes jo bijojo, todėl, nutaikiusi tinkamą momentą, išbėgo iš buto į lauką. Būdama lauke iš karto apie sūnaus elgesį pranešė policijos pareigūnams ir paprašė skubios pagalbos, sakė, kad ją gali nužudyti. Dėl baimės, kad sūnus ją užmuš, jai sukilo kraujospūdis, drebėjo visas jos kūnas. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kas nutiko, ir jie R. F. sulaikė. Tačiau ir sulaikomas policijos pareigūnų R. F. šaukė ant jos, ją įžeidinėjo, keikė necenzūriniais žodžiais ir buvo labai agresyvus, dėl ko policijos pareigūnai uždėjo jam antrankius ir tik tokiu būdu jį išsivežė. Vėliau jis buvo paleistas iš laikino sulaikymo ir toliau nepaisė jam paskirtų draudimų lankytis jai priklausančiame bute, su ja bendrauti, grįžo namo. Jis ir toliau sistemingai, diena iš dienos gėrė alkoholinius gėrimus ir ieškojo priekabių ir priežasčių konfliktui sukelti. 2017-06-06 apie 10.15 val. būdamas girtas minėtame bute jis vėl sukėlė konfliktą dėl maisto. Jis šaukė ant jos sakydamas, kad ją šiandien nužudys, įžeidinėjo. Matydama, kad jis agresyvus, šaukiantis, įtūžęs, bijodama, kad jis ją nužudys, tuojau pat jausdama psichologinį spaudimą, kad negali būti namuose, ji pabėgo iš namų į kiemą ir vėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 bei paprašė pareigūnų skubios pagalbos, kad savo namuose galėtų jaustis saugi. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai. Pareigūnų akivaizdoje sūnus ant jos šaukė, sakė, kad grįžęs iš policijos ją papjaus, užmuš ir „padės į vietą“, ką ji aiškiai suprato kaip tiesioginį grasinimą ją užmušti, nužudyti. R. F. neklausė policijos pareigūnų, dėl ko vėl buvo surakintas antrankiais ir tik tokiu būdu išvežtas iš jos namų. Tą kartą R. F. fizinio smurto prieš ją taip pat nenaudojo, tačiau savo veiksmais kėlė jai baimę, nerimą dėl jos gyvybės ir sveikatos. Paleistas iš laikino sulaikymo, R. F. vėl grįžo pas ją į namus ir vėl gėrė alkoholinius gėrimus. 2017-06-09 apie 19.40 val. vėl būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas girtas sukėlė konfliktą, kurio priežasties ji neatsimena, ir, tęsiantis žodiniam konfliktui, pribėgo prie jos suspaudęs abiejų savo rankų kumščius ir, jai sėdinčiai kambaryje ant lovos, pats stovėdamas ne didesniu kaip pusės metro atstumu, prikišo savo kumščius prie veido demonstruodamas, kad tuojau pat jai trenks. Vėl pradėjo šaukti, kad vis tiek ją „padės į vietą“, kad ji ilgai negyvens. Ji buvo tikra, kad jis tuojau pat smurtaus prieš ją fiziškai, jai smogs. Laikydamas kumščius priešais jos veidą jis toliau grasino ją užmušti, nužudyti. Ji pasakė, kad tuojau pat kvies policijos pagalbą ir ėjo į lauką. Jai kalbant telefonu, R. F. nieko nedarė, ją stebėjo. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai ir R. F. sulaikė. Kaip ir ankstesnių įvykių atvejais iš baimės jai sukilo kraujospūdis ir drebėjo visas kūnas. Po to, kai buvo paleistas iš laikino sulaikymo, sūnus vėl grįžo pas ją į butą. Jis nepaisė nei teismo, nei policijos jam paskirtų apribojimų, draudimų lankytis jai priklausančiame bute. 2017-06-28 apie 11.30 val. ji grįžo iš poliklinikos į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Juose rado neblaivų sūnų R. F.. Jis kieme kūreno ugnį, kilo juodi dūmai, nes jis kūreno metalą. Ji gražiai ir nekonfliktiškai paprašė užgesinti ugnį dėl galimo gaisro pavojaus ir oro taršos. Jis į jos prašymus nereagavo, sukurtą laužą paliko be priežiūros, dėl ko ji pasakė jam, kad užpils ant atviros ugnies vandens ir taip tą laužą užgesins. Tada R. F. pradėjo šaukti, sakė, kad užmuš ir kuo greičiau dėl to sės į kalėjimą, tuo greičiau išeis, bet ji jau negyvens. Pradėjo ją įžeidinėti, sakė, kad ji neturės ką „ėsti“, nors ji pati išsilaiko finansiškai ir dar jį išlaiko, nes šis niekur nedirba. Grasindamas ją užmušti R. F. paėmė medinį pagalį ir juo mojuodamas artėjo link jos sudarydamas įvaizdį, kad jis tuo pagaliu tuojau jai trenks. Tačiau buvo visiškai girtas, svyravo, todėl ji nuo jo pabėgo, ir jis jai nieko nepadarė. Ji jautė baimę, kad bet kuriuo konflikto metu jis gali imtis aktyvių veiksmų tiek su tuo pagaliu, tiek kitu būdu ir taip įvykdyti savo grasinimą realiai ir tuojau pat. Vėl apie įvykį pranešė policijai, ir netrukus atvykę policijos pareigūnai R. F. sulaikė. Ji bijo būti namuose, nes R. F. kelia pavojų ne tik jos gyvybei ir sveikatai, bet ir turtui. Bijo, kad būdamas piktas jis gali suniokoti ir namus. Visų minėtų įvykių metu jie buvo tik dviese, kitų žmonių bute ir namo kieme nebuvo. Ji fizinės žalos nepatyrė, tačiau patyrė moralinę žalą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos. Yra tikra, kad tik laiko klausimas, kada R. F. ją užmuš. Jis žino, kad teisėsauga bejėgė. Jai jis grasindamas ne kartą sakė, kad jį palaikys ne daugiau kaip dvi dienas areštinėje, ir jis vis tiek grįš. Dėl šios priežasties ji negali ramiai gyventi. Jis nebijo net jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės. Ji žino, kad jam gresia laisvės atėmimo bausmė, tačiau nori, kad būtų sprendžiamas R. F. baudžiamosios atsakomybės klausimas už visus minėtus įvykius, nes daugiau taip gyventi jau nebegali, neturi jėgų, jaučia baimę ir psichologiškai yra visiškai sugniuždyta. Civilinio ieškinio byloje nereikš (I t., b. l. 109-113).

