Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. D. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-76968588-16 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą) vyresnioji specialistė Ala Šimulevičienė 2016 m. lapkričio 8 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-76968588-16 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo L. D. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) numatytą pažeidimą bei paskyrė 40 € baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad L. D. 2016 m. spalio 12 d., 15:46 val., Liepkalnio g. 108, Vilniuje, vairuodamas autobusą VOLKSWAGEN LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį nepaliko saugaus tarpo iš šono, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 ir 126 punktų reikalavimus, susidūrė su greta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

Teisminio nagrinėjimo metu L. D. palaikė savo skundo reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad jis iš karto prieštaravo, jog keitė eismo juostą. Kadangi jo maršrutas Vilnius-Šalčininkai, tai jis vyksta įprastu maršrutu. Prie Liepkalnio – Minsko pl. sankryžos yra 3 eismo juostos. Į Šalčininkus važiuoti reikia tiesiai, antra eismo juosta. Todėl prieš sankryžą užima tą eismo juostą, persirikiuoti jam netikslinga. Tą kartą privažiavo prie sankryžos ir užėmė būtent savo juostą, tai yra antrą, užsidegus žaliai šviesoforo šviesai visas srautas pajudėjo. Vos pajudėjus su srautu išgirdo gana ilgą krebždesį. Per veidrodėlį pamatė, kad iš kairės pusės esanti mašina VOLVO sustojo. Jis sustojo, išlipo pažiūrėti, kas nutiko, iš įbrėžimų, esančių ant autobuso, suprato, jog VOLVO automobilis įvažiavo į jo vairuojamo autobuso galinio bamperio kairės pusės dalį, po to sustabdė, taip buvo užkabintas bamperis. VOLVO vairavusi moteris suprato, ką ji padarė. Jis paaiškino moteriai, kad stovint vietoje susidarys automobilių grūstis ir jei ji sutinka su tuo, kad yra kalta, jie gali pasišalinti iš eismo įvykio juostos ir užpildyti deklaraciją, nes įbrėžimai buvo nedideli. Jis padarė eismo įvykio nuotraukas ir tada jie pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sustojo pildyti deklaracijos už sankryžos esančioje stotelėje. T. S. atnešė draudimą, ji sutiko su avarijos aplinkybėmis, todėl jis ėmė pildyti, o kai baiginėjo pildyti, paprašė, kad ji atneštų teises. Tuo metu matė, kad pas moterį kažkas atvažiavo, atėjo vyras, paprašė pažiūrėti nuotraukas ir pažiūrėjęs liepė jai nepasirašinėti deklaracijoje, o laukti pareigūnų. Autobuse už jo sėdėjo keleivis, kuris yra sunkvežimio vairuotojas, ir jis taip pat suprato, jog įvažiavo į autobusą. Jis vienintelis sutiko paliudyti. Atvykus pareigūnams T. S. ėmė aiškinti vieną variantą, o kai atėjo jos sūnus, pateikė jau kitus paaiškinimus. Jei ji būtų nesutikusi, tai nebūtų pasišalinę iš eismo įvykio vietos. Įbrėžimas, esantis ant autobuso, negalėjo būti padarytas keičiant eismo juostą, nes tokiu atveju būtų kitokio pobūdžio įbrėžimas. Jis važiavimo krypties nekeitė.

Nukentėjusioji T. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad važiavo tiesiai į Liepkalnio gatvę ir jai reikėjo sukti į kairę pusę, ji buvo persirikiavusi ir sustojo savo linijoje, būtų sukusi į kairę. Paraleliai šalia privažiavo ir labai arti šalia jos automobilio sustojo L. D. vairuojamas autobusas. Ir kai jie kartu pajudėjo į priekį, jis greičiau pajudėjęs kažkaip užkabino jos vairuojamą automobilį. Jie judėjo kartu, bet jis greičiau pajudėjo ir užkabino jos vairuojamą automobilį, apdraskė visą bamperį. Eismo įvykio vietą fotografavo skundą padavęs asmuo. Automobilius patraukė, nes jis ją spaudė, sakė, kad jo žmonės laukia, kad čia nieko tokio. Ji nesutiko, kad yra kalta, bet automobilį patraukė, nes anksčiau nei karto neturėjo tokios situacijos. L. D. pildė deklaraciją, sakė, kad jis užpildys, o ji pasirašys. Jos automobilis buvo purvinas. Neatsimena, kur buvo jos automobilio priekiniai ratai stovint greta.