Nukentėjusiosios B. M. 2017-07-15 duotais parodymais, kad 2017-07-15 apie 21.30 val. į namus atėjo neblaivus sunūs R. F. ir pradėjo ją plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „(duomenys neskelbtini)“, sakė čia viskas jo, jos nėra nieko, sakė: „greičiau gulk į ligoninę, padvėsk“. Ji tuo metu žiūrėjo televizorių, jis atjungė jį ir priedelį, juos abu nusinešė į savo kambarį. Ji vėl jam pasakė eiti miegoti. Jis neklausė, todėl ji pasakė, kad iškvies policiją. Sunūs į tai atsakė: „(duomenys neskelbtini)“. Nei prieš pasakant šį grasinimą, nei po to, nei jo metu jis jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo, šį grasinimą pasakė būdamas pas ją kambaryje maždaug 2 metrų atstumu nuo jos. Tuo metu jis rankose nieko neturėjo, rankomis suduoti smūgių pasiruošęs nebuvo, tačiau ji vis tiek suprato kaip galimą fizinį susidorojimą su ja. Sūnus buvo girtas, o girtas jis neprognozuojamas, ji išsigando iš to vieno pasakymo, kuris jai pasirodė realus, nes ji nežino, ką jis girtas gali sugalvoti. Dėl to jai buvo didele baimė, grasinimų yra buvę ir anksčiau, tačiau fizinį smurtą jos atžvilgiu naudojo tik vieną kartą. Atvykus policijos pareigūnams, ji buvo išsigandusi ir susijaudinusi (III t., b. l. 3-4, 11-12).