Liudytojas V. S. (V. S.) teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jo mama jam telefonu nurodė, jog yra įvykis Liepkalnio g. ir jie pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Jam atvažiavus jie jau buvo pasitraukę iš įvykio vietos, stovėjo autobusų stotelėje. Skundą padavęs asmuo jau buvo beveik užpildęs deklaraciją, po to prašė mamos, kad ji pasirašytų, jog yra kalta dėl eismo įvykio. Jis paklausė mamos, kaip viskas vyko, ir jam kilo abejonių, ar ji kalta dėl eismo įvykio, todėl pasiūlė nepasirašyti deklaracijoje. Dar pasitarė su vienu žmogumi ir policiją, skambino pagalbos telefonu. Kol kalbėjo telefonu su policija, skundą padavęs asmuo labai prašė pasirašyti, signalizavo, šaukė, kad greičiau, nes jam reikia važiuoti, kadangi laukia žmonės. Po to jie iškvietė ekipažą, kad atvažiuotų į įvykio vietą. Skundą padavęs asmuo parodė jam nuotraukas, kur mamos mašina stovėjo savo eismo juostoje prie linijos, o skundą padavusio asmens autobusas stovėjo ant eismo juostos, buvo įvažiavęs į mamos eismo juostą.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo paskelbtas T. Č. 2016 m. spalio 10 d. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2016-10-12 važiavo maršrutiniu mikroautobusu iš Vilniaus į Šalčininkus. Sankryžoje Liepkalnis – Minsko plentas užsidegus raudonam šviesoforo signalui autobusiukas sustojo savo juostoj važiuoti tiesiai. Kad autobusiukas stovėjo savo juostoj, sprendžia iš to, kad matėsi skiriamos juostos iš jo sėdimos vietos. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir autobusiukui pradėjus važiuot, pasigirdo metalo į metalą kregždesys. Pasisukęs į kairę pamatė, kad kairėj pusėj įvyko eismo įvykis su lengvuoju automobiliu VOLVO. Pro langą matėsi, kad VOLVO automobilis, buvęs kairėj juostoj per stipriai prisispaudė į dešinę pusę. Autobuso vairuotojas pradedant važiuoti nedarė jokių manevrų apvažiuot arba prispaust kažką. Vairuotojui išlipus iš autobuso ir priėjus prie VOLVO vairuotojos vairuotojas padarė kelias nuotraukas, jie nusprendė pavažiuoti toliau tam, kad užpildyt eismo įvykio deklaraciją. Pavažiavus toliau ir sustojus stotelėje deklaracija buvo pildoma ir likus tik pasirašyti prie jų priėjo VOLVO vairuotojos sūnus ir nurodė VOLVO vairuotojai nepasirašinėt ir apkaltino autobuso vairuotoją. Po to buvo iškviestas kelių policijos ekipažas. Jis važiavo tuo mikroautobusu, kuris dalyvavo eismo įvykyje, sėdėjo už vairuotojo kairėje pusėje. Mikroautobuso vairuotojo asmeniškai nepažįsta, žino iš matymo (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas. Skundžiamas nutarimas keistinas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal minimo straipsnio dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė. Itin reikšmingas šio pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant KET pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą.