Nukentėjusiosios parodymus, apie sūnaus smurtą prieš ją, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti į įvykio vietas atvykę policijos pareigūnai. Liudytojas A. I. savo tarnybiniame pranešime nurodė bei davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie 2017-05-27 įvykį bei kaltinamojo nusikalstamus veiksmus nukentėjusios B. M. atžvilgiu (I t., b. l. 28-31, 39-49). Liudytojai A. V. ir Š. B. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė apie 2017-06-06 įvykį ir kaltinamojo nusikalstamus veiksmus nukentėjusios B. M. atžvilgiu bei davė parodymus (I t., b. l. 61, 64-67, 68, 71-74). Liudytojas D. R. davė parodymus tyrėjai apie 2017-06-09 įvykį ir kaltinamojo nusikalstamus veiksmus nukentėjusios B. M. atžvilgiu (I t., b. l . 86-89, 92). Liudytojas J. G. davė parodymus apie 2017-06-28 įvykį ir kaltinamojo nusikalstamus veiksmus nukentėjusios B. M. atžvilgiu (I t., b. l. 119-122).

Kaltinamojo kaltė padarius 2017-07-15 nusikalstamą veiką patvirtinta pareigūno A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris nurodė, kad dirba Kauno apskrities VPK PR 3 kuopos 2 būrio vyr. patruliu. 2017-07-15 apie 22.13 val. iš Kauno apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) sūnus smurtauja prieš motiną. Nuvykus minėtu adresu, moteris prisistatė B. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Pranešėja policijos laukė lauke, nes dėl išgąsčio buvo išbėgusi iš namų. Pastaroji buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi, moteris buvo blaivi bei paaiškino, kad 2017-07-15 apie 22.10 val. girtas sūnus namuose jai pradėjo grasinti, kad ją užmuš, „pakas“. Taip pat paaiškino, kad anksčiau taip pat yra buvę smurto atvejų, dėl kurių buvo kviesta policija. Smurtu įtariamas asmuo R. F. paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“, tai yra pranešėja nusikalba, buvo agresyvus, neklausė jų teisėtų reikalavimų, atsisakė eiti iki tarnybinio automobilio, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, fizinė jėga bei antrankiai, o po to sulaikytasis pristatytas į policijos komisariatą ( III t., b. l. 22).

Policijos pareigūnai priėmtais iš nukentėjusiosios 2017-05-27, 2017-06-06, 2017-06-09, 2017-06-28 ir 2017-07-15 pareiškimais apie kaltinamojo R. F. padarytą nusikalstamą veiką, užfiksuodami tai veiksmų atlikimo protokolais (I t., 1, b. l., I t., b. l. 43-44, 49-52, 75-76, 77-78, 95-96, 100-103, III t., b. l. 6-8).

protokolu Nr. 5886, iš kurio matyti, kad 2017-05-27 15.51 val. R. F. nustatytas 3,46% promilių girtumas (I t., b. l. 123);

protokolu Nr. 6001 iš kurio matyti, kad 2017-06-06 11.14 val. R. F. nustatytas 3,00% promilių girtumas (I t., b. l. 136);

protokolu Nr. 6025, iš kurio matyti, kad 2017-06-09 20.25 val. R. F. nustatytas 2,44% promilių girtumas (I t., b. l. 149);

protokolu Nr. 6288, iš kurio matyti, kad 2017-06-28 12.24 val. R. F. nustatytas 3,73% promilių girtumas (I t., b. l. 161).

Pagal BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. Analizuojant komentuojamo straipsnio dispozicijos turinį matyti, kad joje yra įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Jos neabejotinai formuojamos kaip alternatyvios, todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai pasireiškia įvairaus pobūdžio grasinimais, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti, kad BK 145 str. 2 d. inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Sistemingu asmens bauginimu laikytinas pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Be to, sistemingas bauginimas visuomet bus nukreiptas į konkretų asmenį (konkrečius asmenis), siekiant jam (jiems) sukelti psichologinį diskomfortą.

Byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. F. darydamas tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK BK 145 str. 2 d., padarė šią tęstinę veiką savo motinos nukentėjusiosios B. M. namuose ir kieme (duomenys neskelbtini) - 2017-05-27 apie 15.15 val., 2017-06-06 apie 10.15 val., 2017-06-09 apie 19.40 val. bei 2017-06-28 apie 11.30 val., kur būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia savo motina B. M. metu, grasindavo ją nužudyti, atlikdamas kaltinime nurodytus akivaizdžius nusikalstamus veiksmus motinos atžvilgiu, kurie kėlė realią grėsmę nukentėjusiajai ir buvo pagrindas jai manyti, kad jos sūnus būdamas girtas ir neprognozuojamas gali įvykdyti savo žodžiais išsakytus ketinimus ją nužudyti.

Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios B. M. atžvilgiu, kai jis, būdamas kaltinamas aukščiau išvardintais kaltinimais 2017-05-27, 2017-06-06, 2017-06-09 ir 2017-06-28, sistemingai bauginęs ir naudojęs psichinę prievartą motinos B. M. atžvilgiu, tai yra padarius apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d., 2017-07-07 bylą iš prokuratūros perdavus BPK 220 straipsnio tvarka į Kauno apylinkės teismą, vėl 2017-07-15 apie 21.30 val. būdamas motinos bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, toliau baugino ir naudojo psichinę prievartų motinai B. M., grasino jų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatų, esant kaltinime nurodytam, įrodymais pagrįstam, pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, sudaro atskiro nusikaltimo, numatytą BK 145 str. 2 d., sudėtį.

Teismo ištirtų įrodymų visuma, o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamojo R. F. nusikalstami veiksmai, atlikti nukentėjusiosios B. M. atžvilgiu, sukėlė jai įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės, todėl kaltinamasis yra kaltas ir baustinas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamas dėl analogiškų veikų nuo 2013-07-11, kai pradėjo veikti aktyvi kova prieš smurtaujančius artimoje aplinkoje, buvo teistas net 4 kartus dėl smurto ir grasinimų prieš motiną (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Kaltinamasis padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas ( (III t., b. l. 39-57, Liteko duomenys); administracine tvarka baustas (III t., b. l. 33-38); VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare lankėsi/gydėsi 4 kartus, paskutinį kartą lankėsi 2017-06-21. Diagnozė (šifras): (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 27); Kauno apskrities priklausomybė ligų centre įrašytas į priežiūros/ dispanserinę grupę nuo 2009-08-18. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 30); 2017-06-29 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatija, dėl kurios jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl R. F. netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (III t., b. l. 31-32), šeiminė padėtis – nevedęs, šiuo metu pagal 2017-09-12 nuosprendį atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.

Bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis, būdamas eilę kartų teistas, tame tarpe – ir už analogiškas veikas, o taip pat už nusikalstamas veikas tos pačios nukentėjusiosios, tai yra savo motinos atžvilgiu, taip pat eilę kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, jokių išvadų dėl įstatymų laikymosi nedaro, jo elgesys negali būti toleruojamas, jis yra pavojingas visuomenei ir turi būti nuo jos izoliuotas. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia reali terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 61 str. 2 d.).

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2017-09-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2017-06-28 12.10 val. iki 2017-06-30 09.30 val. (I t. b. l. 162, 164) ir nuo 2017-07-15 22.25 val. iki 2017-07-17-16.34 val. (III t., b. l. 77, 81), iš viso – keturias paras, o taip pat – Kauno apylinkės teismo 2017-09-12 nuosprendį atliktos bausmės dalis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,

nusprendžia:

R. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (tęstinė veika padaryta 2017-05-27, 2017-06-06, 2017-06-09 ir 2017-06-28), numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

R. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017-09-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017-09-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme R. F. išbūtą laiką nuo 2017-06-28 12.10 val. iki 2017-06-30 09.30 val. ir nuo 2017-07-15 22.25 val. iki 2017-07-17-16.34 val., iš viso – keturias paras, o taip pat – pagal Kauno apylinkės teismo 2017-09-12 nuosprendį atliktos bausmės dalį.

R. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.