Skundžiamu nutarimu L. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016-10-12, 15:46 val., Liepkalnio g. 108, Vilniuje, vairuodamas autobusą VOLKSWAGEN LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį nepaliko saugaus tarpo iš šono, tuo pažeisdamas KET 101 ir 126 punktų reikalavimus, ir susidūrė su greta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. L. D. nubaustas už tai, kad pažeidė KET 101 punkto, kuriame numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, taip pat KET 126 punkto, kuriame numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad L. D. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūno, fiksavusio teisės pažeidimą, tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį, Policijos registruojamų įvykių pažymos, nukentėjusiosios T. S. rašytinio paaiškinimo, taip pat nukentėjusiosios T. S. bei liudytojo V. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų, ir laiko, kad šie įrodymai visiškai patvirtina L. D. kaltę pažeidus KET 101 bei 126 punktų reikalavimus ir padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto L. D. skundo turinio, taip pat jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad nesutikimas su Skundžiamu nutarimu iš esmės yra grindžiamas tuo, kad, neva, ne jo, o nukentėjusiąja pripažintos T. S. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. L. D. nurodo, kad jis degant raudonam šviesoforo signalui sustojo jo maršrutą atitinkančioje antroje eismo juostoje su važiavimo kryptimi tiesiai, kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo judėjimą tiesiai su visu srautu, važiavimo krypties nekeitė, ir jam lėtai pajudėjus po kelių sekundžių išgirdo silpną smūgį ir po to gana ilgą krebždesį, iš apgadinimų akivaizdžiai matėsi, kad automobilio VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, galimai ketindama apvažiuoti autobusą, nepasirinko reikiamo atstumo, užkliudė jo vairuojamo autobuso galinio bamperio kairės pusės dalį, o po to nuspaudė stabdį, be to, pati automobilio VOLVO vairuotoja savo kaltę iš karto po eismo įvykio pripažino, dėl ko jie patraukė transporto priemones iš eismo įvykio vietos. Tačiau pareiškėjo pozicija, jog jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, laikytina tik jo pasirinkta gynybos pozicija, kadangi ji yra paneigta kitais byloje esančiais duomenimis.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji T. S. nurodė kitokias eismo įvykio aplinkybes, tai yra, jog ji buvo persirikiavusi ir sustojo savo juostoje, toliau būtų sukusi į kairę, o paraleliai šalia privažiavo ir labai arti šalia jos automobilio sustojo L. D. vairuojamas autobusas ir kai jie užsidegus žaliam šviesoforo signalui kartu pajudėjo į priekį, jis greičiau pajudėjęs kažkaip užkabino jos vairuojamą automobilį, apdraskė visą bamperį, o automobilius iš eismo įvykio vietos patraukė, nes autobuso vairuotojas ją spaudė, sakė, kad jo žmonės laukia, kad čia nieko tokio, bet ji nesutiko, kad yra kalta. Pažymėtina, jog T. S. paaiškinimai yra nuoseklūs ir yra analogiški jos iš karto po eismo įvykio duotiems rašytiniams paaiškinimams (b. l. 15). Be to, tokius nukentėjusiosios paaiškinimus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. S., kuris, nors ir paties eismo įvykio visiškai nematė, į eismo įvykio vietą atvyko jau tada, kai transporto priemonės buvo patrauktos, tačiau iš T. S. nurodytų aplinkybių, taip pat iš nuotraukų, kurios buvo padarytos iš karto po eismo įvykio, jis susidarė įspūdį, kad dėl eismo įvykio kalta yra ne T. S., o kaltas yra autobuso vairuotojas, dėl ko iškvietė policijos pareigūnus. Pažymėtina, jog tai, kad policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą iškvietė būtent nukentėjusiosios sūnus – liudytojas V. S., patvirtina byloje esanti Policijos registruojamų įvykių pažyma (b. l. 11). Nukentėjusiosios T. S. bei liudytojo V. S. parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, paremti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje duomenų apie tai, kad jie dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti L. D., nėra. Be to, nukentėjusioji ir minėtas liudytojas buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl netikėti jų parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad tai, jog, kaip matyti tiek iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek iš nukentėjusios paaiškinimų, taip pat byloje esančių rašytinių duomenų, transporto priemonės buvo patrauktos iš eismo įvykio vietos ir buvo pildoma eismo įvykio deklaracija, šiuo atveju nepatvirtina to, jog T. S. pripažino savo kaltę sukėlusi eismo įvykį ir nėra pagrindas konstatuoti, kad Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi eismo įvykio deklaracija iki galo nebuvo užpildyta, joje eismo įvykio kaltininkas nėra nurodytas, jokių rašytinių duomenų, kad T. S. būtų pripažinusi savo kaltę dėl eismo įvykio byloje nėra.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. D. nurodytas aplinkybes, kad autobusas sustojo savo juostoje važiuoti tiesiai, kad autobuso vairuotojas, pradėdamas važiuoti nedarė jokių manevrų, savo rašytiniame paaiškinime patvirtino ir eismo įvykio metu važiavęs autobuso VOLKSWAGEN LT 35 keleivis T. Č.. Tačiau, kita vertus, pažymėtina tai, kad T. Č. buvo tik autobuso VOLKSWAGEN LT 35 keleivis, sėdėjo už vairuotojo, todėl, teismo vertinimu, negalėjo visą laiką atidžiai stebėti, kas vyksta kelyje, kokie yra vairuotojo veiksmai ir panašiai, be to, kaip matyti iš jo paaiškinimų, iš esmės šis liudytojas girdėjo tik transporto priemonių susidūrimo garsą, taip pat, kad eismo įvykis įvyko autobusui pradėjus važiuoti, tačiau paties eismo įvykio kilimo aplinkybių jis iš esmės nematė. Be to, byloje yra kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių būtent nukentėjusiosios T. S. nurodytą eismo įvykio versiją. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad transporto priemonės buvo patrauktos iš eismo įvykio vietos, tačiau schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vietoje, 1,5 metrų atstumu nuo kelio ženklinimo, skiriančio eismo juostas, buvo rasta nubyrėjusio smėlio žymė. Bylą nagrinėjusi policijos pareigūnė įvertinusi šią aplinkybę, taip pat ištyrusi kitą byloje esančią medžiagą, iš karto po eismo įvykio L. D. darytas nuotraukas, nustatė, jog smėlio žymė nubyrėjo būtent nuo automobilio VOLVO ir ši žymė nurodo, kurioje vietoje kelio ilgio ir pločio atžvilgiu įvyko kontaktas ir kokioje padėtyje buvo automobiliai eismo juostų atžvilgiu. Policijos pareigūnė, atsižvelgusi į smėlio žymės padėtį ir automobilio plotį Skundžiamame nutarime konstatavo, jog kontakto metu automobilio VOLKSWAGEN dešinės pusės ratai buvo dar pirmoje eismo juostoje, tai yra automobilis VOLKSWAGEN pilnai nebuvo užėmęs antros eismo juostos. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog jos automobilis buvo purvinas, kad kontaktas įvyko vos tik pajudėjus, kad iš byloje esančių nuotraukų, kurias, kaip nurodė L. D., jis padarė iš karto po transporto priemonių kontakto, dar nepatraukus jų iš eismo įvykio vietos, matyti, jog ant automobilio VOLVO apatinės dalies yra smėlio, kad smūgis buvo į VOLVO automobilio bamperį, smėlis nubyrėjo nuo smūgio, taip pat, jog iš nuotraukų matyti, kad autobuso VOLKSWAGEN dešinės pusės ratai yra ant kelio ženklinimo, skiriančio pirmąją ir antrąją eismo juostas ir kad VOLKSWAGEN autobusas jau yra kiek pavažiavęs į priekį nuo kontakto su automobiliu VOLVO vietos, teismas negali nesutikti su Institucijos, priėmusios Skundžiamą nutarimą padarytomis išvadomis apie tai, kurioje vietoje kelio ilgio ir pločio atžvilgiu įvyko kontaktas ir kokioje padėtyje buvo automobiliai eismo juostų atžvilgiu. Taigi, įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, jog būtent L. D., vairuodamas autobusą VOLKSWAGEN LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, tuo pažeisdamas KET 101 ir 126 punktų reikalavimus, ir susidūrė su greta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, todėl pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Alos Šimulevičienės 2016 m. lapkričio 8 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-76968588-16 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Tačiau pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Naujajame ANK administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti (ANK 423 straipsnio 1 dalis), tai yra ANK nebeliko straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę vairuotojams, turintiems teisę vairuoti, už veiką, analogišką numatytai ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tokiu būdu, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi, administracinio teisės pažeidimo teisena pagal šį straipsnį L. D. negalima. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog ANK 417 straipsnio 8 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Kaip nustatyta byloje, L. D. pažeidė KET 101 bei 126 punktų reikalavimus, už ką administracinė atsakomybė numatyta būtent ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais, ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, todėl naujai įsigaliojęs ANK švelnina skundą padavusio asmens padėtį ir remiantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi L. D. padarytas pažeidimas turi būti perkvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį bei jam skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Atsižvelgiant į L. D. padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius L. D. asmenybę (dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), jam skirtinas ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytos baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 3 punktais, 3 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

L. D. (L. D.) skundo netenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Alos Šimulevičienės 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-76968588-16. L. D. veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti L. D. 11 € (vienuolikos eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16062786898 ir įmokos kodą - 1001.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.